Kauno jėzuitų gimnazija: tradicija, ugdanti ateitį

Ugdo visapusiškai

Nors viešojoje erdvėje neretai galima išgirsti stereotipinį požiūrį, esą jėzuitų mokyklos apsiriboja tik malda arba tik akademiniais pasiekimais, Kauno jėzuitų gimnazijos bendruomenė sąmoningai griauna šį supaprastintą įvaizdį.

Skaičiuojanti beveik keturis šimtmečius siekiančią ugdymo tradiciją, mokykla šiandien save pristato ne tik kaip akademiškai stiprią ir konkurencingą, bet ir kaip vertybinę bendruomenę, kurios pagrindinis tikslas – ugdyti visapusę, brandžią, socialiai atsakingą ir savarankiškai mąstančią asmenybę. Kauno jėzuitų gimnazijoje, nuo XVII a. vadovaujantis šūkiu Ad majora natus sum (Pašaukti kilnesniems tikslams), mokomasi, lydima tikėjimo kelionėje, skatinama rūpintis kitu žmogumi – visos šios sritys laikomos lygiavertėmis ir viena kitą papildančiomis. Būtent toks požiūris, pasak bendruomenės narių, leidžia išlaikyti beveik keturis šimtmečius gyvuojančią ugdymo kultūrą ir perduoti ją naujoms kartoms.

Mes ugdome viltį turinčią, vertybiškai stiprią, socialiai atsakingą asmenybę.

„Be akademinių pasiekimų, gimnazija duoda daugybę kitų pridėtinių verčių. Mes ugdome viltį turinčią, vertybiškai stiprią, socialiai atsakingą asmenybę. Be stipraus akademinio mokslo, puoselėjame šiuolaikišką sielovados ir socialinių kompetencijų ugdymo kultūrą“, – Kauno jėzuitų gimnazijos direktoriaus Mindaugo Grigaičio teigimu, ugdomos kompetencijos leidžia jaunam žmogui pasirengti ne tik egzaminams ar studijoms, bet ir gyvenimo iššūkiams, atsakomybei už save ir kitus. Tokia ugdymo filosofija atspindi jėzuitišką požiūrį į žmogų kaip vientisą asmenybę, kuriai svarbu ne tik akademinis, bet ir dvasinis augimas.

Ryšys su praeitimi

Vienas ryškiausių Kauno jėzuitų gimnazijos bruožų – gilus istorinės tapatybės suvokimas ir pagarba savo šaknims. Tai mokykla, kuri neapsiriboja vien simbolinių sukakčių paminėjimu, bet kasdien gyvena tradicija, perduodama iš kartos į kartą per žmones, jų patirtis, vertybes ir bendruomeniškus ryšius. Ilgametė gimnazijos bendruomenės narė Erika Lukšienė yra iškalbingas šio tęstinumo pavyzdys.

Ateitis: M. Grigaitis pabrėžia visapusio ugdymo svarbą – akademinių pasiekimų, vertybių ir dvasinės brandos dermę. / Aurimo Barkausko nuotr.

„Ji yra mokytoja-orkestras visomis prasmėmis“, – kolegę pristatė M. Grigaitis.

Buvusi gimnazijos mokinė šiandien dirba muzikos mokytoja, o jos veikla apima daugybę muzikinių ir kultūrinių iniciatyvų – nuo chorų, ansamblių iki mokyklinių renginių organizavimo. Erikos kelias į gimnaziją prasidėjo 1991 m. Dienraštyje „Kauno diena“ pamatę skelbimą apie atgaivintą gimnaziją, tėvai operatyviai sukurpė planą.

„Viskas įvyko per kelias dienas. Rugsėjo 1-ąją dar buvau senojoje mokykloje, rugsėjo 2-ąją vyko derybos, o rugsėjo 3-iąją jau buvau čia“, – nors sprendimas buvo priimtas greitai, jo reikšmė E. Lukšienei – ilgalaikė ir lemtinga.

