Praėjusią savaitę į Kauno klinikas pateko du mažamečiai vaikai ir 25-erių metų mergina, kuriems diagnozuota meningokokinė infekcija. Ar tai požymis, kad sergamumas šia grėsminga liga vėl didėja?

Vaikai stebimi reanimacijoje

Yra sakoma, kad meningokokine infekcija dažniau sergama šaltuoju sezonu, nuo rudens iki pavasario. Galbūt šalta gegužė kalta, kad vienu metu susirgo trys žmonės? "Šia liga sergama ne tik šaltuoju metų laiku. Plitimo kelias – oro lašelinis, užsikrėsti galima bet kada, ir tai priklauso nuo žmogaus imuniteto. Nėra taip, kad visai nesirgtume ir šiltuoju sezonu", – visuomenėje susiformavusią nuomonę paneigė Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos docentė Daiva Vėlyvytė.

Meningokokinė infekcija labiau būdinga vaikams, itin pavojinga kūdikiams, kai jų imunitetas dar nesusiformavęs. Dėl ligos klastos ir pavojingumo visi vaikai, kuriems įtariama meningokokinė infekcija, guldomi į intensyvios terapijos skyrių.

Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriuje praėjusią savaitę buvo gydomi du mažyliai – devynių mėnesių berniukas iš Jonavos ir dvejų metų mergaitė iš Vandžiogalos.

"Abiejų būklė, laimė, nebuvo sunki, nors mergaitė į ligoninę atvežta labai vėlai, jau buvo praėjusios aštuonios valandos nuo pirmųjų bėrimų pasirodymo", – pažymėjo šio skyriaus vadovas docentas Vaidotas Gurskis.

Pavojingiausia žaibinė forma

Bėrimai – pagrindinis skiriamasis meningokokinės infekcijos požymis. Pirmieji simptomai panašūs į gripo. Tai karščiavimas, galvos, raumenų skausmas. Dar būdingas vėmimas, kaklo raumenų sustingimas.

Docentas V.Gurskis pripažino, kad nuo praėjusių metų išlieka kiek didesnis sergamumas šia infekcija. Šiemet dėl jos Kauno klinikose gydyti keturi vaikai. Pati klastingiausia – žaibinė ligos forma, kai bėrimai atsiranda per 4–6 valandas nuo karščiavimo pradžios, prasideda tachikardija, dusulys, krenta kraujospūdis.

"Visais atvejais, atsiradus bėrimų, būtina kuo greičiau važiuoti į ligoninę. Ligos progresavimo laikotarpis yra individualus. Tai priklauso ir nuo sukėlėjo, ir nuo žmogaus imuniteto", – paaiškino docentas V.Gurskis.

Jis pasidžiaugė, kad žaibinės formos labai retos, nes tokie ligoniai sunkiai išgelbstimi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Intensyviai negydant ligonis gali mirti per 18–48 valandas.
Bėrimai yra tamsiai vyšniniai su pilku atspalviu. Dažniausiai iš pradžių išberia šlaunis, sėdmenis, blauzdas, vėliau pažastis, liemenį, veidą. Kai bėrimo vietų skersmuo tampa didesnis nei 2–3 cm, prasideda nekrozė.

Serga ir suaugusieji

Jeigu viskas žinoma apie ligą, kodėl ji nesuvaldoma?

"Mokslas kol kas visų ligų neįveikia. Meningokokinė infekcija gali būti valdoma skiepais", – mato išeitį sunkiausius mažuosius ligonius gydančių medikų skyriaus vadovas V.Gurskis.
Jam besąlygiškai pritaria ir docentė D.Vėlyvytė, sakydama, kad skiepijimas išgelbėtų ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Jie taip pat miršta nuo meningokokinės infekcijos.

"Kauno klinikinėje ligoninėje gydoma 25 metų mergina yra ne išimtinis atvejis. Šia liga serga ir vyresni žmonės, tik rečiau, todėl apie tai kalbama mažiau", – pabrėžė gydytoja infektologė D.Vėlyvytė.

