Kokią vertę miestui kuria architektūra?

Miesto projektai

"Namų pasaulio" parodoje "Kauno diena" kartu su partneriais bendrovėmis "YIT" ir "Serfas" surengė NT konferenciją, kurios metu žinomi architektai ir kiti specialistai su kauniečiais pasidalijo turima patirtimi.

Šiuo metu Kaunas bunda iš miego ir pradeda vystyti įvairius projektus, kurie dar labiau padidins miesto patrauklumą.

Pasak Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, kai kuriuos savivaldybės projektus pristabdo konkursą pralaimėję verslininkai, bandantys skųstis teismams. Procesas užtrunka, bet nesklandalumai įveikiami.

Dėl šios priežasties buvo pristabdyta Laisvės alėjos rekonstrukcija. Ginčų kilo ir dėl "Žalgirio" arenos baseino.

"Mums neleido pasamdyti arenos autoriaus studijos, bet nutarta, kad jie turi dalyvauti ir derinti. Manau, kad mes rasime išeitį", – konferencijoje sakė N.Valatkevičius.

Jau yra išrinkti Mokslo salos architektūrinio konkurso nugalėtojai, dabar su jais vyksta derybos. Įgyvendinant šį projektą, atsiras ir tiltas, sujungsiantis Aleksotą, salą ir Kauno centrą. Kitapus Nemuno turėtų išdygti M.K.Čiurlionio koncertų centras.

Kylant aukščiau į Aleksotą, Kaunas vystys buvusios aviacijos gamyklos teritoriją. Čia planuojama įkurti inovacijų parką.

Kaip svarbius Kauno projektus N.Valatkevičius išskyrė ir Dainų slėnio, S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, Sporto halės rekonstrukciją bei jos prieigų sutvarkymą.

Jei nori kažką gerai padaryti, vargu ar tai pavyks neįvertinus konteksto.

Nemažai siekiama investuoti ir į eismo srautų reguliavimą. Šiuo metu jau vyksta pietrytinio aplinkkelio statyba, bus pastatytas Kėdainių tiltas, kuris sumažins automobilių kiekį iš Centro ir Vilijampolės.

Pridėtinė vertė

Konferencijoje nemažai diskutuota, kokią vertę miestui suteikia architektūra. Pasak architekto Gintaro Balčyčio, architektūros vertę sukuria materialusis pelnas, kurį gauna investuotojai, ir nemateriali vertė visuomenei.

Architekto teigimu, dabar dauguma užsakovų pradeda kreipti didesnį dėmesį į abi vertes.

"Žmonėms svarbu, kad architektūra būtų tvari ir subalansuota visoms visuomenės grupėms. Deja, ne visada pavyksta viską suderinti", – pastebėjo jis.

Kai gerąjį pavyzdį specialistas įvardijo Šančiuose esantį "Kautros" administracinį pastatą.

"Savininkai galvojo jį nugriauti, nes atrodė, kad neįmanoma iš pastato  padaryti kažką padoraus. Tačiau, pasirinkus originalų apšiltinimo sprendinį, pavyko sukurti patrauklų pastatą. Vizualinis sprendimas panaikino jo trūkumus. Toks architektūrinis sprendimas suteikė ir papildomos vertės užsakovui", – įsitikinęs G.Balčytis.

Į aplinką puikiai įsiliejo ir naujoji Autobuso stotis.

Pasak architekto, stotis yra labai chaotiškame rajone, todėl tai lėmė ir architektūrinius sprendimus.

"Jei nori kažką gerai padaryti, vargu ar pavyks tai sukurti neįvertinus konteksto. Chaotiška aplinka padiktavo gerą vidaus išplanavimą. Tokiame objekte svarbi urbanistika. Tam tikslui pasiekti buvo atkurtos kelios gatvės. Stotis puikiai veikia, pasažą pavyko padaryti labai jaukų ir šviesų", – sakė G.Balčytis.

Jam antrino ir architektas Gintautas Natkevičius.

"Kaunas dabar nuima labai gerą derlių. Per metus pastatyta labai daug biurų pastatų. Aštuoni nauji projektai turi beveik 1,6 tūkst. automobilių stovėjimo vietų ir užima 78,6 tūkst. kv. m plotą. Dabar galime pasižiūrėti, kiek realiai vietos reikia vienam darbuotojui. Pastarųjų objektų – du aukštai po žeme, nepaisoma papildomų išlaidų, nes tapo normalu pasirūpinti darbuotojais ir aplinkiniais gyventojais. Visuose objektuose yra įrengtos zonos darbuotojų poilsiui, skiriamas didesnis dėmesys  jų komfortui užtikrinti. Visa tai vyksta Kaune. Tai yra naujos ir svarbios pamokos", – pastebėjo G.Natkevičius.

Jis atkreipė dėmesį, nors naujieji biurų pastatai yra stikliniai, jie atitinka aukščiausius energetinius reikalavimus. Išskirtinė ir jų architektūra.

"Kaunas padarė pauzę ir nenubėgo taip, kaip Vilnius. Kaunas išlaukė savo valandos", – tikino architektas.

Prikeltas paveldas

Kaunas turi itin daug tarpukario modernizmo perlų, paveldo saugomų objektų, kurie ilgus metus buvo nenaudojami. Dabar architektai džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau investuotojų, kurie pasiryžta atgaivinti griuvėsiais virtusius paveldo objektus. Ko gero, ryškiausi pavyzdžiai – Šančiuose sutvarkytas kareivinių kompleksas ir Pažaislio vienuolyno dalies atgimimas.

"Atrodo, kad verslui sakralinėje Pažaislio erdvėje – ne vieta, tačiau verslininkai ryžosi erdvę pritaikyti. Čia buvo saugoma iš esmės viskas, nebuvo galimos naujos statybos. Buvo nutarta, kad reikia sukurti kitokią svečių namų aplinką. Nykus apvaliojo kiemo vaizdas nebuvo patrauklus lankytojams, todėl buvo nuspręsta išpjauti medžius. Paaiškėjo, kad jų istoriškai ten net negalėjo būti, nes toje vietoje apsisukdavo karietos", – pasakojo architektė Loreta Janušaitienė.

Pasak jos, itin daug darbo reikalavo Šančių kareivinės. Ten buvo vien griuvėsiai ir sudegę pastatai. Dabar šis kvartalas pasikeitė iš esmės, tačiau išlaikė paveldo dvasią.

"Aš stebėjausi, ar tikrai verslas nori investuoti į griuvėsius, tačiau mane nuramino, kad tai daro ne pirmą kartą. Teko daug frontonų atkurti. Viduje – saugomi skliautai, tačiau visa tai pritaikyta naudoti. Tai tikrai sėkmingas sprendimas, prikėlęs griuvėsius iš numirusiųjų ir sukūręs naują vertę pačiam kvartalui", – sėkmės paveldo istorija pasidalijo L.Janušaitienė.

"Kauno dienos" organizuotoje NT konferencijoje specialistai taip pat įvertino Lietuvos ir Kauno NT pokyčius bei galimybes, papasakojo, kaip užsidirbti iš nuomos.

Apie tai kitą savaitę plačiau skaitykite "Kauno dienoje".