Kauno savivaldybės mohikanai išeina užtarnauto poilsio

Išsiugdė gerą pamainą

Pastaruoju metu ne tik ieškota naujo administracijos vadovo Kauno savivaldybei, kai apie išėjimą paskelbė trejus metus čia dirbęs savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. Jau savaitė kaip savivaldybės darbas vyksta be buvusio ilgamečio Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjo A.Lauciaus, milijoninius miesto finansus pradėjusio tvarkyti dar prieš keturis dešimtmečius.

Apie išėjimą į pensiją prabilo ir Miesto civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus, šioje valstybės tarnyboje praleidęs beveik 20 metų, šio skyriaus vyriausieji specialistai bei kiti savivaldybės mohikanais tituluojami darbuotojai.

"Niekas net neįsivaizdavo Finansų skyriaus be Algimanto Lauciaus. Skyrius ir Algimantas buvo tarsi sinonimai", – kalbėjo G.Petrauskas. Pasitraukus A.Lauciui jo pareigas perėmė pavaduotoja. "Jis išsiugdė pamainą. Geras vadovas žino, kad jam kažkada gali tekti pasitraukti, ir rengia sau pamainą. Visi skyrių vedėjai turi ugdyti pamainą, kad būtų kam juos pakeisti atostogų metu ar nusprendus karjerą tęsti kitur", – sakė G.Petrauskas.

Anot jo, ilgamečio darbo vienoje darbovietėje privalumai – patirtis ir organizacijos supratimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, su sulaukusiais 65 m. valstybės tarnautojais darbo sutartis negali būti pratęsta, tačiau jie gali būti paskirti eiti paprastesnes pareigybes, kurios neatitinka valstybės tarnautojų aprašymo.

Dirbs, bet netarnaus

"Tvarkausi namuose ir nieko nespėju. Ką suplanuoju, neužtenka laiko, nors jo, atrodo, dabar yra daug daugiau", – kalbėjo darbą savivaldybėje baigęs A.Laucius.

Kai tarėmės susitikti, buvo akivaizdu – žmogus mėgaujasi dabartiniu gyvenimo etapu. "Kada geriausia? Bet kada. Aš dabar gi laisvas žmogus", – sakė A.Laucius.

Būti tik namų šeimininku ilgai jis nesirengia. "Galvoju apie veiklas, bet netarnausiu. Sportuoti būtina, bet ir šiaip kažką dirbsiu. Nebūtinai konsultacijas teiksiu. Imsiu porą krepšių. Tik porą, trijų nepavešiu", – apie krūvį žaismingai svarstė A.Laucius.

Į savivaldybę jis įžengė prieš keturis dešimtmečius. Po studijų buvo paskirtas dirbti į Biržus, bet jau po mėnesio ėmė ieškotis darbo kitur, nes Biržuose nebeliko žmonai paskirtos darbo vietos. "Tada pasiūlė atvažiuoti abiem į Kauną, jeigu čia rasime, kur gyventi. Radome, ir dabar čia gyvename jau daugiau nei 42 metus", – skaičiavo vyras.

Sovietmečiu dabartinės savivaldybės administracijos aparato funkcijas vykdė vykdomasis komitetas su savo padaliniais. Buvo ir miesto taryba, bet viskam vadovavo partija.

Pridėjo 5 rublius

"Pradžia nebuvo labai sunki, turėjau gerus vadovus. Ateini jaunas, dirbi, žiūri į vyresnius, mokaisi, viską nori žinoti. Ėjau įvairias pareigybes, nuo eilinio inspektoriaus", – vardijo A.Laucius.

Jis teigė net neįsivaizdavęs, kad savivaldybėje išdirbs tiek dešimtmečių. Ne kartą buvo gavęs labiau viliojančių darbo pasiūlymų, kelis kartus ketino išeiti. "Buvo svarstytinų variantų, bet prie atlyginimo pridėjo 5 rublius ir likau. Kitą kartą irgi nutiko taip, kad neišėjau", – prisiminė A.Laucius.

Įdomiausiu karjeros laikotarpiu jis įvardijo dvejus metus iki 1990-ųjų, kai keitėsi santvarkos, ekonominiai santykiai.

"Tada kaip tik Piteryje buvau kursuose. Girdėjau stiprių profesorių kalbų apie laukiančius pokyčius, net nejauku buvo klausyti. Stiprūs žmonės ten dalyvavo. Paskui čia prasidėjo tokie dalykai, kardinaliai viskas keitėsi. Darbo valandų neužtekdavo. Dar iki tol, kai ruošėmės permainoms, tekdavo daug viršvalandžių. Darbo valandų viskam įgyvendinti neužtekdavo visos tarnybos metu", – prisipažino buvęs vedėjas.

Apgailestauja dėl tualeto

Kai paklausėme, ar yra dalykų, dėl kurių A.Laucius apgailestauja, sakė dar nespėjęs apmąstyti, iš šalies apžvelgti visų keturių dešimtmečių, praleistų valstybės tarnyboje.

Šiaip apgailestauju dėl to kvailo tualeto, dėl kurio buvo vieni nesusipratimai.

"Šiaip apgailestauju dėl to kvailo tualeto, dėl kurio buvo vieni nesusipratimai. Pradinės užmačios buvo visai kitokios nei rezultatas. Visiems ne pagal nuopelnus teko", – apie auksiniu dėl savo kainos praminto viešojo tualeto, įrengto prie Kauno pilies, istoriją kalbėjo A.Laucius.

Neilgai svarstė, kai paprašėme įvardyti atliktus darbus, dėl kurių labiausiai didžiuojasi. "Ką čia daug ir kalbėti: "Žalgirio" arena – šauniausias projektas. Tai yra visų indėlis, dirbo daug žmonių. Buvo iššūkių, visi žinojo, kad reikia dirbti. Daug kur teko pirštą pridėti. Kaip vieną svarbiausių galiu paminėti M.K.Čiurlionio tiltą, estakadą", – vardijo A.Laucius.

Nors lėšas, kuriam projektui kiek skirti, tvirtina miesto taryba, bet už projektų rengimą atsakingas skyrius, kuriam jis vadovavo. "Reikėjo daug kruopštumo, noro. Vienas padalinys nedirba izoliuotas nuo visų kitų. Vyko horizontalus ir vertikalus bendradarbiavimas. Būdavo, kad kažkas strigdavo, reikėdavo greitai reaguoti", – prisiminė buvęs tarnautojas.

Savo darbą jis apibūdino kaip visuomet kupiną naujienų. "Ir su jomis reikia susitvarkyti, nesvarbu, ar jos geros, ar blogos. Nebūna, kad gyvenimas stovėtų vietoje", – konstatavo A.Laucius.

Ar nesvarstė galimybės toliau dirbti miestui? "Sueina tam tikras amžius, ir keliauji. Perspektyva tokia, kad nuo kitų metų, pagal Valstybės tarnybos įstatymą, – 65 m., ir viskas. Ir dirbi ką nors kita", – kalbėjo A.Laucius, kuris dabar galės daugiau laiko skirti savo hobiams – žvejybai, grybavimui.

Jis tikino, kad darbovietę paliko ramia širdimi. Anot jo, miesto finansai liko patikimose rankose. "Natūralu viskas, pokyčių ir čia turi būti", – sakė A.Laucius.

Atsidės kūrybai

Rašytojas, žurnalistas, Miesto civilinės saugos skyriaus vedėjas, buvęs miesto tarybos narys, vicemeras, tarybos sekretorius, Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus teigė iš darbo išeinąs gruodžio pabaigoje. "Dar galiu apsigalvoti, bet geriau pačiam susimąstyti ir susiprasti. Elementarus padorumas jau reikalauja užsiimti kitais reikalais", – kaip visada humoro nestokojo G.Jankus.

Neseniai išleista naujausia jo novelių knyga "Rytoj", skamba roko opera "Priesaika", sukurta pagal G.Jankaus libretą, skirtą pokario Laisvės kovotojams atminti. "Kankindavausi, kai reikėdavo surasti laiko kūrybai. Po darbo ir savaitgaliais. Turiu planų, yra ir naujų, ir jau pradėtų, bet dar nebaigtų. Paskutinę knygą irgi ilgai dėliojau", – pasakojo kaunietis.

Palikęs savivaldybę jis prisipažįsta labiausiai pasiilgsiantis kolegų. Kolektyvas, kur dirbo, buvo draugiškas, darbštus, drąsiai ir pirmi atsiliepdavo į iškilusias problemas.

Buvo nemažai įsimintinų įvykių, po kurių skubėta koordinuoti tarnybų darbą, padėti gyventojams, bet labiausiai įsiminė bombos radybos Aleksote. "Dėl neapgalvoto gyventojo elgesio. Radęs bombą, jis šį didžiausią sprogmenį bandė išardyti – dėl metalo. Ardė, daužė savo kieme, prie namiškių. Ši situacija kainavo nervų ne tik mūsų skyriaus darbuotojams, bet ir gelbėtojams, išminuotojams", – prisiminė G.Jankus istoriją, kai dėl 145 cm ilgio ir 40 cm pločio aviacinės bombos visas Aleksotas buvo atsidūręs tarsi ant parako statinės, evakuoti gyventojai, parai uždarytas tiltas. Specialistų nuomone, jei sprogmuo tuomet būtų sprogęs, žemėje būtų atsiradusi apie 80 m skersmens duobė, o skeveldros būtų lėkę daugiau kaip 2 km spinduliu, – dėstė G.Jankus. – Po gaisrų, kai žmonės likdavo be nieko, taip kaip stovi, į pagalbą skubėdavome kartu su Socialinių paslaugų skyriumi. Ieškodavome, kur apnakvydinti, sudarydavome sutartis su viešbučiais."

Ilgametis savivaldybės darbuotojas neabejoja, kad šiame darbe pravertė jo, kaip šaulio (G.Jankus buvo pirmasis atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos vadas – red. pastaba), taip pat dramatiškų įvykių 1991-aisiais, patirtis. "Ryžtas, kai reikia priimti sprendimą staiga, labai praverčia. Beje, šauliams Kauno savivaldybė pirmoji pradėjo rengti mokymus, pratybas, kaip reaguoti į potvynį, gaisrą, cheminį pavojų. Kilus grėsmei, jie atskubės miestui į pagalbą, padės evakuoti, palydėti, – vardijo kaunietis, pridūręs, kad gautų kitų darbo pasiūlymų jis net nesvarstydavęs. "Neįsivaizdavau savęs kitoje vietoje", – teigė G.Jankus.