Atėjusi į dešimtą klasę Erika susidūrė su įvairiais iššūkiais, vienas jų – kalbos. Ankstesnėje mokykloje ji mokėsi vokiečių, o Kauno jėzuitų gimnazijoje teko pradėti mokytis anglų. Vis dėlto mokyklos bendruomenė ieškojo sprendimų ir sudarė galimybes mokytis abiejų kalbų. Pasak E. Lukšienės, įsiliejus į gimnaziją, didžiausią įspūdį jai paliko ne pastatai ar materialinė bazė, o atmosfera – nuoširdus mokytojų ir jėzuitų dėmesys mokiniams, pagarba jauno žmogaus asmenybei, gyvas bendruomeniškumas ir aktyvus kultūrinis gyvenimas.

„Realiai mačiau, kad jėzuitams rūpi mano gyvenimas“, – ryšys, palaikymas ir rūpestis, E. Lukšienės teigimu, tapo pagrindu jai apsisprendžiant likti gimnazijoje ir vėliau, jau kaip mokytojai, perduoti tas pačias vertybes naujoms kartoms.

Lemta būti mokytoja

Dar dvyliktoje klasėje Erika galutinai apsisprendė tęsti savo kelią su muzika. Didelę įtaką tam turėjo ją lydėjusi mokytoja ir ypatingas santykis, kuris peržengė įprastą mokytojo ir mokinio santykį.

„Būdama paauglė jaučiau, kad čia dirbantiems žmonėms rūpi mano gyvenimas. Jėzuitai turėjo planą įtraukti mane į muzikinę veiklą ir tai visiškai pakeitė mano gyvenimą“, – E. Lukšienė džiaugėsi įvykių seka.

Baigus mokyklą, ryšys su bendruomene nenutrūko – retsykiais Erika užsukdavo pagroti, dalyvavo kitose muzikinėse veiklose. 1999 m. ji sulaukė kvietimo sugrįžti. Taip buvusi mokinė tapo bendruomenės dalimi naujame vaidmenyje, siekdama kurti natūralią, gyvą muzikinę terpę, kurioje kiekvienas vaikas galėtų atrasti savo vietą. Šiandien ji dirba su chorais, solistais, ruošiasi moksleivių dainų šventei, o mokyklos liturginis gyvenimas tampa erdve, kur muzika susilieja su prasme ir bendryste.

Paklausta, ar būti mokytoja buvo lemta, E. Lukšienė svarsto, kad polinkis į pedagogiką atsirado dar vaikystėje – bent jau taip teigė mama, o ir pačiai patikdavo padėti draugams, aiškinti užduotis. Vis dėlto būtent gimnazija, jos vertybės ir patirtys sudėliojo viską į stalčiukus ir padėjo apsispręsti. Šiandien, dirbdama mokykloje, ji reflektuoja ir apie laikmečio kaitą – apie besikeičiančius vaikus, visuomenę ir nuolatinę įtampą tarp tradicijos saugojimo ir drąsos judėti pirmyn. Pasak jos, tai trapi, bet būtina pusiausvyra, leidžianti matyti mokinius naujomis akimis ir kartu išlaikyti tai, kas gimnazijos tapatybėje yra esminga ir vertinga.

Akademinis stuburas

Kauno jėzuitų gimnazija nuosekliai laikosi nuostatos, kad sveika disciplina, atsakomybė už save ir kitą, tvirtas akademinis stuburas yra būtinos kokybiško ugdymo sąlygos.

Ugdymo įstaiga ne vienus metus demonstruoja puikius valstybinių brandos egzaminų rezultatus, o mokiniams sudaromos plačios galimybės rinktis skirtingas ugdymo kryptis ir programas. Be nacionalinės ugdymo programos, mokykla labai sėkmingai, netgi lenkdama pasaulio pasiekimų vidurkį, vykdo Tarptautinio bakalaureato programą, kuri reikalauja didelio mokinių savarankiškumo, kritinio mąstymo, gebėjimo planuoti laiką ir prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi.

Alumnė Roberta Pagirskaitė gimnazijos duris užvėrė ir į naują etapą žengė su penkiais šimtukais valstybiniuose brandos egzaminuose. Šiuo metu ji studijuoja odontologiją Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

„Šimtukai padėjo patekti į šias studijas“, – Roberta pripažino, kad toks rezultatas – ir asmeninės pastangos, ir mokyklos indėlis.

