Kovingieji tremtiniai nepabūgo ir COVID-19

Šeštadienį žilagalviai, tačiau už Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimą tebekovojantys tremtiniai ir politiniai kaliniai tradiciškai rinkosi į Ariogalą. Nepaisant pasaulinės COVID-19 pandemijos, Dubysos slėnyje įvyko jau 30 jų sąskrydis.

Gretos retėja

"Prieš 30 metų čia mūsų buvo susirinkę apie 60–70 tūkst. žmonių. Tačiau tremtiniai pamažu išmiršta. Pagal statistiką – nuo 1 iki 3 tūkst. kasmet. Šiuo metu jų Lietuvoje likę per 30 tūkst. Vyriausieji jau artėja prie 100 metų, jauniausiesiems šiuo metu – per 60", – pasakojo "Kauno dienai" Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas.

Anot pašnekovo, viskas prasidėjo nuo prieš 30 metų šiame Lietuvos viduryje, dėl ko ir buvo pasirinktas šiam renginiui, esančiame vaizdingame Dubysos slėnyje surengtos tremtinių chorų šventės, kuri peraugo į Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydį "Su Lietuva širdy".

Neatsitiktinis ir šis pavadinimas. "Sąskrydžio dalyviai neturėjo Lietuvos, kuri buvo jiems brangi, po dešimt–penkiolika metų. Nors ši Sibire visada buvo jų širdyje", – dalijosi prisiminimais pats Tomsko srityje gimęs G.Rutkauskas.

Pasak Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko, pastaraisiais metais į sąskrydį susirinkdavo apie 3–4 tūkst. jų narių. Dauguma jų – 70–80-mečiai. Tačiau jų priklausymas koronaviruso rizikos grupei buvo ne vienintelė problema organizuojant šiemet sąskrydį.

Neeiliniai iššūkiai

"Visi mūsų sąjungos nariai nuoširdžiai laikėsi karantino. Ir visų jų prašyta į šį renginį atvykti su kaukėmis, nors jis – ir ne uždaroje patalpoje. Tačiau mūsų netenkino tai, kad, atšaukus karantiną, leista į tokius renginius rinktis vos porai šimtų, vėliau – iki pusės tūkstančio žmonių. Šiuo metu jau leidžiama iki 1 tūkst. be atlikėjų. Tačiau vis tiek teko spręsti problemą, kaip sumažinti sąskrydžio dalyvių skaičių iki leistino trečdalio, turint galvoje, kiek jų čia susirinkdavo pastaraisiais metais", – dalijosi šiųmečio sąskrydžio organizavimo problemomis G.Rutkauskas.

Jis pasakojo, kad iš pradžių ketinta riboti dalyvių skaičių sudarant jų sąrašus. Jau nekalbant apie tai, kad šiemet sąskrydis, nors ir jubiliejinis, nebuvo reklamuojamas per žiniasklaidą.

"Tačiau mūsų sąjunga turi 53 filialus visoje Lietuvoje. Ir pagal kokius kriterijus buvo galima juose sudarinėti sąskrydžio dalyvių sąrašus, nieko neįžeidžiant?" – kėlė klausimą, į kurį taip ir nerado atsakymo, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas.

Galiausiai nuspręsta tik paprašyti, kad į sąskrydį atvyktų tik apie 1 tūkst. buvusių tremtinių ir politinių kalinių, ketinant apkarpyti ir įprastą jo programą.

Sulaukta ir pasipriešinimo

"Didžiausio pasipriešinimo sulaukėme dėl ketinimo riboti šventinės eisenos dalyvių skaičių, nešant tik vėliavas. Buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai su tuo nesutiko – teigė, kad tik dėl šios eisenos bei šv.Mišių jie ir renkasi į sąskrydį. Tai – svarbiausi jo simboliniai akcentai. Todėl nusprendėme trumpinti tik koncertą ir sveikinimų kalbas bei norinčiųjų jas sakyti skaičių", – neslėpė G.Rutkauskas.

