Nuotraukoje esancioje skulpturoje truksta originaliu daliu, apsvietima reikia atnaujintiZ čia dalis mentaliteto - kulturos nesaugojimas ar pristatymas tai kas grazu polikams.
Sekmadienį teko prisėsti prie Soboro naujai atsidariusios užeigos . 17 val kažkoks arabas ar turkas išsivilko bačką, susistatė garso aparatūrą ir pradėjo kaip diskotekoje leisti kažkokią azijietišką popsą. Vyksta invazija, o invazinių nepasitenkinimas bučiniais prie mečetės tik pirmos gėlytės. Ar viskas suplanuota " polikultūrai"?
Miestų charakteri apsplendzia jame gyvenancios nacijos. Kaune buvo ir yra daug zydu. Dabar save vadina tikrais lietuviais. Jie pagrinde isitvirtine buvo Zaliakalnyje ir Vilijampoleje. Daugiausia koncervatoriu partiečiu ir iš ten. Pam Adamkowic toks pats. Tuoj pamatysite kaip jums miesto veida suformuos ikelti musulmonai. Bus kaip Londone.
kaunas yra lietuviu miestas cia daugiau lietuviu tautybes zmoniu ir realiai mato kas padeda plestis miestui keisti jo vaizda kurti ateiti o ne tusciai pliauksti ir meluoti --kuo dabar yra pavirtes vilnius visiskas misrunu miestas be lietuviu kalbos
Jog kaunieciai daznai suktais budais uzsiima verslu.Ir taip nuo Daktaro laiku kai jis pradejo 'dzinsu'versla.Kazkokia neisgujama tradicija.Firma oficialiai vos kruta ar yra neaktyvi.Savininkas plusa issijuoses o uz sutaupytus mokescius perkamas namukas Palangeje....True Story
1918 m. pabaigoje įvyko pirmieji rinkimai į pokarinę miesto tarybą. Buvo išrinktas 71 narys. Daugiausiai vietų laimėjo lenkai – 30, nedaug nuo jų atsiliko žydai, gavę 22 vietas. Gerokai mažiau mandatų teko lietuviams – 12, vokiečiams – 6, rusams liko vienas.
So, Kaune pagrinde privažiavę kaimiečių, prieš 100 metų Kaune lietuviai buvo mažuma.
Po 1863-1864 m. sukilimo okupacinė Rusijos caro valdžia 40 metų (1864-1904) uždraudė viešai kalbėti lietuviškai, lietuvišką spaudą ir mokyklas.Lietuviams teko leisti vaikus į rusiškas ar lenkiškas mokyklas. Vargu, ar prisipažinęs ęsąs lietuvis, gautų valstybinę tarnybą Rusijos caro okupacijos metais.
Kauniečiai iš tiesų yra struktūriniai žmonės. T.y. turi savo ego ir mato pasaulį per savo kvadratą. Nėra jokių suapvalinimų, yra tik kampai, linijos ir juoda arba balta.
Yra pliusų ir minusų tokioje visuomenėje. Pliusai, kad atvažiavęs iš kitur, neprikabins makaronų, bet struktūriniai žmonės iš esmės yra neinovatyvūs. Su laiku Kaunui pradės stigti inovatyvumo, miestas užstrigs laike ir įdėjose. Jei nori turėti inovatyvumą, reikia turėti nuolatinį kaimiečių ir kitų regioniečių influksą į miestą.
Tai kad Kaune vien tas tavo infliuksas ir vaikšto. Visa Marijampolė, Panevėžys, jurbarkai ir prienai su lazdijais. Ar tu jų nebeįžiūri per arabus, negrus ir indusus?
Yra stipriausias technologijos Univeras.Klinikos tai pat vedancios.Yra kaunieciu jau antra desimtmeti kurianciu robotus humanoidus amerikieciams Honkonge.Apie juos tik niekas nepasakoja nes turime svarbesniu heroju kaip Aksana.Apart mazu provincijos miestu dar joks kitas didmiestis per paskutinius 10 metu taip beuzjudejo!
Nepamirskime kad kaunieciai reme Vilniu savo smegenimis kai Vilnius buvo apsepes ir silpnas ir savo noru issikele i sostine.
Kauno tapatybė yra labai aiški. Kaunietis šiandien - tai iš marijampolių ir panevėžių suvažiavę kaimiečiai, žinantys tik "belekiek" ir "belekaip" žodžius, taip pat arabai, indusai ir negrai, kurių čia vis daugėja. Tarpukario kauniečių Kaune beveik nebeliko, jų visiškai nesimato, o kalbėti, kad Adamkus yra kaunietiškumo pavyzdys yra visiškas nesusipratimas. Jis yra išimtis ir tiek, idealas, kuris nepasiekiamas šiandieniniam kauniečiui. Kaune nei Smetonos laikų, nei smetoninės Lietuvos nebeliko nė kvapo. Daug daugiau dabar Kaune sovietinio tvaiko ir komunistų bei kgb'istų išperų nuodijamo Kauno gyvenimo. Ano Kauno nebeliko. Jo nebėra.
Tu tipo nevaryk. Kauno emigeriai, kai sugrįžta iš airijų, norvegijų ir ispanijų, belekiek kietesni už beleką Vilniuje ir visose airijose, norvegijose ir ispanijose kartu sudėjus. Matyt, negirdėjai kaip jie garsiai rėkia tarpusavyje kalbėdamiesi kur nors Laisvės al. ar kur į kavinę užėję duonos su vandeniu užkąsti.
Tu tipo nevaryk. Kauno emigeriai, kai sugrįžta iš airijų, norvegijų ir ispanijų, belekiek kietesni už beleką Vilniuje ir visose airijose, norvegijose ir ispanijose kartu sudėjus. Matyt, negirdėjai kaip jie garsiai rėkia tarpusavyje kalbėdamiesi kur nors Laisvės al. ar kur į kavinę užėję duonos su vandeniu užkąsti.
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)