"Širdingai dėkoju visiems", – tebekartoja gerai besijaučiantis, nuolat juokaujantis vyras, kuriam gyvenimą sugrąžino ne tik medikai, bet ir greta buvę įvairių profesijų žmonės.

Prieš tris savaites

Kaunietis Stanislovas Jakas, susisupęs į chalatą, ramiai žingsniuoja Kauno klinikų koridoriumi ir plačiai šypsosi, nepaisant to, kad ligoninėje jis – jau 19 parų, nuo tos paskutinės praėjusių metų dienos, kai kartu su žmona išėjo į Naujametį koncertą Sporto halėje. Iš jos namo dar negrįžo.

Taip, tai tas pats vyras, kurio gyvybę išgelbėjusiems medikams plojo daugiau kaip penki tūkstančiai susirinkusiųjų.

"Širdingai dėkoju visiems", – jau ne pirmą kartą kartoja 75–erių S.Jakas, inžinierius, iki tos lemtingos gruodžio 31–osios tebedirbęs, nes, išskyrus hipertenziją, sveikata niekada nesiskundė.

Neabejotina, kad vyras vėl dirbs pirmininku garažų bendrijoje, kai medikai jį išleis iš ligoninės.

"Matote, kaip puikiai mūsų pacientas atrodo. Ir atmintis, ir mąstymas nepažeisti. Baigsime tyrimus, numalšinsime užklupusias gastroenterologines problemas, kardiochirurgai atliks operaciją, ir viskas bus gerai", – viltingai nuteikia Kauno klinikų I kardiologijos skyriaus vadovė docentė Olivija Gustienė.

Praėjusią savaitę S.Jakui buvo atliekami širdies tyrimai. Nustatyta, kad širdies kraujagyslės užkalkėjusios ir jas reikia keisti. Ar dėl to gerai besijautusį vyrą ištiko staigi klinikinė mirtis?

Halėje yra defibriliatorius

Zita Jakienė, Stanislovo žmona, sako labai nenorinti prisiminti tų baisių minučių, kai ji ir artimi giminės, tą paskutinį praėjusių metų vakarą, buvo ištikti šoko. Į Sporto halę ji su vyru, jo bei savo brolio šeimomis išėjo šventiškai nusiteikę. Susirado savo vietas, buvo patenkinti, kad jos – arti scenos.

"Atsimenu, kad atsisėdau su striuke. Brolis pasiūlė nusivilkti, bet man niekada nebūna nei karšta, nei šalta", – nusijuokė Stanislovas.

Jo žmonos akys prisipildo ašarų, prisiminus, kaip vyras staiga susmuko, pradėjo švokšti. Tai labai greitai pastebėjo ir greta buvę žmonės. Tarp jų neabejotinai buvo medikų.

"Toks aukštas, į jūsų fotografą panašus vyras labai ilgai Stanislovą gaivino, vis kartojo, kad pulso nėra", – tiek tepasako Z.Jakienė, visą gyvenimą liksianti dėkinga visiems, gelbėjusiems jos vyrą.

Apie ligonį tarp žiūrovų koncerto organizatoriai pranešė Sporto halės administratoriui Gediminui Prieveliui. Jis griebė jau dešimt metų Halėje esantį defibriliatorių – aparatą, priverčiantį širdį plakti ritmingai, ir nunešė jį gaivintojams.

Gaivino dvi brigados

"Iki mums atvykstant labai daug nuveikė teikusieji pirmąją pagalbą", – konstatuoja Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja Aušra Vaikšnoraitė.

Ji kartu su slaugytoja Laisve Misevičiene ir paramediku Gitanu Urbonavičiumi perėmė ir tęsė ligonio gaivinimą. Sako, kad pacientas buvo be jokių gyvybės požymių – nei pulso, nei sąmonės, bet iki jų atvykimo atliktas kilnus darbas nebuvo beprasmis.

"Buvo daryti krūtinės ląstos paspaudimai – patys svarbiausi veiksmai. Radome širdies skilvelių virpėjimą. Tai būklė, kai skilvelių skaidulos susitraukinėja chaotiškai ir todėl nevarinėja kraujo", – paaiškino gydytoja A.Vaikšnoraitė.

Ši ir į pastiprinimą atvykusi kita brigada – slaugytoja Rimutė Januševičienė, vairuotojas Vladimiras Lugovojus ir savanoris Jonas Krotkus, ligonio širdį defibriliavo net tris kartus, su pertraukomis, kurių metu įvertinama būklė.

