Kaune pirmą kartą surengta viena svarbiausių musulmonų švenčių

Viena svarbiausių musulmonų švenčių Kurban Bairam šįmet pirmą kartą surengta Kaune. Ramybės parke, prie šiuo metu uždarytos mečetės, vakar rinkosi ne tik musulmonai iš Lietuvos ir įvairių pasaulio šalių – vaišintis vaisiais, saldumynais ir čia pat verdamu plovu buvo kviečiami visi kauniečiai.

Šventė šeimoms

Aukojimo šventė, arabiškai kalbančiose šalyse vadinama Kurban Bairam ar Eid al Adha, musulmoniškame pasaulyje pamaldomis prasidėjo antradienį. Šventės tradicija remiasi bibline Abramo istorija – vietoj sūnaus Izaoko Abraomas Dievui paaukojo avinėlį. Todėl ir musulmonai Kurban Bairam šventės metu aukoja gyvulį: ėriuką, ožiuką arba veršelį. Kitą dieną iš paskersto gyvulio gaminamas maistas.

"Šiandien yra bendruomenės – šeimų ir vaikų – diena. Čia suvažiavo musulmonai iš įvairių bendruomenių Lietuvoje: Vilniaus, Nemėžio, Alytaus, Visagino ir kitų. Taip pat yra musulmonų iš Kazachijos, Tadžikijos, studentai iš Pakistano ir kitų pasaulio šalių", – bendruomenės įvairumą vardijo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės pirmininkas Sofianas Okatas.

Skuba darbuotis

Anot jo, anksčiau šventės buvo rengiamos kaimuose, o Kaunas – pirmasis miestas, kuriame švenčiama Kurban Bairam. "Pasinaudojome puikiu oru ir šventę surengėme lauke. Tai kartu ir puiki galimybė bendruomenę supažindinti su mečetės rekonstrukcijos darbais", – pasak S.Okatas, per tris mėnesius planuotą rekonstrukciją jau beveik pabaigti mečetės išorės darbai. Dabar prasidės vidaus remontas.

"Planuojame viską pabaigti per du mėnesius. Turime paskubėti, nes ateina šalčiai", – sakė S.Okatas, rodydamas į lauko palapinę, kurioje dėl uždarytos mečetės šiuo metu vyksta pamaldos.

Iš Prancūzijos atvykęs ir jau ketverius metus Kaune nuolat gyvenantis bendruomenės pirmininkas aktyviai rūpinasi bendruomenės gerove: pradėta ne tik mečetės restauracija, bet ir suprojektuota bendruomenės namų statyba.

Sofianas Okatas

Išnaudos teritoriją

"Šią maždaug hektaro teritoriją turime 99-eriems metams, todėl norime ją kuo efektyviau išnaudoti. Pavyzdžiui, turėti tualetą, mažą pastatėlį vaikams mokyti, taip pat automobilių stovėjimo aikštelę", – šiuo metu mečetėje yra įrengtas vienas tualetas, bet, pasak S.Okato, tai nepatenkina bendruomenės poreikių: pamaldų metu vienu tualetu yra priversti naudotis 200 žmonių. Todėl nedidelis pastatas greta mečetės būtų skirtas bendruomenei: įrengta patalpa ugdyti vaikams ar susitikimams, kambarys imamui, tualetai.

Mes norime parodyti, kad nesame atvykėliai – gyvename čia jau 200 metų.

Pasak S.Okato, jau yra parengtas architektūrinis projektas, šiuo metu laukiama atsakymo iš valdininkų. Naujas pastatas nebūtų naujiena, nes aplink mečetę nuo XIX a. stovėjo du musulmonų bendruomenei priklausantys namai, tačiau sovietmečiu buvo nugriauti.

"Mes norime parodyti, kad nesame atvykėliai – gyvename čia jau 200 metų", – sakė aktyvus bendruomenės pirmininkas. Ilgus metus uždarai gyvenusi Kauno musulmonų bendruomenė nori tapti atviresnė kauniečiams.

Fontanas virto batutu

Trečiadienį į musulmonų šeimų šventę susirinkę vaikai jau galėjo išbandyti prie Kauno mečetės įrengtą naują pramogą – batutą. Ilgus metus apleistą ir apgriuvusi fontaną spalvinga poilsio erdve pavertė menininkai, dalyvavę "Kauno akcentų" konkurse.

"Fontanas" – taip vadinasi dar vienas dizaino objektas mieste, kurį sukūrė VšĮ "Inovatyvūs kūrybiniai projektai". Ne vieną dešimtmetį nenaudojamas objektas buvo jau nebepanašus į fontaną – metaliniai strypai ir betono nuolaužos kėlė pavojų parko lankytojams ir smalsiems vaikams iš darželių ir dienos centrų, žaidžiantiems aplinkui.

Kauno musulmonų bendruomenė, kuriai priklausančioje teritorijoje stovi fontanas, iš pradžių planavo jį išardyti ir užpilti žeme, tačiau, pasiūlius jį paversti vaikų žaidimo aikštele, iš karto sutiko. Idėją apleistą objektą paversti rytietiškais motyvais ornamentuota ir visuomenei atvira erdve Kauno musulmonų bendruomenė palaikė ir finansiškai – projektui įgyvendinti skyrė 3 tūkst. savo lėšų.

Baseino sienelės priderintos prie mečetės fasado, todėl nudažytos baltai, ornamentuose vyrauja melsva spalva. Ant krašto sudėti mediniai suoliukai. Dugne išlieta guminė danga, o viduryje įrengtas didelis batutas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuvos totorė

Lietuvos totorė portretas
Na šiaip tai karaimams skirti Mečetės nedera,nes jų tikyboje maldos namai vadinami kinesė,o mečetė yra pastatyta už totorių suaukotas lėšas,bei tuometinės Lietuvos skirtas lėšas.Manau,kad kauniečiai yra kultūringa,savo šalies istoriją žinanti visuomenė,jau 600 metų šalia gyvenančius totorius-musulmonus puikiai pažįstanti,toleruojanti.Dabartiniu laikotarpiu ir lietuviai,emigrantai kitose šalyse turi galimybę užsukti per šventes ar sekmadieniais į tos šalies maldos namus,todėl mečetėje apsilanko atvykę studentai iš musulmoniškų šalių,būkime kultūringi,pasistenkime pažinti jų kultūrą,prieė keletč metų buvo organizuota atvirų durų diena mečetėje,lankėsi visi norintys labiau pažinti musulmonų tikėjimą išpažystančius žmones,manau,kad jokių fobijų neliko,pasistenkite,mielieji būti verti mūsų puikios valstybės piliečių vardo.

Mociute

Mociute  portretas
Jau kaip paraso tai atrodo kaip kokie neismaneliai .tik musti tik isvaryti ir dar kazin ka ,musulmonu tikejimas draudzia zudyti zmones ,o apie terorizma kitose salyse cia nera nei uzuominos,tai issigimeliai susibure ikazkokias grupuotes ,kariauja ,daro nusikaltimus,teroro ispuolius i0r vis Alacho vardu ,tai tikejimo iskraipymasMano nuomone, kad Kaune turetu issitekti. visi tikejimai ,kurie buvo jau nuo seno ir netrukde vieni kitiems , kodel negali taip buti ir toliau?

lijopardas

lijopardas portretas
Galėjo artistas cololo su draugeliais programa parodyt bet keušai plovo puode atsiradę butų
VISI KOMENTARAI 21

Galerijos

Daugiau straipsnių