Metų kaunietės laukia karantino pabaigos

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Dėl karantino tenka koreguoti konkurso "Metų kaunietė" datą, tačiau ne tikslą. Jis lieka toks pats – atrasti labiausiai nusipelniusias miestietes ir joms padėkoti.

Teko nukelti parodas

Jei ne epidemiologinė situacija, "Metų kaunietės" rinkimai jau būtų įsibėgėję. Kaip ir ankstesniais metais, norėdami išreikšti simpatijas vienai ar kitai kandidatei, skaitytojai išsikirptų balsavimo biuletenius iš dienraščio puslapių, siųstų trumpąsias žinutes ir nekantriai lauktų kovo pradžios. Deja, konkursą ištiko spektaklių, koncertų, parodų ir kitų ne skrandį, o sielą peninčių renginių likimas – konkursas "Metų kaunietė" perkeliama vėlesniam laikui, kol karantinas taps švelnesnis ar visai baigsis.

Esamą situaciją labiau nei bet kas kitas supranta "Metų kaunietė 2013" Jolanta Šmidtienė. Dėl pandemijos ant galerijos "Balta" durų menininkei teko pakabinti spyną ir atšaukti mažiausiai kelis renginius. Antai, kalėdiniam laikotarpiui buvo paruošta ypatingo formato paroda "Kalėdos ant ledo". Jos tikslas – sukeliant realų pojūtį, į baltas galerijos erdves perkelti ne tik čiuožėjų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago šokio ant ledo akimirkas, bet ir inovatyviai pažvelgti į dailiojo čiuožimo užkulisius, papasakoti asmenines istorijas, pasidalyti jausmais. Parodos sumanytojai lankytojus buvo pasiruošę stebinti trimačiais vaizdais, autentiška, pačios J.Šmidtienės atrasta technika sukurtais darbais. Deja, parodą miestiečiai greičiausiai išvys tik pavasarį.

"Viskas užmigdyta, taigi sėdžiu savo ledo rūmuose, klausau muzikos ir laukiu žinių, kada bus galima pradėti", – J.Šmidtienė vylėsi, kad tai įvyks jau greitai.

J.Šmidtienė mano, kad, be "Metų kaunietės", galėtų atsirasti ir kitokių panašių konkursų.

Tam tikri nepatogumai

Žinoma kaunietė pasakojo, kad dėl karantino sustojęs gyvenimas paros valandų skaičiaus nepadidino – moteris nuolat jautė ir tebejaučia laiko stygių.

"Vadovauju Tekstilininkų ir dailininkų gildijai, todėl reikia rašyti projektus, ieškoti partnerių", – J.Šmidtienė neslėpė, kad nemažai laiko ir jėgų iš jos pareikalavo ir praėjusių metų Kalėdų eglės puošimas.

Dar per pirmąjį karantiną užgimusią morenginės žaliaskarės idėją paversti svarbiausia miesto puošmena buvo sudėtingiau nei bet kada. Darbai judėjo lėčiau, nes teko atsisakyti savanorių pagalbos, dirbti pamainomis po kelis žmones, nuolat dezinfekuojant patalpas.

Tiesa, kai po kurio laiko, kai Vyriausybė kreipėsi į žmones su prašymu kuo mažiau eiti į lauką, o gražuolė žaliaskarė buvo apjuosta tvora, J.Šmidtienės širdį bakstelėjo aštrus spyglys.

"Pagalvojau, kas gi dedasi tame pasaulyje? Tu negali net lauke žiūrėti į kūrinį, o juk tiek meilės buvo įdėta, – nepaisant kelių jautrių akimirkų, tekstilininkė tikino, su karantino iššūkiais susidorojo gerai. – Žinokite, man, kaip menininkei, pirmame etape karantinas nesukėlė jokio streso. Priešingai, buvo ramu – visi namie, niekas nesiblaško. Aš pati galėjau skirti nemažai laiko kūrybai. Tik vėliau, kaip pripratau prie rutinos, ėmė lįsti visokie dalykai. Tarkim, reikia siūlų. O kur jų įsigyti?"

Žmonės juk labiau informuoti apie viešame gyvenime dalyvaujančius asmenis. Tie, kurie dirba kasdienį darbą, mažiau pastebimi.

