Vakaruose seni medžiai labai saugomi. Nulaužtų šakų žaizdos užtepamos, nudažomos, atsivėrusios šovos net pridengiamos skarda. Tai kultūringų visuomenių nuostata mylėti, gerbti gamtą. Lietuvoje visuomet buvo mylimi medžiai, ypač liepos ir ąžuolai. Sena lietuvių tradicija: jei gimė dukrelė - sodina liepaitę (liepa - ištvermingas, kvapnus medis); jei gimsta sūnus - sodina ąžuoliuką (jis tvirtas, atsparus įvairioms negandoms). Tarybiniais laikais sodino bet ką, visokius hibridus, atvežtines tuopas; nuolat pjaudavo, nebrangindavo. Kaip nevertindavo ir žmonių (kenksmingi šiferio stogai, laukuose -herbicidai). Išmirs piliečiai, - atsiras naujų perauklėtų...
medžiai, kaip ir žmonės, irgi "miršta"... Vieni anksčiau, kiti vėliau... Kaune taipogi miršta įvairaus amžiaus žmonės... Tai ir dėl šito kai kurie "komentatoriai" - purvo mylėtojai ir jo pylėjai ant svetimų galvų - kaltins Kauno merą?.. Puikiai žinome, kad ir savam kieme ar sode,regis, su didžiule meile ir rūpesčiu pasodinti ir prižiūrimi medeliai ir krūmai,atrodo, "nei iš šio, nei iš to" ėmė ir nudžiūvo... Taip jau gyvenime yra,deja... O čia gi miestas, medžių daug, tad gal nedarykim tragedijos ten, kur jos nėra,- nudžiūvo medelis, o jo vietoj pasodinamas kitas... Beje, senus medžius visuomet - ir visur, ne tik Laisvės alėjoje,- atsodiname kitais, jaunais medeliais... Kaip ir senus žmones pakeičia gyvenime jauni... TOKS GAMTOS DĖSNIS...
Nenoriu Kauno kaip Naujorko! Naujorkas dvokia (kas netikit - nukeliaukit ir pauostykit), o Kaunas dar ne. Nu bet gali pradėt, jei ir toliau be viešų šikinykų gyvensim ir bomžus iš visų pasviečių kviesimės...
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)