Finansiniu sunkmečiu ne vienas pagalvoja apie tai, kaip galėtų sutaupyti. Tačiau SEB banko finansų ekspertė Julita Varanauskienė perspėja, jog ne visi taupymo būdai yra racionalūs. Be to, ne visi skaičiai nuteikia pesimistiškai - anot J.Varanauskienės, sunkiausia yra išgyventi šoką, kai esame priversti mažinti vartojimą. Tuo tarpu jis per paskutinius penkerius metus gerokai išaugo.

Taupyti maistui nereikia

Kaip teigia J.Varanauskienė, dabar nedarbo lygis ir kainų pokyčiai yra panašūs kaip 2003-iaisiais. Tačiau vartojimas per šiuos penkerius metus išaugo 60 procentų, kuomet kainos vidutiniškai kilo 30 procentų. Gyventojai pradėjo sau leisti daugiau. Labiausiai išaugo išlaidos pramogoms, avalynei ir drabužiams - jiems išleidžiama net keturis kartus daugiau.  Tačiau, kaip pastebėjo SEB banko ekspertė, „daugiau valgyti išaugus pajamoms žmonės nepradėjo“.

Taigi, statistinis lietuvis, nusprendęs taupyti, turėtų pirmiausia atkreipti dėmesį į prabangos ir mažiau būtinas prekes ir paslaugas, prie kurių augant pragyvenimo lygiui buvo pripratęs.

„Mažinant išlaidas geriausia yra prisiminti, kiek išleisdavai, kur apsipirkinėdavai ar atostogaudavai 2003-iaisiais. Jeigu anksčiau lygiuodavomės į geriau gyvenančius kaimynus, dabar pats laikas būtų pradėti lygiuotis į tuos, kurie sugeba išsiversti taupiau“, - patarimus bėrė J.Varanauskienė.

Kauniečiai galėtų sutaupyti

Kaune padėtis mažai kuo skiriasi nuo visus Lietuvos: net ir atsižvelgiant į pakilusias kainas, labiausiai augo išlaidos drabužiams, transportui. Tuo tarpu maistui išleidžiama maždaug 20 procentų mažiau.

SEB banko skaičiavimais, jei statistinis kaunietis nuspręstų grįžti prie savo 2003-iųjų vartojimo įpročių, jis per mėnesį sutaupytų 184 litus vienam žmogui - tai daugiau nei vidutiniškai turėtų mažėti pajamos.

Šiuo skaičiumi Kauną lenkia tik Vilnius. Vidutiniškai lietuviai galėtų sutaupyti 143,32 lito vienam asmeniui. Vis dėlto kauniečiai, palyginti su kitų dviejų didžiausių miestų - Vilniaus ir Klaipėdos gyventojais - taupė daugiausia.

Koją kiša mitai

Kaip teigia J.Varanauskienė, racionaliai taupyti žmonėms nepavyksta dėl finansinių mitų, netinkamai pasirinkta strategija. Žmonės pagaili jau sumokėtų pinigų ir nesiryžta nutraukti ilgalaikių mokėjimų net jei perkamas daiktas ar paslauga jiems yra nebereikalinga, taupo sveikatos sąskaita, atsisakę brangių pirkinių neriboja smulkių išlaidų. Visa tai, anot SEB banko ekspertės, gali net padidinti išlaidas užuot jas sumažinus.

J.Varanauskienė pasiūlė kritiškai žvelgti ir į žmonių pamėgtus indėlius eurais. Jos nuomone, reikėtų gerai išanalizuoti padėtį prieš skubant konvertuoti pinigus į eurus: „Jeigu neturite paskolos eurais ir neplanuojate artimiausiu metu vykti į užsienį, nereikėtų skubėti keisti valiutos“, - pataria banko ekspertė.

Vartojimas valstybės neišgelbės

Nors taupymas prisideda prie ekonomikos lėtėjimo ir bendrojo vidaus produkto bei vartojimo mažėjimo, atėjus sunkmečiui lengviausia vis dėlto būna tiems, kurie taupė.

SEB banko finansų ekspertė nepataria didvyriškai aukotis dėl šalies ekonomikos ir leisti turimus pinigus. „Be abejo, sunkmetis - palankus metas įsigyti brangių ir net prabangių daiktų, tačiau tai reikėtų daryti tik užtikrinus savo ir šeimos gerovę“, - teigia J.Varanauskienė.

Nors Lietuvoje šiuo metu kaip tik mažėja bendrasis vidaus produktas, gelbėti ekonomiką išlaidaujant derėtų tik užtikrinus sau pragyvenimą iš sukauptų pinigų dešimčiai mėnesių.