Statistika liudija – jauni gyventojai bėga iš Kauno. Prie to nemažai prisideda apšepusio miesto įvaizdis, kasdienių žmonių poreikių ignoravimas. Tokias įžvalgas dėstė architektas Alvydas Steponavičius.

Zonos vaikams ir šunims

Sąjūdžio laikais dirbęs Kauno vyriausiuoju architektu A.Steponavičius mintyse ir toliau projektuoja tokį Kauną, kuriame žmonės trokštų gyventi, kuris būtų patogus ir malonus akiai. Kauno architektūros festivalyje perskaitytoje paskaitoje "Kaunas – patogus miestas gyventi ir dirbti" A.Steponavičius pažėrė daugybę minčių, ką ir kaip Kaune pirmiausia reikėtų taisyti.

"Reikėtų tvarkyti miegamuosius rajonus, įrengti zonas vaikams, šunims. Gatves reikia tvarkyti ne lopant, o nutiesiant ištisinę dangą. Visa tai galima padaryti per dvejus metus. Žinoma, tam reikia daug pinigų, bet, manau, Europa nepykdama leistų pasinaudoti fondų pinigais", – architektų, studentų ir kitų miestiečių auditorijai dėstė A.Steponavičius.

Jis teigė galįs Kaunui pasakyti daug komplimentų, bet paskaitoje pasirinko vardyti trūkumus, kad būtų galima juos ištaisyti, kad jaunimui nesinorėtų ieškoti geresnio gyvenimo svetur.

Dėmesys jaunimui

"Ar Kaunas ugdomas svečiams, ar – kauniečiams?" – klausimu paskaitą pradėjo architektas. Tuoj pat pateikė ir atsakymą: "Eilinio miestiečio poreikiai pamiršti – gatvių, šaligatvių, žaliųjų vejų būklė apgailėtina."

Pasak architekto, vien ko verta Panemunės tilto statybos istorija: šios miesto dalies gyventojai atkirsti nuo miesto centro daugiau kaip metus ir neaišku, kiek dar laiko taip bus. Tokios svarbos tiltas, A.Steponavičiaus įsitikinimu, gali būti uždarytas ne ilgiau kaip pusmetį. Arba, jo nuomone, reikėjo pastatyti laikiną papildomą tiltą, ir tik tuomet uždaryti senąjį.

"Miesto centre veikia aštuonios aukštosios mokyklos. Tai didelis variklis, kuris galėtų tempti miestą. Kol kas nesugebama to išnaudoti, nesudaromos sąlygos jauniems žmonėms likti šiame mieste ir plėtoti jį. Studijuojančiam jaunimui irgi reikia geresnių sąlygų. Pavyzdžiui, "Respublikos" viešbutis galėtų virsti jaunimo centru", – pastebėjo A.Steponavičius.

Netektis Brastos kvartale

Svarstydamas apie upių – Nemuno ir Neries – nepakankamą išnaudojimą Kaune, A.Steponavičius atkreipė dėmesį į pasikeitusią hidrologinę situaciją: vandens šiose upėse, palyginti su tarpukariu, sumažėjo trečdaliu. Gilinti upės vagos irgi negalima dėl pavojaus tiltų stabilumui. Architektas patikslino, kad techniškai tai įmanoma, bet sudėtinga ir brangu. Kita vertus, ir esamomis sąlygomis galima skatinti laivininkystę plokščiadugniais laivais. A.Steponavičiaus įsitikinimu, tereikia tik pradėti, ir laivininkystės užkratas greitai pasklis.

Ypač didelę miesto netektį architektas įžvelgia Brastos g., kurioje suplanuotas daugiabučių namų kvartalas, bet iš čia atsiveriančiomis panoramomis, ko gero, grožėsis tik šio kvartalo gyventojai.

"Brastos g. ignoruojama krantinės įrengimo idėja. Namai turėjo būti atitraukti, o dabar bus kaip prie ežerų", – liūdnai prognozavo A.Steponavičius. Šios žinios paskaitos dalyviai pro ausis nepraleido. "Žiūriu į tai su siaubu! Privačios rankos galingesnės nei miesto poreikiai!" – replikavo architektė Loreta Janušaitienė. Buvo agituojama iš naujo kelti šią problemą į viešumą ir taisyti padėtį. A.Steponavičiaus nuomone, pakrantėje turi būti ne tik pėsčiųjų zona, bet ir išvažiuojama gatvė, kad Senamiesčio panorama būtų prieinama visiems.

Galimybę miestiečiams gėrėtis vaizdais riboja ir apžėlę šlaitai. Antai tarpukariu, A.Steponavičiaus žodžiais, Aleksoto, Žaliakalnio šlaitai buvo nuganyti ožkų, iš daugelio vietų buvo galima grožėtis miesto panorama. Todėl jis naikintų nevertingus želdynus bent jau prie apžvalgos taškų.

Vietoje tilto – tunelis

Eismo organizavimas – viena urbanistikos sričių. Čia A.Steponavičius irgi turi savų įžvalgų. Jis įsitikinęs, kad kelionė iš Kauno į Vilnių traukiniu turėtų trukti ne ilgiau kaip 30 minučių, būti nemokama arba iš dalies dotuojama valstybės. "Tada Vilnius galėtų naudotis Kauno potencialu, o Kaunas – Vilniaus", – įžvelgė urbanistas.

Be to, prie Kauno ir Vilniaus geležinkelio stočių reikalingos didelės automobilių saugyklos, kur savo mašinas palikę žmonės galėtų tęsti kelionę traukiniu.

Europinė vėžė, svarstė A.Steponavičius, turi siekti ir Klaipėdą, tuomet būtų sukurtas ne dvimiestis, o trimiestis. Tad jis siūlo koreguoti Lietuvos bendrąjį planą.

A.Steponavičius kritikuoja kai kurias jau užsibrėžtas vizijas. Antai, vadinamojo Kėdainių tilto (iš Kėdainių g. į Marvelę) per Nemuną reikmės jis nemato."Griežtai pasisakau prieš šį tiltą, nes jis tik už puskilometrio nuo Senamiesčio, Santakos. Jis suardytų Senamiesčio ryšį su abiejų upių tėkme. Erdviniu požiūriu miestui tai būtų tragedija!" – perspėjo urbanistas. Jis pritartų nebent povandeninio tunelio šioje vietoje įrengimui.

Kur kas didesnį tilto poreikį jis mato Žeimenos g. tęsinyje. Šis tiltas sujungtų Eigulių mikrorajoną su Šilainiais. Tad šilainiškiai atlaisvintų greitkelį "Vilnius–Kaunas–Klaipėda", kuriuo dabar naudojasi tarsi miesto gatve. Net jei greitkelyje esantis Alfonso Meškinio (Kleboniškio) tiltas ateityje ir bus paplatintas, architekto nuomone, spūsčių problemos tai neišspręs.

Troleibusai – atgyvena?

Tobulinant susisiekimą Kaune, A.Steponavičiaus nuomone, tunelis nuo Gimnazijos g. ar Karaliaus Mindaugo pr. iki P.Vileišio tilto yra būtinas. Nors ši idėja buvo ir yra vertinama prieštaringai, architektas tiki jos nauda: esą taip Senamiestis būtų išvaduotas nuo didelių automobilių srautų.

Architektas stebėjosi, kodėl eismas dviračiais rengiamame naujame Bendrajame plane yra vienas prioritetų. A.Steponavičiaus nuomone, dviračiai darbo kelionėms Kaune nelabai tinkami, nes sunku įveikti pakilimus į šlaitus. Be to, minti net ir nepagrindinėmis Kauno gatvėmis dviratininkams nesaugu.

"Apklausos rodo, kad dauguma Kauno gyventojų dviračiais naudojasi tik poilsio tikslais, važinėdami lygioje terasoje", – faktų pažėrė architektas. Jis siūlo tiesti tik aktyviam poilsiui skirtus dviračių takus upių pakrantėse, į pakaunės miestelius – Kulautuvą, Kačerginę.

A.Steponavičius peikia troleibusų protegavimą, jie esą tik užkemša gatves. "Europoje jau įsigali elektrobusai – į juos reikėtų orientuotis ir mums, o troleibusai – atgyvena", – įsitikinęs architektas.

Kad Kauno centre sumažėtų automobilių, daugiau žmonių naudotųsi viešuoju transportu, architektas siūlo dar didinti automobilių stovėjimo mokestį. Vis dėlto prioritetą A.Steponavičius teikia individualiems automobiliams. "Amerikos pavyzdys yra tai, ko norėčiau siekti Kaune", – atskleidė jis.

Žemoji Freda nepatinka

A.Steponavičiaus mintys paskatino pareikšti nuomonę ir jo kolegas architektus. Gintaras Prikockis priminė A.Steponavičiaus idėją greitkelį Vilnius–Kaunas–Klaipėda atitraukti nuo Kauno, esą jis galėtų eiti pro Karmėlavą, Lapes. Tokiu atveju A.Meškinio tiltas liktų daugiau Kauno poreikiams.

Paklaustas, ar pritaria Žemosios Fredos urbanizavimui, A.Steponavičius nepabijojo paprieštarauti kitų įsitikinimams. Kaune kasmet gyventojų sumažėja 6–8 tūkst., tad reikmės keltis į kitą Nemuno krantą kaip ir nesą. Kongresų rūmai, A.Steponavičiaus spėjimu, būtų vieniši. O "Kauno grūdų" pastatai "nėra prastai atrodantys", tad jis nemato tikslo, kodėl juos reikėtų iškelti iš pakrantės.

Architektas Gintaras Balčytis tam prieštaravo. Jo nuomone, ši krantinė yra Kauno šansas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos trimiestyje."Tereikėjo pastatyti "Akropolį" Žemojoje Fredoje, ir šios vietos vaizdas dabar būtų visai kitoks. "Akropolio" traukiamoji jėga žmones atvestų bet kur. Taigi, reikia labai stipraus objekto kitoje Nemuno pusėje", – su A.Steponavičiumi diskutavo G.Balčytis.

A.Steponavičius mano, kad geriau gaivinti jau urbanizuotas, bet šiuo metu apleistas pakrantės teritorijas. Jis pasidžiaugė, kad bus pradėtas tvarkyti tarpukario "Pienocentro" kvartalas prie M.K.Čiurlionio tilto. Jo nuomone, ši zona galėtų tęstis tolyn Žemųjų Šančių link, čia galėtų iškilti Kauno sitis. Kitaip tariant, tai turėtų būtų tam tikras komercinis centras, su šiuolaikinės architektūros pastatais. Jie esą logiškai pratęstų krantinę: po Senamiesčio – Naujamiestis, o už šio – sitis.