Misija – skleisti gėrį

Kaunietė neslėpė pasiilgusi lankytojų varstomų galerijos durų garso, geros muzikos vakarų, spektaklių ir susibūrimų.

"Mes matome tiek daug blogio, o "Metų kaunietė" padeda pastebėti gerus darbus ir skleisti apie juos žinią. Gerumo poveikis toks pats, kaip ir meno. Aš suprantu, kad pastarasis, būnant galerijoje, daugiau veikia tuos, kurie į ją atėjo. Tačiau yra žmonių, kurie apie meną nežino. Dėl to jis kuriamas gatvėse ir kitose erdvėse, kad žmogus būtų apsuptas grožio. Tai gera emocija, kuri mus formuoja", – menininkė J.Šmidtienė nuoširdžiai vylėsi, kad, pakoregavęs datą, į renginio scenarijų karantinas nesikiš. Todėl visai nesvarbu – po mėnesio, dviejų ar pusmečio 2020-ųjų ženklu pažymėta kaunietė lips į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną, o nužengusi nuo jos papildys tituluotų kauniečių šeimą.

"Vienas lauke – ne karys, o mes esame grupė, įgavusi jėgą. Su keliomis pirmųjų rinkimų finalo dalyvėmis įkūrėme asociaciją "Kaunietė", kuri aktyviai veikia socialinėje, kultūrinėje, sveikatos ir sporto srityse. Gaila, kad dabartinė situacija praretino mūsų susitikimus", – J.Šmidtienė neabejojo, kad, gyvenimui grįžus į įprastą ritmą, moterys ir vėl bursis bendriems kilniems tikslams.

Paklausta, ar kartais prisimena 2014-uosius, kai rankose spaudė stiklinę statulėlę su savo vardu, kūrėja nusišypsojo. Giliai širdyje esą liko ir prieš, ir po to vykusių rinkimų emocijos.

"Labai džiaugiausi, kai pirmąja Metų kauniete tapo plaukikė Rūta Meilutytė, ir nuoširdžiai nustebau, kai po metų šį titulą pelniau aš. Buvo keista suvokti, kad šiame konkurse moterys vertinamos ne už grožį ar kitus pranašumus, bet už savo darbus, – J.Šmidtienė sveikino renginio sumanytojus už šviesulių paieškas, jų viešinimą ir įvertinimą. – Pateiksiu pavyzdį su vaikais. Vieniems, kad jie gerai mokytųsi, reikia griežtesnio tono, kitiems – paskatinimo, pagyrimo. "Metų kaunietės" renginys tai ir daro – randa, o tada skatina. Todėl būtų šaunu, jei būtų ir daugiau tokių konkursų, kurių metu būtų renkama šauniausia šeima, vaikas."

Kreipiasi į žmones

Iš 2014 m. persikelkime į 2019-ųjų kovą, kai kardiologė Olivija Gustienė tapo septintąja konkurso laureate.

"Galbūt yra tam tikras žmonių ratas, kurie mane žino, pažįsta. Bet tapti Metų kauniete atrodė nerealu. Žmonės juk labiau informuoti apie  viešame gyvenime dalyvaujančius asmenis. Tie, kurie dirba kasdienį darbą, mažiau pastebimi", – po oficialios renginio dalies, apsupta būrio žurnalistų, "Metų kaunietė 2018" O.Gustienė tikino didelių vilčių laimėti tąkart neturėjusi.

Šiandien pasiteiravus, ar vis dar mena lemtingo vakaro emocijas, gydytoja kardiologė juokavo – prisiminimus ir nuotraukų galeriją purtanti feisbuko funkcija neleidžia pamiršti, kas vyko tą dieną prieš metus ar kelerius.

Netrukus iš žinomos kardiologės lūpų išgirdome apie galimas kandidates dalyvauti šiųmečiame konkurse. Tuo O.Gustienė žadėjo pasidalyti, kai tik bus baigtos pirmojo dvidešimtuko paieškos, o pati pokalbį pakreipė kita, dabarties realijas atspindinčia tema.

O.Gustienė miestiečius ragina būti sąmoningus – rūpintis ir savimi, ir kitais.

