Kauno pilyje taip pat surengta diskusija „Holodomoras Ukrainoje 1932–1933 m. Atmintis ir šių dienų pamokos“. Pusantrų metų trukusį badmetį tikslingai sukėlė sovietų valdžia su Josifu Stalinu priešakyje. Iš Ukrainos valstiečių, kurie priešinosi sovietinei politikai, kolektyvizacijai, buvo atimti visi grūdai, kaimiškosios teritorijos buvo izoliuotos, į jas neleista įvežti maisto produktų.
„Su siaubu prisimename tą laiką. Totalitarinė J.Stalino valdžia pasikėsino į visą ukrainiečių tautą, norėdama ją palaužti. 1933 m. Ukrainoje per dieną iš bado mirdavo po 25 tūkst. žmonių. Vadinasi, apie 1 tūkst. žmonių per valandą, 17 žmonių per minutę. Žmonės taip išsekdavo, kad jiems pasimaišydavo protas – buvo ir kanibalizmo atvejų“, – sakė Ukrainos stačiatikių bažnyčios Kijevo patriarcharo protoirėjus Volodymyras Micko. Tikslūs Holodomoro aukų skaičiai nenustatyti iki šiol. Dažniausiai nurodoma, kad 1932–1933 nuo bado mirė 7–10 mln. žmonių, tai yra kas penktas tuometinės Ukrainos gyventojas.
V.Micko įžvelgė tiesioginių anuometinės nežmoniškos Rusijos politikos pasekmių šiandien. „Separatistiniai Rytų Ukrainos regionai nori tai nutylėti ar net nuslėpti. Tam yra paaiškinimas: į tuos ukrainiečių namus, kurių šeimininkai per Holodomorą išmirė, buvo atkelti žmonės iš Rusijos. Čia viskas jiems buvo svetima. Tai, ką mes dabar turim Rytų Ukrainoje, yra 1932–1933 m. įvykių pasekmė“, – teigė dvasininkas.
Buvęs Karinių oro pajėgų vadas atsargos pulkininkas Jonas Marcinkus prisiminė vienos Holodomorą išgyvenusios ukrainiečių senolės, su kuria jam teko bendrauti, liudijimus. „Ji pasakojo, kad nuo bado mirdavo ištisi kaimai, ir tų žmonių nebuvo kam laidoti. Laidodavo NKVD būriai: į traktoriumi iškastą bendrą duobę suversdavo lavonus, ir viskas. Ta moteris ir jos vyras liko gyvi tik dėl to, kad turėjo giminių Kijeve, kurie slapta iki Donecko jiems kartais atveždavo maisto produktų“, – moters pasakojimus prisiminė J.Marcinkus.
„Lietuva ir Ukraina turi daug bendrų istorijos puslapių, nemažai jų – liūdni. Abi valstybės patyrė genocidą, kurį sukėlė Sovietų sąjungos valdžia, tik genocidas šiose valstybėse vykdytas skirtingomis formomis“, – sakė Ukrainos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Dmytro Serovas.
SSRS valdžia ilgą laiką neigė, kad šis badas apskritai buvo, NKVD, KGB labai nenoriai atidarė archyvus, kad būtų galima peržiūrėti dokumentus, susijusius su Holodomoru. Tik 2008 m. Ukrainos parlamentas ir kai kurių kitų šalių vyriausybės pripažino Holodomorą genocidu.
Už šio genocido aukas melstasi šv. Mišiose, Kaune aukotose katalikų ir Ukrainos stačiatikių bažnyčios šventikų. Holodomoro aukų atminčiai degintos žvakutės – prisijungiant prie tradicinės pasaulio ukrainiečių akcijos „Uždek žvakutę“ iš degančių žvakučių sudėliotas Ukrainos nacionalinis simbolis, vadinamasis Tridantis, ir Gediminaičių stulpai. Pagerbtas ir Ukrainos išsivadavimo judėjimo vado pulkininko Jevheno Konovalco (1891–1938) atminimas: prie jam skirtos atminimo lentos Laisvės al. 34 padėtos gėlės.
Naujausi komentarai