Europoje labiausiai paplitusi B tipo meningokoko bakterija, sukelianti pačią sunkiausią ligos eigą. Ligoniai miršta būtent nuo jos.

Perka kitas vakcinas

Dar 1992 m. buvo sukurta vakcina nuo A ir C meningokoko bakterijos tipų, o nuo B – tik užpernai. Pernai leista ją naudoti ES šalyse, bet, docento V.Gurskio duomenimis, į vakcinacijos planą ji įtraukta tik Jungtinėje Karalystėje.

Kada ši vakcina bus registruota, juolab įtraukta į privalomų skiepų kalendorių mūsų šalyje? Į šį klausimą Sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologinės priežiūros skyrius vedėja Loreta Ašoklienė atsako išsamiai.

"Pagal patvirtintą Nacionalinę imunoprofilaktikos programą šiais metais į Nacionalinį skiepų kalendorių numatyta įtraukti vakciną nuo pneumokokinės infekcijos ir pradėti skiepijimus dar šiemet. 2016 m. į šį kalendorių numatyta įtraukti vakciną nuo žmogaus papilomos viruso. Kalbų apie vakcinos nuo B tipo meningokoko įtraukimą nebuvo, nes tai nauja vakcina", – aiškino L.Ašoklienė.

Medikė paguodė tik tuo, kad, tikėtina, kai dar šiais metais bus sudaryta Nacionalinė imunoprofilaktikos koordinavimo taryba, ji svarstys ir vakcinos nuo meningokoko B tipo įsigijimo klausimą.

Dar nepagaminta pakankamai

Kauno klinikų vaikų ligų gydytojas V.Gurskis apie šią vakciną žino daugiau.

"Kol kas dėl technologinių priežasčių genų inžinerijos būdu išgaunama vakcina nuo meningokoko B tipo bakterijos gaminama nepakankamais kiekiais. Technologijos turi patobulėti, kad gamyba virstų masine ir vakcina būtų pigesnė", – aiškina gydytojas V.Gurskis.

Jis tvirtina, kad žengiame koja kojon su pažangiausia medicina pasaulyje, nepaisant, kad pastaruoju metu mūsų šalyje vis kyla pasipriešinimo vakcinacijai bangų. Turbūt niekas neabejoja, kad meningokokinė vakcina yra reikalinga.

"Meningokokinė infekcija nėra iš tų, kuriomis sergama labai dažnai, bet nemažai atvejų baigiasi blogai, tai užsifiksuoja žmonių sąmonėje, todėl apie ją kalbama tiek daug", – apibendrino docentė D.Vėlyvytė.

Aplinkybės ir padariniai

Vienintelis meningokokinės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Jis daug pavojingesnis negu bakterijų nešiotojas.

Užsikrečiama artimo kontakto su sergančiuoju metu: bučiuojantis, valgant iš tų pačių indų, užkratui per seiles ar nosies išskyras patekus į kito žmogaus burną ar nosį.

Į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais kalbant, kosint arba čiaudint. Imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus.
Ligos slaptasis periodas trunka nuo vienos iki dešimties dienų, dažniausiai 3–4 dienas.

Patariama dešimt dienų po paskutinio kontakto su susirgusiuoju stebėti sveikatos būklę (kasdien matuoti kūno temperatūrą).

Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitų būdingų ligos požymių (stipriam galvos skausmui, sprando nelankstumui, vėmimui, hemoraginiam odos bėrimui), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Aplinkoje meningokokai 10 laipsnių temperatūroje žūsta per 2 valandas, 50 laipsnių temperatūroje – per 5 minutes. Ultravioletiniai spinduliai sukėlėją sunaikina nedelsiant.

Sergamumo dažnis Europoje pastaraisiais metais yra 1–10 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Apie 10–14 proc. atvejų baigiasi mirtimi.