- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime, kuris vyko elektroniniu būdu, žinias pasitikrino 93 proc., arba beveik 900, Kauno rajono ketvirtos klasės mokinių.
Žinių patikrino tikslas – įsivertinus mokinių žinias ir gebėjimus, padėti siekti geresnių mokymosi rezultatų.
Rezultatai liudija, kad ketvirtokams labiau sekasi matematika nei skaitymas: matematikos rezultatų vidurkis šiais metais pagerėjo, o skaitymo, kaip ir visoje Lietuvoje, krito.
Kauno rajono ketvirtos klasės mokinių matematikos rezultatų vidurkis yra 66,9 proc. (už šalies vidurkį aukštesnis 2,3 proc.), skaitymo – 58,1 proc. (2 proc. didesnis nei Lietuvos).
Ketvirtokų pasiekimai buvo įvertinti ne tik taškais. Kiekvienam dalyviui priskirtas atitinkamas pasiekimų lygis (aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas, nepasiektas patenkinamas).
Kauno rajone skaitymo patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 12,4 proc. (šalyje – 10,5 proc.), pagrindinį – 72,9 proc. (69,6 proc.), patenkinamą – 12,7 proc. (16,8 proc.) ketvirtokų. Nepasiektu patenkinamu lygiu buvo įvertinti 2 proc. pakaunės mokinių, Lietuvoje – net 3,1 proc.
Matematikos patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 12,4 proc. (Lietuvoje – 11,2 proc.), pagrindinį – 79,4 proc. (77,5 proc.), patenkinamą – 7,6 proc. (9,7 proc.) ketvirtokų. 0,6 proc. Kauno rajono mokinių nepasiekė patenkinamo lygio, Lietuvoje – 1,6 proc.
Per patikrinimą nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, mokiniams penktoje klasėje bus sudaromas individualus jų mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skirta ne mažiau kaip 20 papildomų konsultacijų.
Nuo kitų mokslo metų Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas taps privalomas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje3
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu106
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais1
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...