Kovo 11-osios vardas – ir trijų namų gatvei

Kaunas Kovo 11-osios vardu pavadino ir gimnaziją, ir gatvę. Pastarųjų Lietuvoje yra keturiolika. Dvi iš jų – Pumpėnų seniūnijoje, vienoje – trys namai, kitoje – aštuoni, dalis jų – jau be gyventojų.

Mokykla – vienintelė

Kauną ir pagal gatvių, parkų ar mokyklų pavadinimus galima vadinti labiausiai nepriklausomybę vertinančiu Lietuvos miestu. Čia vienintelė Lietuvoje Kovo 11-osios gimnazija. Beje, Vasario 16-osios vardu pavadinta lietuviška gimnazija – Vokietijoje, o Lietuvoje tokios nėra. Tokiu vardu yra tik UAB "Vasario 16", užsiimanti Saulės elektrinių statyba ir įrengimu. Tiesa, dvi mokyklos – Druskininkuose ir Visagine – turi Atgimimo vardą.

Kaune – ir vienintelis Kovo 11-osios parkas. Be to, dar yra ir Vasario 16-osios, jos signatarų vardais pavadintos gatvės, Laisvės alėja ir Nepriklausomybės aikštė.

Kovo 11-osios gatvė Kaune – irgi ne koks skersgatviukas, o per dvi – Dainavos ir Gričiupio – seniūnijas nusidriekusi judri apie 3 km transporto arterija nuo VI forto iki Savanorių prospekto. Kovo 11-osios adresu gali rasti visko – ir kultūros, ir prekybos, ir poilsio, ir švietimo, ir sveikatos paslaugų įstaigų. Prieš 45-erius metus šioje gatvėje pastatytas "Girstučio" kultūros centras.

Apie 1960-uosius pradėtame statyti Dainavos mikrorajone, iš pradžių turėjusiai Ramybės pavadinimą, šiai gatvei paskui teko vadintis LTSR 25-mečio gatve. Atkūrus nepriklausomybę 1990 m. birželį jai suteiktas Kovo 11-osios vardas.

Tai turėjo būti ypač džiugi žinia Kovo 11-osios gatvės 2-ojo namo gyventojui, tuomet 94-erių Juozui Urbšiui. Paskutiniam Nepriklausomos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui, diplomatui, karininkui lig tol teko gyventi Lietuvos prijungimo prie Sovietų Sąjungos garbei pavadintoje gatvėje. Maža to, pro to namo langus buvo matyti VI forte pastatytas sovietinis tankas. Dar 1989 m. tankas pagaliau buvo išgabentas, o jo vietoje ėmė augti Kryžių kalnelis.

Kovo 11-osios gatvės 2-ajame name gyveno ir paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras J.Urbšys.

Pumpėnų seniūnijoje – dvi

VĮ Registrų centro Adresų registras rodo, kad Kovo 11-osios vardu Lietuvoje pavadinta keturiolika gatvių. Be Kauno, taip gatvę pavadinęs yra Vilnius, Alytus, Marijampolė, Vilkaviškis, Naujoji Akmenė, Radviliškis, Šilalė, Tauragė, Utena, Šeštokų miestelis Lazdijų rajone, Šalčininkai, Pasvalio rajono Pumpėnų miestelis ir su juo besiribojantis Smilgelių kaimas.

Gal Pumpėnuose gyvena didžiausi Lietuvoje patriotai, kad vienoje seniūnijoje – net dvi Kovo 11-osios gatvės? Atsakymas daug paprastesnis. Pumpėnų seniūnijos seniūnė Regina Rapkevičienė paaiškino, kad iš tikrųjų tai buvo viena Pumpėnų miestelio gatvė, kurią perpus padalijo "Via Baltica" magistralė. Pernai gatvės dalis kitapus magistralės priskirta Smilgelių kaimui, tad taip atsirado dvi gatvės – viena kaimo, kita miestelio. Kieno iniciatyva buvo taip pavadinti miestelio pakraščio gatvelę, seniūnė sako nežinanti – taip nuspręsta vos atkūrus nepriklausomybę.

Paklausta, ar minint Kovo 11-ąją vienoje ar kitoje "Via Baltica" magistralės pusėje šio vardo gatvėje darydavę kokius renginius, seniūnė sako, kad tikrai ne, ir akivaizdu kodėl: "Ką ten bedarysi. Smilgelių kaime šioje gatvelėje tėra aštuoni namukai, iš jų trys tušti, o likusiuose penkiuose gyvena keturiolika gyventojų. Pumpėnų miestelyje šioje gatvėje tėra trys namai: viename gyvena keturi asmenys, antrame įsikūręs autoservisas, o trečias tuščias, jame nebėra žmonių."