"Defibriliacija – tai elektrošokas. Jis nutraukia skilvelių virpėjimą", – medicininio termino reikšmę pakomentavo gydytoja A.Vaikšnoraitė.

Ar ėmė dirbti širdis, medikai mato defibriliatoriaus monitoriuje. Pulsą pajaučia, pirštais čiuopdami miego arteriją kaklo srityje, kvėpavimą sugeba įvertinti plika akimi ir klausydami.

Pirmųjų minučių svarba

Tarsi maža kibirkštėlė žybtelėjo viltis, kai atsirado pulsas. Tai įvyko po trečios defibriliacijos, gaivinus pusvalandį.

"Tada jau ir mes galėjome įkvėpti. Kol pulso nėra – širdis nesusitraukinėja, ir gyvybei gresia pavojus. Kvėpavimo atkūrimas su ambo maišu ar dirbtinio kvėpavimo aparato pagalba – jau antraeilis dalykas", – net ir pasakodama lengviau atsikvepia gydytoja A.Vaikšnoraitė.

Vyzdžių, kraujospūdžio įvertinimas, jo korekcija – jau lengvesni darbai. Svarbiausia, kad mirtis pradeda trauktis. Ją galima išgąsdinti, dvikovą pradėjus, nedelsiant nė minutės.

"Būtent todėl, kad aktyvus gaivinimas buvo pradėtas per pirmąsias penkias minutes nuo klinikinės mirties pradžios, smegenys nepatyrė deguonies stokos ir neliko jokių neigiamų padarinių", – džiaugiasi docentė O.Gustienė.

Lemties klasta ir malonė

Ligonio žmona šioje nelaimėje įžvelgia likimo malonę: gerai, kad ji įvyko minioje, tarp žmonių, kurie atskubėjo į pagalbą ir suteikė ją profesionaliai.

"Nors iš šalies visa tai atrodo baisu, galvoji, kad nemokėsi, ar bijai pakenkti, bet labai svarbu išdrįsti prieiti ir padėti. Ir ne tik viešoje vietoje. Juk ir namuose artimuosius gali ištikti klinikinė mirtis. Labai daug padeda greitosios medicinos pagalbos dispečeriai, telefonu diktuodami, ką daryti", – primena gydytoja A.Vaikšnoraitė.

Ji su kolegomis žavisi tą šventinį vakarą Sporto halėje buvusių žmonių geranoriškumu, liko patenkinta sudarytomis darbo sąlygomis. Sako, kad iš nelaimės vietos skubiai atitrauktos kėdės, buvo daug erdvės ir geras apšvietimas. Komentarų, kad dėl to vėluoja koncertas, gydytoja sako negirdėjusi, nors jų ir buvo. Medikė girdėjo tik  plojimus, kai ligonio širdžiai pradėjus plakti nešė jį iš salės į reanimobilį.

"Plojimai ošė kaip banga. Tai buvo taip netikėta. Galvojau, gal pasigirdo. Kai suvokiau, kad tai – mums, taip sujaudino, tarsi kas sugriebė už širdies. Fiziškai nebuvo sunku, nes viskas baigėsi taip gerai. Pasveikinome vienas kitą, apsikabinome. Jokio nuovargio nebuvo, nors reikėjo dirbti visą likusią Naujametę naktį", – to gydytoja A.Vaikšnoraitė ir jos kolegos niekada nepamirš.

Būklė gerėjo sparčiai

S.Jakas pats pradėjo kvėpuoti tik greitosios pagalbos automobilyje. Kol buvo nuvežtas į Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyrių, visai atsigavo, net intubacinį vamzdelį iš nosies išsitraukė.

"Galvojau, kas čia man, kodėl su manimi taip elgiamasi", – dabar juokiasi vyras.

Skubios pagalbos skyriuje jam buvo atlikti kraujo, širdies ultragarsinis ir galvos kompiuterinės tomografijos tyrimai.

"Nukrypimų nuo normos neradome. Paciento būklė sparčiai gerėjo ir stabilizavosi, gyvybiniai parametrai atitiko sveiko žmogaus parametrus", – Skubiosios medicinos klinikos vadovas Kęstutis Stašaitis aiškina, kodėl iš klinikinės mirties išplėštas ligonis tą patį vakarą buvo pervežtas į Kauno klinikinę ligoninę.

Pats S.Jakas sako prašęs, kad jį paliktų Kauno klinikose, nes žino, kad čia – aukštesnio lygio ligoninė, bet jo prašymo niekas nepaisė. Ir čia pat Stanislovas priduria, kad Kauno klinikinėje ligoninėje jį gydė labai gerai.

"Tik aš buvau blogas, velnius krėčiau", – prisipažįsta, o jo žmona paaiškina, kad tai reiškia, jog gydytojų neklausė, veržėsi vaikščioti.

Gydytoja A.Vaikšnoraitė taip pat nustebo išgirdusi, kad iš mirties nagų išplėštas ligonis taip greitai pervežtas į antrojo lygio ligoninę.

"Turbūt Kauno klinikų gydytojai buvo tikri, kad viskas bus gerai, nieko blogo nebeatsitiks. Man būtų buvę labai gaila, jei būtų nutikę kitaip", – A.Vaikšnoraitė neslėpdama pasidalijo dvejonėmis.

Dviguba patologija

Iš tiesų, neatsitiko nieko blogo. Kauno klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjas docentas Alfredas Bagdonas ligonio S.Jako sveikatos būklę įvertino kaip gerą, palyginti su tuo, kas jam buvo nutikę.

"Buvo diagnozuota hipokalemija, todėl lašinome elektrolitus. Kalio norma tapo normali. Širdies infarktas nebuvo įvykęs, todėl šį ligonį ir pervežė pas mus", – kolegas iš Kauno klinikų teisino A.Bagdonas.

Juos net pagyrė, kad, praėjus savaitei, paskambino ir, sako, stebuklingai pasiūlė pacientą priimti atgal į Klinikas.

"Reikia koronografiją atlikti – ištirti, ar neužsikimšusios širdies kraujagyslės", – pakomentavo gydytojas pulmonologas A.Bagdonas.

Sugrąžinus ligonį į Kauno klinikas ir ją atlikus paaiškėjo, kad širdies kraujagyslės labai susiaurėjusios. Gydytojos kardiologės O.Gustienės teigimu, klinikinę mirtį S.Jakui išprovokavo kraujagyslių užkalkėjimas ir hipokalemija. Kalio kiekis kraujyje buvo dvigubai mažesnis už normą. Tam įtakos galėjo turėti vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, kuriuos vartoja S.Jakas.

Nejaugi šios dvigubos patologijos nebuvo įmanoma įspėti iš anksto?

"Buvo požymių, tik į juos nekreipiau dėmesio ir nesiskundžiau. Būdavo, kiek paeinu, ir krūtinę ima spausti. Laukiau, kol ateis eilė pas šeimos gydytoją. Sakiau, pasiskųsiu. Negalvojau, kad gali būti taip rimta", – S.Jakas sako dabar žinosiantis, kad nevalia ignoruoti negalavimų.

Veiksmai buvo suderinti

Skubiosios medicinos pagalbos klinikos vadovas K.Stašaitis tikina, kad iš klinikinės mirties išplėšto S.Jako gydymo taktika buvo suplanuota, įvertinus medikų galimybes.

"Pacientą nutarta pervežti gydyti į Kauno klinikinės ligoninės Intensyviosios terapijos skyrių, nes elektrolitų balansui atkurti reikia ne vienos dienos. Antra, esant ryškiai hipokalemijai, pavojinga atlikti intervencines procedūras, kurios atliekamos kiekvienam pacientui po klinikinės mirties dėl hipokalemijos. Trečia, šiuo atveju nebuvo skubos atlikti intervencines procedūras ir dar kartą rizikuoti paciento gyvybe", – dėsto K.Stašaitis.

Kauno klinikinės ligoninės skyriaus vadovas A.Bagdonas antrina: "Gink Dieve, nesakyčiau, kad iš Klinikų išmetė. Būna, kad vystosi infarktas ir tada ištinka klinikinė mirtis. Tokiu atveju ligonio pas mus nebūtų vežę."

Kauno klinikų atstovas K.Stašaitis atkreipia dėmesį ir į laikotarpį, kuriuo S.Jaką ištiko ši bėda. Per šventes, juolab ilgiau besitęsiančias, sunkių ligonių būna daugiau. Tai prognozuojant taupomos vietos tiems, kuriems prireikia intensyviosios terapijos ar sudėtingo gydymo.

"Šiuo atveju visi, dalyvavę gelbėjant paciento Stanislovo Jako gyvybę, atliko vaidmenį pagal savo kompetenciją. Aplinkiniai pradėjo gaivinimą, atvykę greitosios pagalbos medikai atliko defibriliaciją ir atkūrė širdies veiklą, Kauno klinikose stabilizuota ligonio būklė ir nustatyta klinikinės mirties priežastis. Kauno miesto klinikinė ligoninė parengė pacientą tolesniems tyrimams, kurie atlikti mūsų ligoninėje", – vardija Kauno klinikų atstovas K.Stašaitis.