"Prieš dvejus metus sakiau, kad laimėjimas – įvertinimas to, kam atstovauju. Tai įpareigojimas atsakyti į kiekvieną pagalbos prašymą. Ištiesti ranką visiems, kam reikės. Todėl dabar, kaip Metų kaunietė ir medikė, jaučiu pareigą kreiptis į žmones", – priešakinėse kovos su COVID-19 linijose stovinti O.Gustienė neabejojo, kad tik vieningai kovodami su virusu galėsime švęsti pergalę – vėl apkabinti artimus, mylimus žmones, lankyti muziejus, teatrus, laisvai keliauti ir lengvai kvėpuoti.

Tiesa, tam, anot Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovės, reikia, kad žmonės būtų sąmoningi. Pasmakrėje kabančiomis kaukėmis, nuo 2 m iki kelių dešimčių centimetrų ištirpusiais atstumais maisto prekių parduotuvėse ir kitais neatsakingais veiksmais žmonės esą vis dar demonstruoja sąmoningumo stoką.

"Pati aš kasdien turiu kontaktų su pacientais. Esu dukart pasiskiepijusi, tačiau mano artimieji – ne. Suprantu, kad galiu būti jiems pavojinga, todėl bendrauju minimaliai, palaikydama saugų atstumą", – O.Gustienė pabrėžė, kad, esant dabartinei situacijai, kiekvienas mūsų net ir apie svetimą žmogų turėtų galvoti kaip apie savą. Tik taip esą pavyks suvaldyti viruso plitimą.

Nepamirškite savęs

Pandemijos fone gydytoja kardiologė doc. dr. O.Gustienė ragino nepamiršti ir savęs. Ji pati laisvu nuo darbo metu traukia ausinukus ir klauso įvairiausių knygų, pradedant profesine literatūra anglų kalba, baigiant grožine literatūra.

"Medikai turi subūrę gana stiprią lauko teniso bendruomenę. Gaila, kad dabar negalime užsiimti šia veikla, bet tikrai tikiu, kad jau pavasarį išbėgsime į kortus. O kol kas stengiuosi judėti gryname ore", – kaunietė neabejojo, kad gausios sniego pusnys kai kuriems žmonėms gali virsti trukdžiu išeiti į lauką, todėl kvietė mankštintis namuose.

Gydytoja pacientus, kenčiančius nuo širdies ir kraujagyslių ligų ragino nepamiršti reguliariai gerti paskirtus vaistus. To nedarantys, anot pašnekovės, rizikuoja, kad ligos gali paūmėti.

"Tai reiškia, kad, tokiam pacientui dar susirgus ir COVID-19, jo paūmėjusi liga blogintų viruso infekcijos eigą", – jaučiančius bet kokius neįprastus simptomus kardiologė ragino nedelsti, kreiptis pagalbos ir nepatekti į liūdnąją statistiką. Jau kurį laiką medikai stveriasi už galvų, kad, net ir pasibaigus koronaviruso pandemijai, jos padarinius jausime dar ilgai. Dėl viruso, sveikatos paslaugų ribotumo ir gyventojų baimės auga ir dar augs užleistų ligų skaičius, dėl to tikėtinas ir didesnis mirtingumas.

"Pavasarį turėjome gerą pamoką, todėl galėjome pasiruošti antrai bangai. Atlikome labai daug organizacinių pokyčių. Yra specialios izoliacinės patalpos: koridoriai, palatos, reanimacijos ir operacinės. Dėl to galime diferencijuoti pacientus. Todėl nebijokite kreiptis!" – O.Gustienė darsyk kreipėsi į visus savo pacientus.

Mes matome tiek daug blogio, o "Metų kaunietė" padeda pastebėti gerus darbus ir skleisti apie juos žinią.

Gerų darbų tąsa

Praėjusiai metais Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovei psichologei-psichoterapeutei Dovilei Bubnienei teko didesnis darbo krūvis nei įprastai. "Metų kaunietė 2014" pasakojo, kad, įsibėgėjus pirmam karantinui, o po pertraukos žmonių gyvenimus pradėjus koreguoti antram, į centro darbuotojus kreipėsi kur kas daugiau žmonių, ir ne tik iš Kauno. Vienus slėgė santykių problemos su namiškiais, kitus – prarastas darbas ar į virtualiąją erdvę persikėlę vaikų mokslai. Netilo ir centro telefonai.