Pasak studentės, gimnazijoje ji jautė nuolatinį mokytojų palaikymą, supratingumą ir nuoširdų norą padėti, ypač sudėtingu brandos ir profesinio apsisprendimo laikotarpiu, kai dauguma abiturientų itin jautrūs ir pažeidžiami.

„Jaučiau mokytojų palaikymą, supratimą, nuoširdumą“, – Roberta džiaugėsi, niekada nebuvo verčiama rinktis arba–arba. Studentės įsitikinimu, akademinė sėkmė Kauno jėzuitų gimnazijoje neatsiejama nuo asmeninio augimo. Mokiniai aktyviai skatinami dalyvauti olimpiadose, konkursuose, projektuose, gilinti individualius interesus ir atrasti savo stipriąsias puses. Roberta prisiminė ir savo pomėgį.

„Geografija. Ne kartą dalyvavau olimpiadose. Esu medalį atvežusi“, – mintimis į netolimus mokyklos laikus grįžo mergina.

Holistinis ugdymas

Vienuoliktokė Barbora Kliučinskaitė Kauno jėzuitų gimnazijoje mokosi nuo penktos klasės. Pasirinkimą lėmė šeimos patirtis – abi vyresnės sesės mokėsi šioje gimnazijoje ir tapo gyvais pavyzdžiais, kaip mokykla ugdo jaunus žmones.

„Iš jų patirties mačiau, kad mokykla ugdo ne tik akademinėje srityje, bet ir vertybinėje. Mūsų šeimai tai itin svarbus momentas“, – pasakojo Barbora. Devintoje klasėje ji turėjo galimybę rinktis kitą mokyklą, vis dėlto nusprendė likti.

„Man svarbus vertybinis ugdymas, smagu, kad mokykloje gali jaustis saugiai, nereikia vaidinti, gali būti savimi“, – pabrėžė ji.

Iš mokinės perspektyvos Barbora pasakojo apie nuosekliai įgyvendinamas socialinių kompetencijų ugdymo ir psichologinio atsparumo programas: klasės valandėles, susitikimus su psichologe, paskaitas apie streso valdymą. „Vienuoliktoje klasėje vyko paskaita apie streso valdymą prieš egzaminus. Tokia patirtis buvo labai naudinga“, – dalijosi moksleivė. Reikšmingos, anot jos, yra MAGIS dienos, skatinančios savanorystę ir bendrystę.

Barbora pati aktyviai savanoriavo penktokų ir šeštokų stovyklose, dalyvavo bendruomenės dienose, Kalėdų laikotarpio susibūrimuose.

„Tai padėjo augti, ugdyti empatiją, bendravimą ir bendrystės jausmą – kai eini koridoriumi ir kas antras sveikinasi“, – dalijosi Barbora.

Sielovada – ašis

Kauno jėzuitų gimnazijoje sielovada nėra atskira ar formali ugdymo dalis – ji organiškai įsilieja į kasdienį bendruomenės gyvenimą ir tampa viso ugdymo ašimi. Čia rūpinamasi ne tik mokinių akademiniais pasiekimais, bet ir jų tikėjimu, mokiniai kviečiami ieškoti gilesnės prasmės, sustoti, reflektuoti savo patirtis ir Dievo ieškoti kasdienybėje. Gimnazijos kapelionas Eugenijus Markovas pabrėžia, kad kapelionas mokykloje – nei keista, nei simboliška, tai reali ir kasdienė būtinybė.

Plėtra: šalia mokyklos numatomas daugiafunkcis mokslo ir sporto centras, leisiantis priimti daugiau mokinių. / Aurimo Barkausko nuotr.

„Kaip mes pradedame dieną? Malda. Vyksta Mišios, priimama Eucharistija“, – pasakoja kapelionas. Anot jo, tikėjimo praktika gimnazijoje neprimetama. Mokiniai natūraliai kviečiami dalyvauti, ieškoti prasmės ir sąmoningai rinktis. Viena svarbiausių sielovados programų dalių – rekolekcijos, kurios tampa ypatingu sustojimo ir vidinio darbo su savimi laiku.

