Iš Kauno centro automobilių dar neištrems

Naujame Triukšmo prevencijos veiksmų plane siūloma riboti automobilių eismą Kauno centre, apmokestinant vairuotojus. Miesto meras Andrius Kupčinskas ramina, kad tai tik rekomendaciniai siūlymai, esą iš tiesų bus imtasi ne šių, o kitų triukšmo mažinimo priemonių.

Vairuotojai piktinasi

Savivaldybei paviešinus naują Triukšmo prevencijos veiksmų planą, nemažai kauniečių pasipiktino jame siūlomomis priemonėmis kovai su triukšmu ir tarša. Kai kuriose dabartinėse judriausiose Kauno centro gatvėse siūloma riboti automobilių eismą, juos apmokestinant. Vadinasi, reikėtų mokėti ne tik už stovėjimą, bet ir važiavimą miesto centro gatvėmis. "Negana to, kad Panemunės mikrorajonas dėl nugriauto tilto liko atkirstas, dar turėsime aplenkti ir miesto centrą", – piktinosi kaunietis Juozas Ambrazas.

Irena Sudargienė kiekvieną rytą savo automobiliu važiuoja iš Šilainių mikrorajono į Aleksote esančią darbovietę. "Todėl norom nenorom turiu važiuoti centro gatvėmis, o dabar – negi reikės pirkti kokį nors abonementą? – ironizavo ji. – Tikrai mielai aplenkčiau pilnas automobilių gatves, bet nėra racionalių alternatyvų."

Triukšmo prevencijos veiksmų plane dar siūloma įrengti dideles automobilių stovėjimo aikšteles miesto centro prieigose, kad kauniečiai jose galėtų palikti automobilius ir persėsti į viešąjį transportą.

Rotušės aikštė – per judri

Kauno meras A.Kupčinskas suskubo raminti vairuotojus, kad naujų mokesčių kol kas neįves. "Senamiestyje transporto srautai yra didelis rūpestis, bet tikrai nesirengiame daryti jokių drastiškų sprendimų", – žadėjo jis.

Jis pastebi, kad būtina galvoti apie stovėjimo aikštelių plėtrą miesto centre, išvaduoti nuo pernelyg didelio srauto Rotušės a. "Kai kurių priemonių jau imtasi, ilginamas apmokestinto stovėjimo aikštėje laikas, bet aikštė vis dar yra tranzitinė", – pastebėjo A.Kupčinskas.

Jis minėjo, kad investuotojai, kurie nusipirko buvusios gamyklos "Lituanica" pastatą, ketina perkelti žiedinę sankryžą toliau nuo J.Vileišio tilto. Tai turėtų šiek tiek pagerinti šios vietos gatvių pralaidumą. "Kol kas nematau galimybių, kaip sumažinti Šv.Gertrūdos g. apkrovimą. Grandiozinis projektas – tunelis Žaliakalnio kalne, jungiantis Birštono ir Jonavos g., šiandien yra nerealus", – įsitikinęs A.Kupčinskas.

Sumažinti tranzitinį automobilių srautą per centrą padėtų jau seniai Bendrajame miesto plane numatytas tiltas per Nemuną iš Kėdainų g.

Statys akustines sieneles

Savivaldybės, kuriose gyvena daugiau nei 250 tūkst. gyventojų, kas penkerius metus privalo peržiūrėti ir atnaujinti triukšmo prevencijos veiksmų planus. Naujasis šiais metais patvirtintas planas galios iki 2018 m.

Pasak Kauno savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo Donato Seniko, plane pateikiami rekomendacinio pobūdžio siūlymai. "Juos savivaldybė įgyvendina pagal galimybes. Realiausi planai – per artimiausius penkerius metus įrengti akustines sieneles prie judrių gatvių", – teigė jis.

Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Juškaitė aiškino, kad pirmiausia akustines sieneles įrengti numatyta prie mokyklų ir darželių. Viena jų iškils Pašilės g., kur veikia vaikų darželis ir pradinė mokykla. Toks pat statinys planuojamas ir Vaidoto g. prie Šv.Mato gimnazijos.

Dar planuojama statyti sieneles Plytinės g. (nuo 1A namo iki Plento g.), Baltų pr., ant viaduko virš Panerių g., dalyje Užnemunės g. Ketinama atitverti Šilainių mikrorajono pakraštyje esantį nuosavų namų kvartalą nuo Vakarinio aplinkkelio. Į planus buvo įtraukta ir Nuokalnės g., tačiau ant šlaitų įsikūrę gyventojai nenori aukoti gražaus vaizdo nuo šlaito. Jie nuo triukšmo bus ginami sutankintais želdynais.

Tylos zonų beveik neliko

G.Juškaitės pastebėjimu, ankstesnio penkmečio triukšmo žemėlapyje buvo daugiau tylos zonų. "Jomis buvo pažymėti beveik visi parkai, kuriuose triukšmas matuotas tik atokesnėse nuo gatvių vietose, tačiau Europos Komisija sugriežtino kriterijus – tyliosiomis teritorijomis leidžiama pripažinti tik tas, kuriose visą parą neviršijamas 50 decibelų triukšmas", – aiškino G.Juškaitė.
Dėl to naujajame žemėlapyje Ąžuolyno, Draugystės, Kalniečių, parkai jau netekę tylos zonos statuso. Tokiomis leista pripažinti tik miesto pakraščių teritorijas Romainių, Kleboniškio parkose, dalyje Panemunės parko, atokesnėse Aleksoto vietose.

"Automobilių srautai didėja, todėl beveik 90 proc. miesto gatvių – didesnis triukšmingumas, – sakė G.Juškaitė. Kai kuriose jų trukšmo lygis – daugiau kaip 80 decibelų. Higienos normos numato, kad miegamuosiuose kambariuose vakare garsas turi neviršyti 50, naktį – 45, dieną – 55 decibelų. Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje dieną triukšmas turi neviršyti 70, vakare – 65, naktį – 60 decibelų.