Tačiau šventės dieną netikėtai atsirado ir kitų naujovių. Pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą šv.Mišiose nedalyvavo kardinolas Sigitas Tamkevičius. "Jam tikrai ne koronavirusas. Išvakarėse kardinolas susižeidė ir negalėjo atvykti, nors planavo", – ramino susirinkusiuosius šiemet šv.Mišias aukojęs Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas.

Tai, kad kasmet pirmąjį rugpjūčio savaitgalį jų miestelį pagyvindavusio tremtinių ir politinių kalinių sąskrydžio dalyviai šiemet liūdnesni bei jų gerokai mažiau, "Kauno dienai" konstatavo ir ariogališkė Danutė Poškienė. Ši senjorė pasakojo net buvus su kaimynais sunerimusi, kad šiemet sąskrydžio iš viso nebus. Nebuvo nei įprastinės jo reklamos, nei kitų atributų. Ariogališkiai nusiramino, tik nusileidę į Dubysos slėnį ir pamatę, kad ten tvarkosi kariškiai su šauliais. O šeštadienį visa Ariogala buvo išėjusi į miestelio gatves ar sulipusi su būriais vaikų ant langų. Ir mojavo sąskrydžio dalyviams. O kai kurie net nulydėjo jų eiseną į Dubysos slėnį plojimais.

Biografijos – kaip iš filmų

"Kauno diena" pakalbino vieną iš vyresnių sąskrydžio dalyvių – 90-metį Algimantą Stankūną iš Kėdainių. Jis teigė, kad po to, ką teko patirti, jam jau nebaisus joks koronavirusas. O be to, gal tai – jau paskutinis kartas, kai jis galėjo čia atvykti.

Visi mūsų sąjungos nariai nuoširdžiai laikėsi karantino. Ir visų jų prašyta į šį renginį atvykti su kaukėmis, nors jis – ir ne uždaroje patalpoje.

"Aš buvau du kartus ištremtas. Iš pradžių – kartu su ūkininkavusiais tėvais. Bet man pavyko su kitu bendramoksliu iš Kupiškio gimnazijos pabėgti iš Sibiro. Grįžę į Lietuvą, patraukėme pas partizanus. Būrio vadas žuvo mano akyse, o aš buvau labai sunkiai sužeistas – netekau kojos, o sprogstamųjų kulkų, kurios buvo uždraustos, tačiau slapčia naudotos prieš partizanus, skeveldras iki šiol nešioju. Nepaisant to, buvau įkalintas 25-eriems metams", – pasakojo uniforma pasipuošęs žilagalvis su lazda.

Dėvinčiųjų senąsias partizanų uniformas buvo ir tarp sąskrydyje dalyvavusio jaunimo. Vienas jų – studentas iš Kauno teigė, kad jo dėvimas karinis švarkas – prosenelio. Jis buvo partizanų ryšininkas.

Tarp sąskrydžio dalyvių buvo ir kaunietis Rimvydas Žiliukas, dalyvaujantis šiame renginyje beveik nuo pat jo pradžios. Jis teigė tremtyje nebuvęs. "Gimiau pačiu geriausiu laiku – kai rusai jau išbėgo, o vokiečiai dar neatėjo – 1941-ųjų birželio 26-ąją Šančiuose. Tačiau pakišau savo tėvui, dalyvavusiam sukilime, kiaulę. Sukilimas prasidėjo birželio 23-iąją, o aš birželio 24-ąją jau pradėjau belstis į šį pasaulį. Tėvas turėjo padėti šautuvą, bet už tai liko gyvas", – pasakojo dar vienas sąskrydyje sutiktas žilagalvis, pusiau juokais, pusiau rimtai teigęs, kad nuo mažens patriotai – ir jo anūkai. "Kai vienai iš jų buvo penkeri, jos klausdavo, kiek ji užaugusi turės vaikų. Pati keturių vaikų šeimoje augusi anūkė atsakydavo, kad turės šešis vaikus, jog Lietuvoje daugiau būtų lietuviukų. Jai – jau devyniolika ir vaikų ji dar neturi", – teigė šios patriotės senelis.