Vienas aparatas nenaudojamas

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja A.Vaikšnoraitė tvirtina, kad po iškvietimo į Sporto halę likusi Naujametės nakties dalis buvo rami. Gydytoja dirba sunkiausioje grandyje – reanimacinėje brigadoje, kuri važiuoja pas pačius sunkiausius ligonius.

"Administracija labai palaiko mūsų siekį mokytis, tobulėti, kaupti ir taikyti naujausias medicinos žinias – išleidžia į tobulinimosi kursus, žaidynes", – džiaugiasi gydytoja A.Vaikšnoraitė, Kauno greitosios pagalbos stotyje dirbanti jau 19 metų.

Gydytojo K.Stašaičio teigimu, labai daug ligonių staigi mirtis užklumpa ne gydymo įstaigoje, todėl svarbu, kad kuo daugiau visuomenės narių mokėtų taisyklingai atlikti pradinio gaivinimo veiksmus.

"Kaunas buvo pirmasis miestas Lietuvoje, kuriame prieš pustrečių metų viešose, gausiai miestelėnų ir miesto svečių lankomose vietose įrengti automatiniai išoriniai defibriliatoriai", – atkreipė dėmesį K.Stašaitis.

Defibriliatoriai yra Kauno geležinkelio stotyje, "Akropolyje", restorane "Forto dvaras" Rotušės aikštėje ir Laisvės alėjoje, restorane "Miesto sodas". Netoli šių vietų įvykus nelaimei, defibriliatorius gali padidinti ligonio išgyvenimo tikimybę.

Apmaudu, kad, Kauno autobusų stotį perkėlus prie "Akropolio", iki šiol nesurasta naujos vietos stotyje buvusiam defibriliatoriui, nors tokių aparatų reikia visose masinio susibūrimo vietose, tokiose, kaip "Žalgirio" arena, "Megos" preybos centras.

"Bendruomenės sveikatos tarybai siūlysime vietą penktajam defibriliatoriui surasti kuo greičiau", – pažadėjo Kauno savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rimutė Prievelienė.

Žinomų žmonių ligos ir likimai

2010 m. klinikinė mirtis buvo ištikusi garsų kompozitorių Mikalojų Noviką po jo 70-mečiui skirto koncerto. Populiarių dainų autoriaus sveikata sušlubavo viename Vilniaus restorane. Belaukiant, kol atvyks medikai, vienas svečių išbėgo į gatvę ir susidūrė su šalia restorano gyvenančiu dabar ES komisaru Vyteniu Povilu Andriukaičiu. Jis turi gydytojo diplomą ir suteikė kvalifikuotą pirmąją pagalbą. Kai atvažiavoji greitoji medicinos pagalba, kompozitorius jau buvo atgavęs sąmonę.

2011 m. klinikinė mirtis buvo ištikusi krepšinio legendą Arvydą Sabonį. Tuomet jam buvo 46–eri. Garsųjį krepšininką, dabar Lietuvos krepšinio federacijos prezidentą, vienoje Kauno sporto salių žaidžiant jo mėgstamą žaidimą, pirmiausia pakirto miokardo infarktas. Laiku suteikta pagalba išgelbėjo A.Sabonio gyvybę ir sveikatą. Dar būdamas Kauno klinikų Intensyviosios terapijos skyriuje visame pasaulyje žinomas lietuvis juokavo: "Nuraminkite visus: esu sveikas, gyvensiu ilgai."

2012 m. klinikinė mirtis buvo užklupusi žinomą kardiologą, Lietuvos sveikatos mokslų universtiteto kanclerį profesorių Vilių Grabauską. Tuomet jam buvo 70 metų. Dabar profesorius save vadina žmogumi, prikeltu iš mirusiųjų. Kauniečio gyvybę išgelbėjo vokiečiai, nes jo širdis sustojo Frankfurto oro uoste. Nūnai aktyvus sveikos gyvensenos propaguotojas nejaučia jokių neigiamų padarinių ir aktyviai triūsia medicinos mokslo bei pedagoginio darbo baruose. "Jei esu gyvas ir gerai jaučiuosi, vadinasi, privalau gyventi visavertį gyvenimą", – sako profesorius V.Grabauskas.

2015 m. Kauno miesto GMPS medikams pavyko atgaivinti 84 ligonius. To pasiekima, kai laiku iškviečiama kvalifikuota pagalba, atliekamas pradinis gaivinimas, defibriliacija ir specializuotas gaivinimas.