„Vasario 16-osios karta mums nepaliko tobulo pasaulio, bet paliko kryptį. Ši kryptis – tai laisvas, už save ir savo valstybę atsakingas žmogus. Mūsų užduotis – tą kryptį išlaikyti. Savo šeimose, kaimuose, miesteliuose, bendruomenėse. Vienybė ir meilė savo kraštui buvo ir yra Kauno rajono sėkmės garantas, todėl mūsų savivaldybė yra vertinama šalies ir tarptautiniu mastu. Valstybės atkūrimo dieną norisi ypatingą pagarbą skirti Kauno rajonui nusipelniusiems žmonėms. Esate gyvas įrodymas, kad valstybė prasideda nuo žmogaus“, – susirinkusius sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Kultūros paveldo puoselėtoja
Kauno rajono savivaldybės pirmo laipsnio garbės ženklu už reikšmingus nuopelnus kultūros paveldo išsaugojimo ir tvarkymo srityje ir Kauno rajono įvaizdžio formavimą apdovanota Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė.
R. Černiauskienės indėlis lėmė, kad Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios projektas tapo vienu ryškiausių kultūros paveldo atgaivinimo pavyzdžių Kauno rajone ir Lietuvoje, sustiprinusiu rajono kultūrinį identitetą, padidinusiu vietovės patrauklumą ir atvėrusiu naujų galimybių kultūros iniciatyvų plėtrai. Be šio projekto, ji nuosekliai prisidėjo prie kitų kultūros paveldo objektų Kauno rajone tvarkymo ir įamžinimo – piliakalnių, istorinių vietų, atminties objektų, – koordinavo projektus, inicijavo sprendimus dėl finansavimo, skatino paveldo objektų integravimą į viešąsias erdves ir bendruomeninį gyvenimą.
Nominantės veikla labai prisidėjo prie Kauno rajono kultūros paveldo apsaugos sistemos stiprinimo, atsakingo ir tvaraus paveldo naudojimo, paveldo objektų atvėrimo visuomenei ir Kauno rajono savivaldybės, kaip modernios, profesionalios ir paveldą puoselėjančios institucijos, įvaizdžio formavimo.
Sidabro spalvos apdovanojimas
Antro laipsnio garbės ženklai įteikti trims Kauno rajono gyventojoms: Marijai Leškevičienei, Vidai Sniečkuvienei ir Rūtai Svečiulienei.
Sidabro spalvos apdovanojimas M. Leškevičienei skirtas už kilnų ir drąsų poelgį 1991 m. sausio 13 d. Taip įvertinta ir V. Sniečkuvienė, Kauno rajono muziejaus Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus muziejininkė, už sodų rišimo tradicijų puoselėjimą ir Kauno rajono muziejaus garsinimą pasaulyje bei R. Svečiulienė, Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdžių sekretorė, už ilgametį profesionalų, kruopštų ir atsakingą darbą organizuojant Kauno rajono savivaldybės tarybos veiklą ir nuoseklų jos istorijos puoselėjimą.
Esate gyvas įrodymas, kad valstybė prasideda nuo žmogaus.
Lemtingą 1991 m. sausio 13-osios naktį M. Leškevičienė, tuo metu ėjusi Sitkūnų radijo stoties pamainos viršininkės pareigas, drauge su vyru Petru Leškevičiumi, stoties vyriausiuoju inžinieriumi, prižiūrėjusiu siųstuvus, atvyko į savo darbo vietą ir budėjo prie pulto, stebėdama siųstuvo darbą. Kai Vilniuje buvo užimta Lietuvos televizija ir nutrūko jos transliacijos, Petras nuskubėjo į kambarį, kuriame įtvirtintą įrangą prijungė prie siųstuvo ir taip perdavė Lietuvos žinias į eterį iš Sitkūnų, o Marija prižiūrėjo siųstuvo veikimą. Taip jie pademonstravo savo tvirtą apsisprendimą ir ryžtą ginti Tėvynės laisvę. Lemtingomis sausio dienomis P. Leškevičius prie siųstuvo dirbo dieną ir naktį net tris savaites, o Marija jam talkino savo pamainų metu.
V. Sniečkuvienė, muziejininkė, liaudies menininkė, šiaudų sodus kuria 40 metų, nuo 1986-ųjų, ir pristato visame pasaulyje. Šio meno paslapčių ji yra išmokiusi gausybę vaikų ir suaugusiųjų, o daugelį žmonių Lietuvoje ir užsienyje supažindinusi su šia sena, unikalia lietuviška tradicija. Ji svariai prisidėjo, kad šiaudų sodų tradicija būtų įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Vidos dėka Kauno rajono muziejaus A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus tapo plačiai žinomas ir kaip šiaudų sodų karalystė. Muziejininkė yra pelniusi Kultūros ministerijos premiją už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą (2019 m.), Kauno rajono nominaciją „Metų smaragdinis švyturys“ (2024 m.), o 2023 m. tapo Lietuvos liaudies meno konkurso „Aukso vainikas“ laureate. 2025 m. Vidai ir Arūnui Sniečkams paskirta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija.
Bronzinė trijulė
Trečio lygio garbės ženklo atsiimti į sceną taip pat kilo trijulė: Vytautas Kamblevičius, Arturas Mackevičius ir Jonas Olkštinas. V. Kamblevičius apdovanotas už Lietuvos valstybingumo gynimą 1991 m. sausio 13 d., A. Mackevičius – už aktyvų dalyvavimą Lietuvos tautiniame atgimime, o J. Olkštinas – už nuopelnus kuriant Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Babtų grupę ir telkiant bendruomenę Lietuvos Atgimimo laikotarpiu.
1991 m. sausio įvykių metu V. Kamblevičius, Kauno rajono valdytojo pavaduotojas, buvo paskirtas vadovauti Sitkūnų retransliacijos stoties gynybos grupei. Jo vadovaujamas štabas atliko itin svarbius organizacinius darbus: buvo sudaryti trys gynybos žiedai ir ketvirtasis iš nuolat budinčių savanorių, suorganizuotas kelių blokavimas 5–10 km spinduliu nuo retransliacijos stoties, siekiant užkirsti kelią galimoms provokacijoms ar karinei intervencijai. Nepaisant ribotų materialinių išteklių, techninių priemonių ir finansinių galimybių, Sitkūnų retransliacijos stoties gynybos štabas padarė viską, kas tuo metu buvo įmanoma, kad būtų užtikrinta objekto apsauga ir nepertraukiama informacijos sklaida.
A. Mackevičius, buvęs Raudondvario apylinkės viršaitis, – aktyvus tautinio atgimimo laikotarpio dalyvis. 1988 m., įkūrus Lietuvos sąjūdį, įsijungė į Raudondvario Sąjūdžio darbo grupę. Po trispalvės iškėlimo Vilniuje ir Kaune, 1988 m. lapkričio 13 d. vakarą raudondvariečiai nusprendė vėliavą iškelti virš Raudondvario dvaro pilies bokšto. Tai buvo pirmoji tautinė trispalvė Kauno rajone. Nominantas prisidėjo prie Raudondvario rezistentų kapinių įrengimo ir šiose apylinkėse žuvusių žmonių palaikų perlaidojimo, buvo vienas pagrindinių iniciatorių 1989 m. statant paminklą kompozitoriui Juozui Naujaliui. Tai buvo pasipriešinimo simbolis sovietinei okupacijai, nes tuometis neoficialus Lietuvos himnas buvo Maironio ir J. Naujalio „Lietuva brangi“.
Neginčytini ir J. Olkštino, buvusio Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto administracijos darbuotojo, nuopelnai kuriant Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Babtų grupę ir telkiant bendruomenę Lietuvos Atgimimo laikotarpiu, svari ir jo ilgametė profesinė veikla, reikšmingai prisidėjusi prie Kauno rajono plėtros.
Medaliu (pasižymėjimo ženklu) pasipuošė Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė. Taip įvertinta Kauno valstybinio muzikinio teatro choro dainininkės, solistės profesionalumas ir nuopelnai muzikos srityje.
Liepos 6-osios aidas
Garbės ženklai – aukščiausi Kauno rajono savivaldybės apdovanojimai – teikiami du kartus per metus: švenčiant Vasario 16-ąją ir Liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Pernai, pastarosios valstybinės šventės minėjime dalyvauti negalėję Algirdas Amšiejus ir Leonas Rudinskas pakviesti kartu su pakaunės bendruomene paminėti datą, simbolizuojančią modernios valstybės pradžią.
Šios šventės metu A. Amšiejui, agronomijos mokslų daktarui, už indėlį į agronomijos mokslą, bitininkystės puoselėjimą ir visuomenės švietimą tvaraus ūkininkavimo srityje įteiktas antro laipsnio garbės ženklas, o L. Rudinskui už atsakingą ūkininkavimą, modernių ir aplinką tausojančių žemdirbystės technologijų diegimą – trečio laipsnio.
Rubrika „Bendruomenių diena" dienraštyje „Kauno diena“ (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 9 000 eurų.
Naujausi komentarai