"Jau ne vienus metus skambučių sulaukdavome iš visos Lietuvos, o, susiklosčius palankioms sąlygoms, inicijavome Vyrų liniją telefonu. Ji veikia nuo spalio. Vyrų linijos telefonu kelias valandas per dieną visos Lietuvos vyrai gali gauti nemokamą anoniminę psichologinę emocinę pagalbą ir palaikymą", – anot linijos iniciatorės, minėta priemonė – darbų, už kuriuos 2015-aisiais jai buvo atlyginta Metų kaunietės įvertinimu, tęstinumas.

Keli gyvavimo mėnesiai parodė, kad Vyrų linija labai reikalinga. Per dieną centro specialistai atsako į kelis vyrų ar jų artimųjų skambučius. Dar bene tiek pat skambučių darbuotojais randa rytais atėję į darbą. Konsultaciją telefonu skirtingu metu teikia šeši specialistai. Jiems talkina ir kiek daugiau nei dešimt įvairių sričių savanorių, kuriems emocinės paramos siekiantys vyrai gali parašyti elektroninį laišką. Anot D.Bubnienės, savanoriai yra itin vertinga ir stipri jėga – tai vyrai, jau turintys įvairios gyvenimo patirties, įveikę ne vieną sunkumą, galintys atjausti ir motyvuoti.

D.Bubnienė karantino laiką matuoja ne uždarytomis parduotuvėmis ar kavinėmis, o suteikta pagalba žmonėms.

"Dalis besikreipiančių vyrų įvardija, kokią problemą norėtų spręsti. Kiti savo sunkumus nusako abstrakčiai. Vis dėlto dauguma supranta, kad tik įvardijant problemą ir sulaukus atgalinio ryšio galima tinkamai ją išspręsti", – besikeičiančiu vyrų požiūriu ir drąsa kalbėti džiaugėsi D.Bubnienė.

Vertina mažus dalykus

Visuomet labiau nei triukšmingus vakarėlius vertinusi laiką gamtoje ar jaukiame nedideliame susibūrime D.Bubnienė tikino, kad pandemija jos gyvenimui didelės įtakos neturėjo. Be abejonės, stinga kelionių ir bendravimo su pačiais artimiausiais, tačiau ilgesį padeda slopinti pozityvios mintys, tikėjimas ir darbas.

"Kaip centro vadovė, siekiu, kad kuo daugiau paslaugų mūsų klientams būtų nemokamos. Teikiu paraiškas, dalyvaujame projektuose, įvairiuose konkursuose. Mūsų prioritetas – pagalba žmonėms. Ypač dabar, kai  tokia situacija", – paprašyta bent akimirką atitrūkti nuo minčių apie centrą ir papasakoti apie savo laisvalaikį, Metų kaunietė D.Bubnienė susimąstė.

Darbinės veiklos tiek daug, kad nėra kada į rankas paimti nei mėgstamos knygos, nei virbalų. Nors mezgimas žinomai kaunietei – vienas didžiausių malonumų, kaip ir fotografavimas ar darbas sode.

"Niekada nežiūrėjau į kavines kaip į atsipalaidavimo būdą. Atsipalaiduoti galima sportuojant. Žinoma, dabar tokia galimybė tėra namuose, tad kasdien padarau bent atsispaudimų. O vaikščioti galime, kiek norime. Tai ir darau. Einu vakar iš darbo namo ir džiaugiuosi po kojomis girgždančiu sniegu", – kaunietė neslėpė, kad dideli džiaugsmai slypi mažuose dalykuose. – Žinote, kartais pagalvoju, kad gyvename tokiu laiku, kai, neatitoldami nuo savo buvimo vietos, galime labai daug pamatyti, išgirsti, sužinoti. Technologijos mums leidžia dalyvauti seminaruose, paskaitose. Gali net pasaulį tokiu būdu apkeliauti ir patirti smagių akimirkų."



NAUJAUSI KOMENTARAI

KĄ ČIA BEPRIDĖSI...

KĄ ČIA BEPRIDĖSI... portretas
Turi Kaunas skonį.

Na kardiologe

Na kardiologe portretas
Tai dar siaip sau.bet jei patalogo atanome pasiilgtu klientu tai butu idomu.diedukam puzikus pjaustyt ne juokas.o dar namie valgyt gamint...brr

Raima

Raima portretas
Nu duok dieve to tikėjimo visiems
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių