Iš kauniečių kaminų rūksta nuodai?

Į krosnį – bet kas

"Dovanojamos baldinės atliekos kūrenti. Kaunas, Vilijampolė. Pasiimti patiems", – toks skelbimas, šią savaitę paviešintas vienoje skelbimų grupėje feisbuke, gerokai nustebino kaunietę Astą (pavardė redakcijai žinoma).

"Kasdien girdžiu perspėjimus apie žymiai padidėjusį oro užterštumą ir gerokai normas viršijančius kietųjų dalelių kiekius, o dar tas padangų gaisras Alytuje visiems baimės įvarė. Bet kažkam dar šauna į galvą krosnyje kūrenti senus baldus!" – stebėjosi į redakciją paskambinusi moteris.

Pasak kaunietės, šiomis dienomis visi pirštu beda į gaisrą Alytuje, iš kurio, degant padangoms, tikrai buvo teršiamas oras. Taip pat vis daugiau kalbama apie tai, kad automobiliai didina oro užterštumą, tačiau, moters manymu, turbūt visi pamiršo, kad neatsakingai besielgiantys žmonės per kaminus paleidžia nemenkas dozes nuodų.

Jis pati tikino susidurianti su tokia problema – ne kartą mačiusi, kaip kaimynas parsiveža namo seno parketo luženų, senų baldų nuolaužų, o prasidėjus šildymo sezonui iš kaimyno kamino neretai virsta dvokiantys ir net kvapą užgniaužiantys dūmai. Deja, sykį kviesti specialistai nieko blogo neužfiksavo – kaimynas esą parodė eilę malkų prie sienos, kuriomis ir šildantis namus.

"Atvėsus orams Vilijampolėje, Šančiuose, Aleksote kas vakarą nosį riečia iš kaminų kylantys dūmai. Ir tikrai ne degančio medžio kvapas kutena uoslę. Kvėpavimo problemų turintiems žmonėms neretai ir kosulį išprovokuoja, o apie sveikatos problemas ateityje, kai kasdien kvėpuojame taip neatsakingai besišildančių kauniečių teršiamu oru, galime tik numanyti", – nuogąstavo kaunietė Asta.

Kažkam dar šauna į galvą krosnyje kūrenti senus baldus!

Gresia nemenkos baudos

Suradome feisbuko skelbimų grupėje kaunietės Ingridos siūlymą pasiimti baldų atliekas ir jomis kūrenti krosnį. Pasiteiravus, kur ją surasti, moteris pasiūlė bendrauti asmeninėmis žinutėmis.

Buvo kilusi mintis, kad gal siūlomos medžio atliekos, kurios lieka gaminant baldus, tačiau paklausus, kokios tos atliekos ir kiek jų yra, skelbimo autorės atsakymas šokiravo. "Spintų, lovų rėmai, mano akimis, nemažai, dar sofų ir lovų čiužiniai", – be skrupulų dėstė turbūt paprasčiausiu būdu apsišvarinti norinti Ingrida ir nurodė savo telefono numerį. Tokių atliekų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius, tad reikėtų išgabenti į stambiagabaričių atliekų aikštelę.

Kaunietė greičiausiai sugalvojo patogiai apsišvarinti – norinčių šildytis už dyką atsiranda, net jeigu siūlomos deginti draudžiamos atliekos. ("Facebook" nuotr.)

Supratę, kad geru darbu čia nekvepia, kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistus. "Tokius pasiūlymus vertiname neigiamai. Pagal galiojančius įstatymus, atliekų turėtojas turi jas perduoti įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas arba gali jas tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti", – tikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Ieva Krikštopaitytė.

Ji taip pat išaiškino, kokia atsakomybė tenka asmeniui, siūlančiam krosnis kūrenti baldų atliekomis. "Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, atlygintinas ar neatlygintinas atliekų perdavimas neturintiems teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas asmenims (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 850 eurų", – konstatavo departamento specialistė.

Pasak I.Krikštopaitytės, ne ką mažesnės baudos gresia ir sumaniusiems šildytis būstus į krosnį metant atliekas. "Teršalų išmetimas į aplinkos orą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus ar kitus teršalų išmetimo į aplinkos orą reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į aplinkos orą teršalus nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų. Taip pat gali būti apskaičiuojama aplinkai padaryta žala", – priminė pašnekovė.

"Taip pat informuoju, kad dėl jūsų atsiųstos informacijos Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos (AAD) bus pradėtas tyrimas. Apie jo rezultatus galėsime informuoti papildomai", – pridūrė I.Krikštopaitytė.

Gaudo pažeidėjus

Siekiant užkirsti kelią neteisėtam atliekų deginimui nuo spalio 1 iki lapkričio 30 d. visoje Lietuvoje organizuojama aplinkosaugos akcija "Kaminukas", per kurią vykdoma sustiprinta neteisėto atliekų deginimo kontrolė bei aplinkos taršos prevencija.

Kaip sakė I.Krikštopaitytė, akcija buvo vykdyta ir šių metų vasario–kovo mėnesiais. Tada aplinkosaugininkai surengė 193 reidus, per kuriuos patikrinta 500 fizinių asmenų ir 470 ūkio subjektų, užsiimančių autotransporto technine priežiūra, ardymu, remontu ar vykdančių kitą panašią veiklą. Aplinkos apsaugos pareigūnai domėjosi, ar minėtuose objektuose veikla vykdoma legaliai, ar šildymo tikslais naudojamas tinkamas kuras bei kaip vykdant veiklą susikaupusios atliekos yra tvarkomos.

"Per surengtus reidus nustatyti 126 pažeidimai ir paskirta baudų, kurių bendra suma siekia 5 710 eurų. Dažniausiai asmenys bausti už skudurų, plastiko, tepalų ir kitų atliekų deginimą, atliekų apskaitos nevedimą, atliekų nerūšiavimą, surinktų pavojingų atliekų talpų netinkamą ženklinimą arba neženklinimą", – skelbia Aplinkos apsaugos departamentas.

Apie pastebėtus pažeidimus gyventojai raginami pranešti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui telefonu 8 (5) 2732995.

Kas kelia pavojų?

Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kokį kurą namams šildyti jie renkasi ir prisiminti dažnai daromas klaidas, kurios sukelia ne vien tik ekologinių, bet ir sveikatos problemų.

Deginant atliekas ir neaiškios kilmės kurą į aplinką išskiriamos šios sveikatai kenksmingos medžiagos: kietosios dalelės, anglies monoksidas (CO), anglies dioksidas, įvairūs azoto oksidai, benzenas, stirenas, formaldehidai, dioksinai, furanai, sunkieji metalai (arsenas, gyvsidabris, švinas). Dėl šalto klimato, menko vėjo ir nedidelio gyvenamųjų namų kaminų aukščio šios medžiagos ilgą laiką išlieka artimoje gyvenamoje aplinkoje ir kenkia žmogaus organizmui bei sveikatai.

Degant gumai išsiskiria labai daug sieros junginių, kurie ypač pavojingi lėtinėmis kraujotakos ir kvėpavimo ligomis sergantiems asmenims. Degant plastikui išsiskiria sirenas, kuris gali neigiamai veikti centrinę nervų sistemą, sukelti galvos skausmą, silpnumą. Degant balintam popieriui, kartonui, plastikui išsiskiria dioksinai, o spalvotam popieriui – sunkieji metalai. Šios medžiagos neigiamai veikia imuninę sistemą, sukelia vėžį, apsigimimus.

Deginti draudžiama: plastmasės gaminius, cheminėmis medžiagomis užterštus rūbus, batus, pakuotes, užterštą medieną, makulatūrą, medžio drožlių plokštes ir kitas atliekas.

Krosnims ir katilams kūrenti reikėtų rinktis iš aplinkai mažiau kenksmingų kuro rūšių – tai natūrali mediena, anglys, durpės, malkos, pjuvenų briketai. Degdamos šios medžiagos į aplinką neišskiria sunkiųjų metalų ir kitų sveikatai kenksmingų medžiagų.

Kauno visuomenės sveikatos biuro inf.