Ištisa kartų istorija susipynusi ir sąskrydyje sutiktos 81-ų metų šiaulietės Kotrynos Valės Ežerskienės biografijoje. "Esu kilusi iš Kretingos. Tėvelis buvo partizanas. Atėjęs mūsų aplankyti, jis pateko į pasalą ir buvo žiauriai sužalotas, todėl neišgyveno. Kur jis palaidotas, kaimynas stribas pasakė ne iš karto. Atsikasėme ir perlaidojome jį tik po pusantrų metų. Ne Kretingoje, nes ten neleido. Per sausio 13-osios įvykius, kai ant mano rankų mirė Darius Gerbutavičius, buvau sužalota ir aš, dėl ko nebeprigirdžiu. Tačiau mano sūnus – garsus graikų-romėnų imtynių atstovas Mindaugas Ežerskis", – pasakojo ši ištverminga moteris.

Rinkimų į Seimą šešėlis

Pasak Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko G.Rutkausko, kadangi artėja rinkimai į Seimą, tai ir jo atstovų, ne tik norinčiųjų dalyvauti sąskrydyje, bet ir sakyti sveikinimo kalbas – daugėja. Nors šiuo metu nėra nė vieno Seimo nario, buvusio tremtyje.

"Šiemet norinčiųjų pasveikinti sąskrydžio dalyvius buvo net penkiolika. Atrinkome tik keturis – jau antrus metus mūsų sąskrydyje dalyvaujantį Prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris pernai čia buvo labai populiarus, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, nepraleidusį nė vieno mūsų sąskrydžio išrinkus jį į minėtas pareigas, premjerą Saulių Skvernelį, kuris lig šiol atsiųsdavo tik sveikinimus, kuriuos perskaitydavau aš, bei Vytautą Landsbergį, kuris – taip pat dažnas sąskrydžio svečias ir jo dalyviai šio savo vienmečio visada laukia", –  atviravo G.Rutkauskas.

Ir šiemet šilčiausiai sąskrydžio dalyviai sutiko Prezidentą G.Nausėdą bei V.Landsbergį. O S.Skvernelis vėl nepasirodė. Tik šį kartą jo sveikinimą sąskrydžio dalyviams perskaitė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

"Ačiū, kad galime gerbti jus, kaip Lietuvos moralinį kompasą, neleidžiantį iškrypti iš Lietuvos laisvės kelio!" – negailėjo gražių žodžių sąskrydžio dalyviams Prezidentas G.Nausėda. "Palinkėkime vieni kitiems ištvermės, kuri buvo tremtinių ir partizanų jėga", – baigė savo kalbą, kurios didžioji dalis buvo skirta Astravo atominės elektrinės grėsmei, profesorius V.Landsbergis.

Savo sveikinime bendražygiams Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas G.Rutkauskas akcentavo, kad dalyvaudami šiame sąskrydyje jie parodo Lietuvai, kad jų dar yra labai daug ir jog jie dar stiprūs, darbingi ir vieningi bei pasirengę padėti tėvynės laisvės ir nepriklausomybės išsaugojimo darbuose. Kaip to įrodymas buvo paskelbtos dvi sąskrydžio dalyvių rezoliucijos dėl jiems nerimą keliančių šalies aktualijų – Lukiškių aikštės likimo ir Astravo atominės elektrinės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jav

jav portretas
Net apsiputoja buvę stribai ar į juos panašūs, kai tik pamato V.L. pavardę.Juos ,matyt, neapykantos vėžys baigia sugraužti.

Rasa

Rasa portretas
Labai daug tremtinių uzzombinti kgbistines gzylandsberg gaujos ir garbina tuos, kurie skunde.

Lietuvos jaunimas

Lietuvos jaunimas portretas
Pagarba Vytautui Lanzbergiui.
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių