Kalti tėvai

"Kodėl mokiniai nelanko pamokų? – uždavusi retorinį klausimą, Kauno "Vyturio" gimnazijos direktorė Aleksandra Bancevičienė netrukus pati į jį ir atsakė: – Manau, viena pagrindinių priežasčių yra užsienyje dirbantys tėvai." Palikę vaikus su seneliais, šie net nesusimąsto, kad tokie pokyčiai gali atsiliepti ne tik vaikų gyvenimo kokybei, bet ir mokslo rezultatams. Ne mažiau skausmingai atžalas esą paliečia ir pastaruoju metu gana dažnai pasitaikančios tėvų skyrybos.

"Žinoma, yra ir kitų priežasčių. Sutikite, jei vaikas ateina į pamokas nepailsėjęs, susikrimtęs, o mokytojas už tai bara ir dar liepia spręsti užduotis, jis, be abejo, rinksis skaityklą ar valgyklą, kur galės ramiai pabūti", – mokinius reabilitavo mokyklos vadovė.

Miesto mokyklų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose akylesnieji turėtų nesunkiai pastebėti mokinių pamokų apskaitos tvarkos aprašą su specifinėmis sąvokomis ir terminais.

Tarkim, nelankančiu mokyklos mokiniu juose vadinamas vaikas ar paauglys, kuris be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau nei pusę mėnesio pamokų. Vengiantys lankyti mokyklą yra tie moksleiviai, kurie per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidžia trečdalį ir daugiau pamokų. Į linkusiųjų praleidinėti pamokas sąrašą įtraukiami visi, kurie per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidžia iki 30 pamokų.

Kelerius metus iš eilės šalyje vyko akcija, kurios metu specialia švietimo informacijos telefono linija buvo galima pranešti apie pamokų nelankančius mokinius. Deja, sumanymas nepasiteisino, o specialistai buvo priversti ieškoti kitų drausminančių priemonių, mokinius prikaustančių prie suolo iki paskutinės pamokos skambučio.

Svarbiausia – kalbėti

A.Bancevičienė džiaugėsi, kad gimnazijoje, kurioje dabar mokosi 1 128 mokiniai, nėra tokių kuriuos galėtų įrašyti į nelankančių, vengiančių lankyti ar linkusių praleidinėti pamokas mokinių sąrašus. Yra keli vaikai, kurie dėl ligos mokosi namuose, ir vienas, kuris į pamokas neina dėl įtariamos depresijos.

"Žinoma, visais laikais mokiniai bėgo ir bėgs iš pamokų", – veikiausiai prisiminusi ir savo paauglystę šyptelėjo A.Bancevičienė. Tiesa, net ir mažiausios, jauniausių mokyklos bendruomenės narių nuodėmės nelieka nepastebėtos. Įrašas apie praleistą dalyką kaipmat atsiranda elektroniniame dienyne. Kai kurie klasių auklėtojai namiškiams apie prasižengimą papildomai praneša trumpąja žinute ar skambučiu.

"Vieni tėvai labai reaguoja, kiti – tik po tam tikro laiko, tretiems tai visai nerūpi", – tėvų ir vaikų susvetimėjimo problemą akcentavo pedagogė. Dėl šios priežasties ketvirtadienis "Vyturio" gimnazijoje – tėvų diena. Nuo 16 iki 19 val. klasių auklėtojai ir mokytojai bendrauja su vaikų artimaisiais ir atsako į visus rūpimus klausimus.

"Veiksmingiausias pamokų nelankymo problemos sprendimo būdas – pokalbio metodas. Nesvarbu, su kuo – psichologu, socialiniu pedagogu ar klasės auklėtoju. Beje, pastarieji, jei tik vaikas kalba, žino daug paslapčių. Svarbiausia kalbėti ir nepaleisti iš akių. Tik taip pasieksime gerų rezultatų", – tikino A.Bancevičienė.

Privalomas ugdymas

Dar prieš kelias dešimtis metų nusižengėlius ar jų tėvus baugindavę braukimu iš mokinių sąrašų, dabar pedagogai šios taktikos seniai nebenaudoja – Švietimo įstatyme įtvirtinta, kad iki šešiolikos metų ugdymas yra visiems privalomas.

"Jei vaikas praleidžia daug pamokų, pirmiausia žiūrima, kiek jų su pateisinama priežastimi ir kiek be jos. Jei pastarųjų yra gerokai daugiau nei su pateisinimu, mokinys ir tėvai kviečiami į vaiko gerovės komisiją", – esamą tvarką dėstė Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Pripažinus, kad vaikas pamokas praleidinėjo dėl psichologinių problemų, jam gali būti skiriama specialisto pagalba. Tais atvejais, kai pamokos praleidžiamos dėl kitų priežasčių, pasitelkiami Vaiko teisių apsaugos specialistai. Tėvams nuleidus rankas, jų atžala gali būti siunčiama į vaikų socializacijos centrus.

Moksleiviai, kurie sulaukę šešiolikos ir toliau piktybiškai praleidinėja pamokas, gali būti metami iš mokyklos.

"Žinoma, tai tik kraštutiniais atvejais. Visas problemas pirmiausia bandome spręsti pokalbiais su pačiu vaiku ir jo tėvais", – toliau kalbėjo V.Mažeika.

"Dingę" vaikai

Kur kas didesne problema nei pamokas praleidinėjantys vaikai Švietimo skyriaus vedėjas įvardijo nesimokančius jaunuosius miestiečius.

"Tik nesupainiokite nelankančiųjų pamokų ir nesimokančiųjų", – pastebėjo V.Mažeika. Pastarieji – tai mokyklinio amžiaus vaikai, kurių duomenys yra Gyventojų registre, tačiau Mokinių registre jie neminimi. Tokių "pradingėlių" šiuo metu Kaune skaičiuojama apie 1,3 tūkst.

"Sistema rodo, kad jie yra Kaune, tačiau nuvykus į vietą iš kaimynų ar per seniūnijas sužinome, kad ieškomi asmenys jau daug metų ten nebegyvena", – pečiais gūžčiojo V.Mažeika. Dažniausiai paaiškėja, kad ieškomi vaikai kartu su tėvais būna išvykę į užsienį, kur gyvena ir sėkmingai mokosi. Deja, ne visus atvejus galima patikrinti ir toli gražu ne visų jų istorijos būna su laiminga pabaiga.

"Todėl ir apie baudas negalime kalbėti. Jei nežinome, kur ieškoti žmonių, tai nežinotume, kam ir kur baudos kvitus siųsti, – problemos sprendimo būdų ieškojo V.Mažeika. – Reikalingi nacionalinio mąsto teisės aktai tam, kad išvykstantieji į užsienį deklaruotų, kur išvyksta. Dabar, jei žinoma tik tai, kad šeima išvyko į JAV ar Ispaniją, belieka skelbti nacionalinę paiešką."