Įrengta šėryklų

Kai kur prie daugiabučių namų galima pamatyti namelius, skirtus benamėms katėms ir katinams. Pūkuotus keturkojus gyventojai čia gali legaliai šerti, nes kitose vietose beriant maistą, gali būti skiriamos ir baudos.

Specialistai pažymi, kad šerti beglobius gyvūnus tiesiog po balkonais – draudžiama. Tie žmonės, kurie benames kates maitina, kur papuola, nusižengia gyvūnų laikymo taisyklėms. Jos numato, kad Kauno mieste bešeimininkes kates šerti galima tik nustatytose kačių šėrimo vietose, turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu ar reguliavimu.

Tiesa, pastebima, kad miesto lėšomis įrengtos kačių šėryklos ne visada gyventojų sutinkamos teigiamai, mat dalis kauniečių vis tiek nenori, kad po jų langais būtų šeriami namų neturintys gyvūnai.

„Prie daugiabučių namų įrengtos kačių šėryklos sulaukia dviprasmiškų gyventojų nuomonių: vieni vertina teigimai ir geranoriškai, kiti – nusiteikę priešiškai bendrai prieš kates ir jų šėrimą“, – pastebėjo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

41 – tiek benamių kačių pernai sterilizuota Kaune.

Iš viso Kaune yra įrengta 319 šėryklų. Didžiausias šėryklų skaičius yra Šilainiuose. Čia įrengtos net 49 šėryklos, Dainavoje – 44, Šančiuose – 37, Aleksote – 34. Kituose rajonuose šiek tiek mažiau – nuo 16 iki 28 šėryklų.

„Šėryklų skaičius priklauso ir nuo daugiabučių namų tankumo ir rajono užimamo ploto“, – teigė R. Savickienė.

Sterilizacijos programa

Kauno miesto savivaldybė, dalyvaudama gyvūnų gerovės ir apsaugos programose, skatina visuomenę globoti gyvūnus. Taip pat organizuoja bešeimininkių gyvūnų skaičiaus mažinimo veiklą, dalyvauja įgyvendinant gyvūnų globos organizacijų rengiamas benamių kačių kastravimo programas, tokių gyvūnų laikinąją globą.

R. Savickienė informavo, kad gyvūnų prieglauda „Nuaras“ Kauno miesto teritorijoje vykdo programą „Pagauk–sterilizuok–paleisk“. Programos tikslas – humaniškai mažinti benamių kačių skaičių, stabdant jų dauginimąsi. Programa skirta sulaukėjusioms katėms, kurios yra prisitaikiusios gyventi lauke ir neturi galimybės rasti naujus šeimininkus.

Ši programa leidžia mieste gaudyti beglobes kates, vežti jas į veterinarijos kliniką, kurioje katė sterilizuojama. Be to, šiek tiek patrumpinamas kairės ausies kraštelis. Taip bešeimininkis gyvūnas pažymimas, kad yra sterilizuotas ir nebegali atsivesti palikuonių.

Skaičiai mažėja

Aplinkos skyriaus vedėja pažymėjo, kad programa „Pagauk–sterilizuok–paleisk“ padeda reguliuoti kačių populiaciją, tačiau prie beglobių gyvūnų skaičiaus mažinimo turėtų prisidėti ir patys gyventojai.

„Taip pat reikalingas gyventojų sąmoningumas dėl gyvūnų sterilizacijos būtinumo ir registracijos mikroschemomis“, – pridūrė R. Savickienė.

Ji nurodė, kad 2023 m. sterilizuotos 62 katės, 2024 m. – 41 katinas (katė). „Kauno mieste yra žymus benamių kačių sumažėjimas pagal monitoringo duomenis ir vizualiai“, – kad vykdoma programa duoda vaisių, sakė Kauno miesto savivaldybės specialistė.