Tai vienas iš trijų Pumpėnų miestelio Kovo 11 gatvės namų, dar vienas – gyvenamas, kitas nebegyvenamas. (facebook.com/pumpenuautoservisas nuotr.)

Panašu, iš dviejų Kovo 11-osios gatvių netrukus gali likti tik pavadinimas.

Vilnius paliko Grigiškėms

Ne tik maži miesteliai ir kaimai, bet net ir sostinė svarbiausiai pastarojo amžiaus datai pažymėti parinko toli gražu ne tokias pat svarbias miestui gatves.

Formaliai sostinėje yra šiai iškiliai datai skirta gatvė, bet iš tikrųjų ji yra kitame mieste – Grigiškėse, 2000-aisiais priskirtame prie Vilniaus.

Tačiau prieš porą metų Vilnius buvo užsimojęs iš karto net penkiolikai gatvių naujame miesto kvartale Naujosios Vilnios seniūnijoje suteikti mirusių Kovo 11-osios akto signatarų vardus. Idėja gimė ne iš niekur – signatarai netoli Naujosios Vilnios galėjo lengvatinėmis sąlygomis įsigyti sklypus. Lig šiol šis kvartalas taip ir vadinamas – Signatarų, nors nemažai jų suskubo sklypus parduoti, tik jau nebe lengvatine, o rinkos kaina.

Vilniaus savivaldybės idėja net keliolika gatvių pavadinti mirusių signatarų vardais sukėlė daug diskusijų. Kilo abejonių, ar tai nesupriešintų bendruomenės, ar apskritai reikia tokią garbę suteikti ir tiems, dėl kurių veiklos sovietmečiu buvo kilę įtarimų. Galų gale, ar visiems 124 signatarams, net tiems, kurie be to parašo ant Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto, ne ką daugiau išskirtinio nuveikę, reikia skirti po gatvę? Vilnius nesugebėjo rasti vienos gatvės Kovo 11-osios vardui, o čia urmu net keliolika gatvių užsimota pavadinti signatarų vardais. Tad idėja buvo atidėta neribotam, o gal ir visam laikui.

Kaip informavo Vilniaus miesto savivaldybė, dabar neplanuojama kokiai gatvei suteikti su Kovo 11-osios aktu susijusio pavadinimo. Tiesa, Vilniuje, Kairėnuose gatvės pavadinime yra įamžintas signataras, garsus geografas Česlovas Kudaba.

Klaipėdoje nėra

Klaipėdoje nėra nei Kovo 11-osios, nei Vasario 16-osios, nei Signatarų, nei Nepriklausomybės ar Laisvės gatvių. "Klaipėdoje nėra ir daugybės kitų gatvių, bet tai nereiškia, kad esama kažkokio sąmoningo sprendimo jų vengti. Su nepriklausomybės atkūrimu 1990 m. tiesiogiai susijęs Atgimimo aikštės pavadinimas, kuris prieš daugybę metų buvo suteiktas pačiame miesto centre esančiai aikštei (buvusiai Lenino)", – aiškina Klaipėdos miesto tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininko pavaduotojas istorikas dr. Vasilijus Safronovas.

Istorikas sako, kad, teikdamas vertinimus, jis vadovaujasi nuostata, jog įamžinta Klaipėdoje turi būti tai, kas susiję su šiuo miestu. Tokią nuostatą praktikavo ir ankstesnės kadencijos komisija. Pavyzdžiui, Klaipėdoje įamžintas 2006 m. miręs Kovo 11-osios Akto signataras Alfonsas Žalys, be kita ko, daug nusipelnęs miestui (buvęs vykdomojo komiteto pirmininkas, vienas Klaipėdos universiteto steigėjų, miesto Garbės pilietis). Mieste jam skirta atminimo lenta ir dar keli atminimo ženklai.

Kauną ir pagal gatvių, parkų ar mokyklų pavadinimus galima vadinti labiausiai nepriklausomybę vertinančiu Lietuvos miestu.

Siūlė pavadinti miestą

Gatvių, mokyklų ar įstaigų pavadinimuose įamžinamas ir kitų Anapilin jau išėjusių Kovo 11-osios signatarų atminimas, o tokių jau 37 iš 124.

