Tautinio jaunimo eitynėse skambėjo šūkis: šlovė Ukrainai!

Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) septintus metus iš eilės surengė tautinio jaunimo eitynes Kaune.

Tradicinės eitynės Kaune prasidėjo Ramybės parke, nuo S.Dariui ir S.Girėnui skirtos atminimo lentos. Šiemet eitynėse dalyvavo apie 800 žmonių.

Kaip ir kasmet, tautiškai nusiteikęs jaunimas ir prie jų prisijungę vidutinio ar solidaus amžiaus žmonės dainavo lietuvių liaudies dainas, skandavo tradicinius šūkius „Lietuva - lietuviams, lietuviai - Lietuvai", „Ne Rytams ir Vakarams, Lietuva - Lietuvos vaikams", „Tauta, kuri užmiršta savo papročius miršta".

"Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje dabar aktualus Ukrainos klausimas. Nebandom gadinti šventės, bet ir švęsdami išreiškime paramą mūsų broliams Ukrainoje, – teigė Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos lyderis Julius Panka. – Jie kovoja prieš didelę agresiją ir, neduok, Dieve, mums reiktų kariauti, todėl privalome juos paremti."

Todėl eitynėse kelis kartus nuskambėjo šūkis "Šlovė Ukrainai, didvyriams šlovė", o vienas iš plakatų lietuvių ir ukrainiečių kalbomis skelbė "Už mūsų ir jūsų laisvę".

Į renginį išreikšti savo nepritarimo, kaip įprasta, atvyko Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas (Efraimas Zurofas) ir vienas garsiausių pasaulyje jidiš filologų Dovydas Kacas. Rodydami tarpukario Lietuvos žydų, minėjusių Vasario 16–ąją, nuotrauką, jie kalbėjo apie tai, kad šių eitynių dalyviai savo šūkiu „Lietuva – lietuviams“ ir nešamu Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio plakatu verčia nemaloniai jaustis tautines mažumas ir žeidžia Holokausto aukų atminimą.

"Juozas Ambrazevičius-Brazaitis yra reabilituotas JAV teisme, todėl nereikia klaidinti žmonių, jog jis buvo susidėjęs su naciais, – tikino J.Panka. – O tie veikėjai iš Izraelio tampa tradicine dalimi. Jie negadina šventės, juolab kad vienas jų turi gražią barzdą, o vaikai mielai fotografuojasi, kaip prie kokio Karabaso Barabaso."

"Negadinsime šventės, provokatoriams nepasiduosime ir nekreipsime į juos dėmesio", – tikino eitynių koordinatorius Tomas Skorupskis.

Dalyviai sulaukė nemažai pritarimo ir plojimų iš aplinkinių Laisvės alėjoje: ne vienas senyvo amžiaus žmogus, girdėdamas šūkius ir tautines dainas, sunkiai tramdė ašaras, daugelis praeivių fotografavo ir filmavo mobiliaisiais telefonais, girdėjosi pagarbūs šnabždesiai ir nuostaba, kad eisenoje tiek daug žmonių. 

"Šaunuoliai, jaunimas! Kiek mūsų Lietuvoje beliko, reikia gerbti savo tradicijas, kultūrą ir mylėti savo šalį", – pritarė eisenos dalyviams 42 metų Algirdas, pasipuošęs lietuviška trispalve ir eiseną stebėjęs kartu su žmona Jurgita ir sūnumi Aidu. 

"Ai, man geriau išgerti alaus", – prieš eiseną buvo ir skeptiškai nusiteikusių žmonių.

Eitynių dalyviai nuo Ramybės parko žygiavo per miesto centrą – Laisvės alėją ir Senamiestį – iki Rotušės aikštės.

Pakeliui eisenoje dalyvavę ir istorinės rekonstrukcijos klubo LDK "Varčiai" nariai, atiduodami pagarbą, priklaupė prie Vytauto Didžiojo paminklo.

Rotušės aikštėje eisenos dalyviai tradiciškai sugiedojo Lietuvos himną.