„Tai laikas surinkti save iš naujo. Gyvenimas mus išbarsto, o čia grįžtame ir susirenkame“, – kalbėjo E. Markovas. Sąmoningas atsitraukimas nuo kasdienės veiklos, pamokų tempo, informacinio triukšmo leidžia mokiniams patirti tylą, susikaupimą, apmąstymus ir moralinį atsinaujinimą. Vienuoliktokams organizuojamos net keturių dienų rekolekcijos, kurios dažnam tampa reikšmingu lūžio tašku savęs pažinimo ir vertybių formavimosi kelyje.

Ypatingą vietą gimnazijos sielovadinėje veikloje užima MAGIS misija Afrikoje – jau dešimtmetį nuosekliai vykdomas solidarumo ir tarnystės projektas. Gimnazijos bendruomenė renka lėšas, už kurias statomos bažnyčios, prisidedama prie vietos gyventojų švietimo ir ugdymo. Ši veikla mokiniams leidžia patirti, kad tikėjimas nėra vien asmeninis ar teorinis dalykas – tai konkretūs darbai ir atsakomybė už kitą.

„Mūsų mokiniai tampa ne tik vaikų, bet ir vietos mokytojų mokytojais“, – kapelionas pabrėžė, kad ši patirtis ugdo tarnystės dvasią, solidarumą ir globalų požiūrį.

Ateities vizija

Žvelgdama į ateitį, Kauno jėzuitų gimnazija planuoja reikšmingą plėtrą, kurios tikslas – padaryti jėzuitišką ugdymą dar prieinamesnį Kauno miesto ir rajono vaikams.

„Augantis susidomėjimas mokykla skatina ieškoti sprendimų, kaip priimti daugiau mokinių ir kartu užtikrinti šiuolaikišką ugdymo aplinką, kurioje ugdomos intelektualios, gilesnės prasmės ieškančios ir socialiai atsakingos asmenybės“, – sakė gimnazijos vadovas M. Grigaitis.

Šalia gimnazijos numatomas atnaujinto gyvenamosios paskirties pastato rekonstrukcijos projektas, kuris bus pritaikytas daugiafunkcio mokslo ir sporto centro veiklai. Jam pradėjus veikti, gimnazija galės padidinti mokinių skaičių ir pasiūlyti kokybiškesnes ugdymo ir neformaliojo švietimo sąlygas.

Planuojama įrengti dvi sporto sales – viena jų atitiks tarptautinius FIBA reikalavimus, kita bus skirta kasdienėms treniruotėms ir fizinio ugdymo pamokoms. Taip pat centre bus įrengti 28 modernūs mokomieji kabinetai, mokinių laisvalaikio ir neformaliajam ugdymui skirtos erdvės, kurių iki šiol gimnazijoje itin trūko.

Daug dėmesio projekte skiriama kultūros paveldui išsaugoti. Bus išlaikyti šeši Kultūros paveldo vertybių registre esantys rūsiai, kuriuos planuojama atverti ne tik gimnazijos bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei. Sporto salės ne pamokų metu taip pat bus prieinamos kitiems Kauno miesto vaikams, lankantiems neformaliojo ugdymo veiklas.

Projektą iš dalies finansuoja Centrinės Europos jėzuitų provincija, tačiau likusiai daliai įgyvendinti gimnazijai teks imti paskolą. Mokyklos bendruomenė šią plėtrą vertina kaip ilgalaikę investiciją – ne tik į infrastruktūrą, bet ir į visapusį asmenybės ugdymą, kai siekiama derinti intelektinį augimą, dvasines vertybes ir socialines kompetencijas.

Gimnazija taip pat sudaro galimybę bendruomenės nariams ir visiems norintiems prisidėti prie daugiafunkcio mokslo ir sporto centro įgyvendinimo. Informacija apie paramos galimybes skelbiama gimnazijos interneto svetainėje (https://kjg.edupage.org/a/parama), o lėšos gali būti pervedamos į specialią projekto sąskaitą LT30 4010 0425 0127 4143 (mokėjimo paskirtis – Daugiafunkciam mokslo ir sporto centrui). Taip pat gimnazija kviečia skirti 1,2 proc. paramą arba paremti ilgametę švietimo tradiciją vienkartine parama.