Tiesa, šiuo aspektu pasitaikė ir viena išimtis: signataro prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vardu Kaišiadorių mokykla, kurią jis baigęs, pavadinta dar jam gyvam esant. Dabar Kaišiadoryse – ne tik jo vardo gimnazija: jo vardą turi ir parkas, jo tėvų namuose, kuriuose užaugo būsimas signataras ir prezidentas, atidaryti Brazauskų namai-muziejus.

Beje, 2010-aisiais, mirus A.M.Brazauskui, Kaišiadorių miesto Girelės seniūnaitis Virgilijus Urbonavičius net pasiūlė jo vardu pavadinti visą Kaišiadorių miestą. Daugelis tai palaikė nevykusiu pokštu.

A.M.Brazausko vardas 2014 m. suteiktas ir Kauno hidroelektrinei, taip įgyvendinant Vyriausybės nutarimą dėl pirmojo atkurtos valstybės prezidento įamžinimo. Tiesa, ne visi tokį sprendimą sveikino. Anuomet "Kauno diena" skelbė Kauno hidroelektrinės statybos inžinierių atvirą laišką. "Mes labai gerbiame A.M.Brazauską ir vertiname jo nuopelnus Lietuvai. Tačiau suteikti jo vardą objektui, kuriame jis praktiškai nedirbo, būtų neteisinga ir šventvagiška. (…) A.M.Brazauskas 1957 m. kelis mėnesius dirbo prie geležinkelio atšakos tiesimo į sandėlių ir pagalbinių įmonių teritoriją. Vėliau dirbo direkcijoje inžinieriumi. 1958 m. buvo paskirtas statybinės organizacijos viršininku."

Inžinieriams atrodė, kad, jei jau norima elektrinei suteikti vardą, tai ją statant buvo labiau nusipelniusių ir svarbių šiam objektui asmenų. Bet į šią nuomonę atsižvelgta nebuvo.

Nors ir buvo kilęs nemenkas triukšmas, Kauno HE buvo pavadinta A.Brazausko vardu. (Evaldo Virkečio nuotr.)

Pagerbia gimtinės

Mirusius Kovo 11-osios signatarus dažniausiai pagerbia jų gimtinės ar vietovės, kur jie ilgai gyveno. Pavyzdžiui, Č.Kudabos vardu pavadinta gatvė jo gimtajame Tverečiaus miestelyje Ignalinos rajone, Ignalinoje yra Česlovo Kudabos progimnazija. Kazimiero Antanavičiaus vardu gatvė pavadinta jo gimtame Veiviržėnų seniūnijos Balsėnų kaime Klaipėdos rajone. Jonavoje yra čia gyvenusio signataro Stanislovo Gedimino Ilgūno gatvė.

Algirdo Ražausko vardu pavadintas parkas Žvirblonių kaime, kuriame signataras daugelį metų gyveno ir vadovavo vietos kolūkiui, vėliau – žemės ūkio bendrovei.

Signataro Medardo Čoboto vardu pavadintas Trečiojo amžiaus universitetas. Šis signataras – vienas žymiausių Lietuvos gerontologų ir geriatrų, nuo 1995-ųjų iki pat mirties 2009 m. buvo šio universiteto rektoriumi.

Pagerbiamas signatarų atminimas ir atminimo lentomis, pavyzdžiui, pernai Vilniuje ant namo Teatro gatvėje ja pagerbtas vienas iš Sąjūdžio steigėjų, signataras, filosofas Romualdas Ozolas. Kaip informavo Vilniaus savivaldybė, šiemet nuspręsta ant Vilniaus Spindulio progimnazijos fasado įrengti atminimo lentą signatarui Pranciškui Tupikui.

Signatarui, Jonavos rajono garbės piliečiui ir buvusiam koncerno "Achemos grupė" vadovui dr. Bronislovui Lubiui šio koncerno iniciatyva Jonavos centre 2015 m. bendrovės pastatyta skulptūra.

Visiems – po gatvę?

Diskusijos Vilniuje siūlant pavadinti iš karto keliolika gatvių signatarų vardais parodė, kad skubėti tikrai neverta. Dažnai laikomasi nuostatos, kad žymaus žmogaus vardas gatvei suteikiamas tik tuo atveju, jei nuo jo mirties praėję ne mažiau kaip dešimtmetis.

Formaliai tai nėra niekur reglamentuota ir, pasak Kauno miesto tarybos narės, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės vadovės Jūratės Norvaišienės, tokios pauzės Kaune nėra laikomasi. Tačiau ne tik signatarų, bet ir kitų tikrai iškilių asmenybių vardais pavadintų naujų gatvių mieste ne tiek daug dėl kitų priežasčių.

