Lietuviško diplomo sąlyga – galimybių pasas

Tenka testuotis

KTU Studentų atstovybės prezidentė Kristė Skaudaitė pasakojo, kad prieš prasidedant mokslo metams tarp studentų buvo galima justi nerimo dėl studijų proceso eigos: ar bus galima grįžti į auditorijas, kokie Vyriausybės nurodymai lydės šiųmetes studijas.

"Šiuo metu situacija yra tikrai ramesnė. Visiškai ar iš dalies sugrįžome į kontaktines studijas, pripratome prie proceso eigos. Sveikatos apsaugos ministerija sudarė sąlygas skiepytis tiems studentams, kurie iki mokslo metų pradžios nespėjo įgyti imuniteto. Šis žingsnis tikrai padėjo didesniam skaičiui studentų vakcinuotis ir įgyti imunitetą, tokiu būdu užsitikrinant ilgalaikį galimybių paso turėjimą. Tikiu, jog dauguma studentų suvokia, kad turėti galimybių pasą – tai pirmiausia saugoti šalia esantį, o tik tada – save patį", – teigė K.Skaudaitė.

LSMU Studentų atstovybės prezidentė E.Alūzaitė įvardijo, kad LSMU visiškai pasiskiepijusių studentų dalis, kaip ir kitose Kauno aukštosiose mokyklose, sparčiai didėja.

"Nuotaika tikrai gera ir visi drąsiai eina į universitetą bei kontaktinius užsiėmimus, nes žino, jog jų kolegos atsakingi, tiki mokslu ir gali jaustis universitete ramiau. Labai džiaugiamės savo kolegomis studentais, kurie yra itin sąmoningi ir rūpinasi ne tik savo, bet ir bendruomenės gerove", – dėkojo studentė.

LSMU, KTU ir VDU imunizuotų studentų dalis artėja prie 90 proc.

Nepripažintos vakcinos

LSMU atstovų teigimu, tik vienetiniai atvejai, kai iš gimtųjų šalių į auditorijas sugrįžtantys užsienio studentai yra pasiskiepiję ES nepripažintomis vakcinomis. Pagal ŠMSM ir SAM rekomendaciją jiems atliekami antikūnų tyrimai, vėliau, arba neradus antikūnų, rekomenduojama skiepytis Lietuvoje.

"Atvykę nepasiskiepiję paprastai iš karto tai padaro", – teigė T.Bulvičius.

Studentai, kurie nesutinka vakcinuotis arba dėl kontraindikacijų negali būti vakcinuoti, dalyvauja testavimosi procese.

Tikiu, kad dauguma studentų suvokia, jog turėti galimybių pasą – tai  pirmiausia saugoti šalia esantį, o tik tada – save patį.

Atsisako studijų

Tokių studentų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių mokslo nebetęsia, buvo ir ankstesniais metais, yra ir šiemet.

Praėjusiais mokslo metais studijas LSMU nutraukė 200 Lietuvos jaunuolių, kurių dalis tiesiog perėjo į kitą aukštąją mokyklą, ir 79 užsienio studentai. Dar 24 pastarieji iš sąrašų išbraukti universiteto iniciatyva. Šį rugsėjį pačių prašymu išbraukti 67 studentai. Devyni – universiteto iniciatyva.

Anot VDU atstovų, spalio 4 d. studijas buvo nutraukę trys užsienio studentai dėl asmeninių priežasčių, visi kiti tęsia studijas. Yra savo noru šį rudenį mokslus nutraukusių ir lietuvių studentų. "Tačiau neturime informacijos, ar tai susiję su COVID-19, nes studentai tokios priežasties neįvardijo", – komentavo S.Pilkienė.

"Kasmet apie 10 proc. studentų nutraukia studijas dėl įvairiausių priežasčių. Pandemijos metais nepastebėta šio skaičiaus padidėjimo ir nesame gave nė vieno prašymo, kuriame būtų nurodytos pandemijos sukeltos priežastys. Dažniausiai studentai, susiduriantys su finansiniais ar asmeniniais sunkumais, renkasi vienų metų studijų pertrauką. Pateikusių prašymus eiti akademinių atostogų skaičius buvo padidėjęs praėjusiais metais, kai dėl karantino apribojimų studijų negalėjo vykti kontaktiniu būdu", – sakė S.Pilkienė.

KTU šiemet šiek tiek išaugo užsienio studentų, nutraukusių studijas. Tų, kurie nusprendžia atsisakyti studijų, priežastys, minėjo pašnekovas, nėra tiesiogiai susijusios su pandemija ir nuotolinėmis studijomis – ir Lietuvos, ir užsienio piliečiai dažniausiai nurodo asmenines priežastis arba taip nutinka dėl nepažangumo. Taip pat studijos nutraukiamos neparengus ar negynus baigiamojo projekto, negrįžus po akademinių atostogų, nesumokėjus mokesčio už studijas.

"Studijas per praėjusį semestrą nutraukė ir šiemet nebestudijuoja 11 proc. užsienio studentų. Palyginkime: per pirmąjį karantiną pernai studijas nutraukė ir nuo 2020 09 01 nebestudijavo 8 proc. užsienio studentų", – skaičiavo M.Lapinskas. Per praėjusį semestrą studentų sąrašuose nebeliko 6,7 proc., per pirmąją karantiną – 6,3 proc. mūsų šalies piliečių.

Nesiskiepys ir nesitestuos

Tarp laikinai ar visai nutraukusių studijas arba dar tik planuojančių padaryti tikriausiai yra ir tokių, kuriuos tam pastūmėjo pandemijos suvaržymai, ypač sprendimas dėl mokamų testų.

"Tokių studentų yra, bet tai tik pavieniai atvejai. Dauguma lieka mokytis, nes yra itin išsiilgę gyvo kontakto su pacientais ir studijų", – komentavo LSMU atstovė E.Alūzaitė.

KTU Studentų atstovybės vadovė K.Skaudaitė taip pat patvirtino, kad tikrai yra studentų, kurie priėmė sprendimą nesiskiepyti. "Šį jų sprendimą turime gerbti. Yra įvairių nuomonių – vieni nenori testuotis ar tai daryti reguliariai yra per brangu, kiti testuojasi", – sakė pašnekovė. Tiesioginių užklausų ar kreipimųsi dėl testų kainos, reguliarumo studentų atsovybė nėra gavusi, tačiau sulaukia klausimų, pavyzdžiui, dėl studijų organizavimo formos.

Universitetuose, kurių atstovus kalbinome, nėra jokių eilių prie įėjimo. Galimybių pasui ir jiems prilygstantiems dokumentams tikrinti naudojami išmanieji sprendimai.