- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Kažkoks keistas gandras slampinėja žalioje Nemuno pakrantėje Aleksote, prie Vytauto Didžiojo tilto", – pranešė laikraščio skaitytoja. Tačiau ji apsiriko – pakrantėje stypsojo baltasis garnys. Kas tas didelis baltas paukštis ir kodėl jis apsistojo tokioje vietoje?
Migracijos poveikis
"Taip, tai garnys, didysis baltasis garnys, – patikslino ornitologas Julius Morkūnas, pamatęs Nemuno pakrantėje įsikūrusio paukščio nuotrauką. – Jis yra maždaug pilkojo garnio dydžio. Patinas yra baltos spalvos. Jo pakaušio ir pagurklio plunksnos truputį ilgesnės nei kitos, o vasarą šie garniai puikuojasi puošniomis, ilgesnėmis net už uodegą nugaros plunksnomis. Garnio odos spalva apie akis yra žalia, o snapo – geltona.
Ką jis čia, Kaune, veikia prie Nemuno? Mėgaujasi puikiu oru ir susiranda maisto – matyt, toje atviroje pakrantės vietoje, apaugusioje įvairiais žolynais, prie seklaus vandens, jis randa sau maisto: žuvyčių, varliagyvių, vabzdžių, bestuburių. Kai oras atvės, šis garnys tikrai išskris piečiau, į Vakarų Europą, kur vandens pakrančių neužtraukia ledas. Dabartinis šio paukščio elgesys būdingas prieš migraciją – jie tampa klajojančiais paukščiais. Šiaip baltieji garniai gyvena ir peri kolonijose", – sakė Julius.
Garnių vis daugėja
Informaciją apie didžiuosius baltuosius garnius papildė Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovas ornitologas Ričardas Patapavičius: "Pirmieji tokie garniai Lietuvoje pasirodė prieš kelis dešimtmečius. Ir tai buvo sensacija, o dabar – įprastas reiškinys. Mat baltųjų garnių skaičius Lietuvoje kasmet auga. Šių paukščių itin gausu Nemune prie Šakių, Alaušo ežero pakrantėse, prie Elektrėnų marių ir kitose šių paukščių pamėgtose vietose", – aiškino ornitologas.
Pirmieji tokie garniai Lietuvoje pasirodė prieš kelis dešimtmečius. Ir tai buvo sensacija, o dabar – įprastas reiškinys.
2005 metais Lietuvoje aptikta pirmoji perinti baltųjų garnių pora, 2007 metais ši paukščių rūšis buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, o prieš porą metų Lietuvoje perėjo daugiau kaip 200 šių sparnuočių porų. Dėtyje paprastai būna 3–4 kiaušiniai, kuriuos peri abu poros nariai maždaug 25 dienas. Jaunikliai lizdus palieka apytikriai po 54 dienų.
Labai atsargus paukštis
"Šiemet pavasarį sužiedavome 170 didžiųjų baltųjų garnių ir jau gavome pranešimų iš Vokietijos, Suomijos, kitų šalių apie ten atskridusius pas mus šiemet žieduotus paukščius. Vienas iš tų 170-ies įsikūrė Ignalinos rajone, kur įsiliejo į maždaug 100 garnių būrį", – sakė ornitologas.
Priminsime, kad didysis baltasis garnys – atsargus, bailus paukštis, kuris renkasi maitintis atvirose vietose, kad laiku pastebėtų atsėlinantį priešą. Pabaidytas jis gali staigiai pakilti aukštyn ir tam tikrame aukštyje ištiesęs kojas atgal, kaklą sulenkia garniams būdinga S forma. Garniai retai tupia į medžius. Skrisdamas žiemoti į šiltesnius kraštus, dažnai prisijungia ir prie pilkųjų garnių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje3
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu106
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais1
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...