J.Norvaišienė aiškina: "Visų pirma, Kaunas labai turtingas asmenybių – ir dailininkų, ir rašytojų, ir kitų sričių žmonių, tad dabar susidaręs didžiulis sąrašas iškilių žmonių, kurių vardais siūloma pavadinti gatves. Tačiau norima, kad mieste išliktų istoriniai gatvių pavadinimai, o naujų gatvių, nors atsiranda, bet ne visos jos tinkamos iškiliems žmonėms pagerbti, nes kai kurios labai mažytės, miesto pakraštyje. Be to, patys neinicijuojame naujų gatvių pavadinimų, savivaldybė laukia pasiūlymų ir prašymų. Dėl Kovo 11-osios signatarų tokių prašymų neturime."

Kaip parodė neseni įvykiai Vilniuje, žmonių vardais pavadintos gatvės ar atminimo lentos sukelia kontroversijų net po jų mirties praėjus per pusšimčiui metų. Tad gal tikrai geriau gatves vadinti ir atminimo lentas kabinti tik pačioms išskirtiniausioms asmenybėms, kurių nuopelnais dauguma žmonių neabejoja. O Kovo 11-osios akto signatarų indėlį į valstybės gyvenimą įamžinti leidžiant jų prisiminimus ir knygas apie juos. Prasmingas ir toks atminimo pagerbimas: kasmet rengiamas respublikinis dr. B.Lubio vardo moksleivių chemijos konkursas Jonavoje, kuriai jis daug nusipelnęs.

Politines datas galima įamžinti be konkrečių pavardžių. Bet ir čia persistengti nereiktų. "Jei kiekvienos sukakties proga pavadintume po vieną gatvę, jau po kelerių metų tektų tas pačias gatves pervadinti iš naujo, nes tiesiog jų pritrūktumėme. Ką tik buvo moderniosios Lietuvos šimtmetis, Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio, Versalio taikos šimtmetis, teisės balsuoti moterims suteikimo Lietuvoje šimtmetis, šiemet Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmetis. Apie trisdešimtmečius jau nekalbu", – sako V.Safronovas.


Daugiausia – Laisvės

Nors Kovo 11-osios gatvių Lietuvoje vos keturiolika, kur kas daugiau pavadintų Atgimimo vardu – 45. Daugiausia – vienuolika jų Kauno apskrityje, Klaipėdos ir Vilniaus – po aštuonias. Nepriklausomybės vardas žymi 41 gatvę ar aikštę: vienuolika – Šiaulių, tik po vieną – Klaipėdos ir Alytaus apskrityse. Lietuvoje yra ir 40 Vasario 16-osios gatvių: Marijampolės apskrityje – 10, Kauno – 8.

Net 112 gatvių alėjų ar aikščių turi Laisvės vardą. Kauno ir Klaipėdos apskrityse tokių po 17, Šiaulių – 16, Vilniaus – 14. Kauno ir Šiaulių apskrityse yra po Laisvės gynėjų gatvę, Alytuje – Signatarų gatvė, o Palangoje ir Šiauliuose – po Signatarų alėją.

Svarbu ir tai, kad toks vardas būtų suteikiamas ne iš pareigos, bet iš pagarbos, o gatvė negarsėtų duobėmis ar mažiausiu namų skaičiumi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Taip, raudonajam Krabui (ex'milicininkui - deja, buvusių milicininkų NEBŪNA!) Kovo 11-oji - ne šventė, tai ir gatvė tuo vardu - kalės vietoj, kurią reikia laiptais be turėklų žemyn nuleist.

Anonimas

Anonimas portretas
Išeitų,kad kaip pavadino Pumpėnų seniūnijoje du kaimus Kovo 11-sios vardu,tai tos kelios bakūžės ir ištuštėjo.Įdomu kas būtų,jeigu tas pavadinimas būtų pakeistas?Gal tuščios sodybos pradėtų pilnėti?Keista

Ašara

Ašara portretas
Po Vienybės aikštės " rekonstrukcijos" išniekinta istorinė atmintis prie Karo muziejaus, aikštė tarsi padalinta į dvi atskiras dalis su nutūpusiomis skraidančiomis lėkštėmis. Prie Kauno pilies stovi ukrainiečių arklys su raiteliu " panašiu į Kalantą". Kaunas vadybininkų. dėka palaipsniui praranda savo veidą. Laisvės alėja sužlugdyta negrįžtamai.
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių