Kauno paveldosaugininkų laimikis – pradingęs Soboro kryžius

Laikė pradingusiais

1890–1895 m. statant karo inžinieriaus, papulkininkio Konstantino Limarenkos projektuotą Kauno Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią, miestiečių dažniau vadinamą Soboru, ant keturių pilkšvų skliautinių stogų virš įėjimo vartų iškilo charakteringi, ąžuoliniai, metalu kaustyti kryžiai su žiedais centre.

Spėjama, kad sovietmečiu, šventovėje įrengiant Vitražo galeriją, masyvios figūros buvo nuimtos, o jų vietoje atsirado gerokai kuklesni ornamentuoti kryžiai, tikinčiuosius, atsitiktinius Laisvės alėjos praeivius ir miesto svečius sveikinantys iki pat šių dienų.

Ilgą laiką manyta, kad šventovės skliautinius stogus bene 80 metų puošę pirmtakai dingo be žinios. Vartydami nespalvotus archyvinius albumus viltis kada nors juos rasti laidojo ir Kultūros paveldo departamento specialistai. Lemtingas tapo šis spalis.

Gulėjo sandėlyje

Apžiūrėdami Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono teritorijoje esančius kultūrinės vertės pastatus Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus specialistai Liutauras Tarbūnas ir Laura Palaimienė visai netikėtai aptiko vieną iš keturių Įgulos bažnyčios kryžių.

"Atremtas į sieną, sausose švariose patalpose, šalia nenaudojamų baldų, metalinių konstrukcijų ir kitų nereikalingų daiktų jis išgulėjo 20 metų", – jaudinančią akistatą su daugiau nei 2 m dydžio bažnyčios pradingėliu prisiminė L.Tarbūnas.

Vienas bataliono ilgametis spėjo, kad įspūdingas medinukas čia atkeliavo iš Kauno įgulos kapelionato sielovados bazės, tačiau kultūros paveldo sargai neskubėjo skelbti džiugios žinios. Traukė archyvines nuotraukas ir lygino su rastuoju kryžiumi, kol galiausiai galėjo konstatuoti, kad tai tikrai vienas iš keturių prapuolėlių.

Tikisi atkurti istoriją

Dabar kryžius saugomas Įgulos bažnyčioje – Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas ir Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus specialistai nusprendė, kad meno kūriniui tai geriausia vieta.

"Į bažnyčią kryžius atgabentas specialia karine technika, o laiptais žemyn į cokolinį aukštą jį nešė net šeši vyrai. Būtų ir septintas nepamaišęs. Sunkus", – arčiau netikėto radinio žengė L.Palaimienė.

Nors kariškiai net 20 metų kryžių laikė sausoje patalpoje, iki tol merkę lietūs jį suardė nepataisomai – daugelyje vietų apsilaupęs metalas, sutrūnijęs medis.

"Nerealu, kad jis grįžtų į savo ankstesnę vietą", – senuką ranka plekšnojo L.Tarbūnas. Šiuo metu, anot jo, svarstomi planai atkurti pirminės formos kryžius ir sugrąžinti Kauno simboliu tapusiai bažnyčiai pirminį vaizdą.

"Nemanau, kad kryžiai, kurie dabar puošia Soborą, miestiečiams turi ką papasakoti", – kultūros paveldo sergėtojas tikino, kad pirmykštis šventovės vaizdas būtų didelis laimėjimas. – Kur keliaus mūsų radinys? Galbūt į miesto muziejų, galbūt liks čia, kad miestiečiai susipažintų su istorija."