Kaune apsigyveno dar nematytas naujokas – dvipirštis tinginys: vaizdas kaip sulėtintame kine

Kaune dar nebuvo

Kaune įsikūrusiame Lietuvos zoologijos sode pildosi gyvūnų kolekcija. Šį kartą pristatytas dvipirštis tinginys. Jis atvyko iš Vokietijos zoologijos sodo, nors tikrieji jo namai – Pietų Amerika, kur yra didžiausia jų populiacija.

„Tinginys pas mus atvyko penktadienį. Lietuvos zoologijos sode dar niekada neturėjome tokio gyvūno. Jis kelionę ištvėrė labai puikiai, kelionės metu maitinosi, o tai rodo, kad gyvūnas nepatyrė daug streso. Atvykęs čia buvo labai aktyvus, kol viską ištyrinėjo, visur lipo, viską stebėjo. Dabar jis jau ramesnis“, – kalbėjo zoologijos sodo Egzotariumo skyriaus vadovė Vilija Ggriškevičienė.

Kauno naujokas – dar jaunutis, jam kiek daugiau nei metai. Tinginiai – žolėdžiai gyvūnai, mėgstantys skanauti įvairius salotų ir medžių lapus, tačiau jis gauna ir skanėstų.

„Šiuo metu tinginiui duodame paprikų, morkų, taip pat jis gauna specializuotą lapaėdžių gyvūnų maistą. Pasigardžiavimui kartais duodame saldesnių vaisių gabaliukų, bet jam tinka ir riešutai, kivių lapai“, – apie maitinimosi įpročius kalbėjo Zoologijos sodo specialistė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Didžiausia grėsmė šiems gyvūnams yra natūralios buveinės naikinimas kertant miškus. Taip pat žmonės dvipirščius tinginius medžioja dėl kailio, mėsos ir nagų. Dėl šių priežasčių dvipirščių tinginių populiacija mažėja.

Koks charakteris?

Tinginiai, matyt, ne veltui gavo tokį pavadinimą, mat jie yra patys lėčiausi žinduoliai, kurie prieš judant lėtai apsidairo, pagalvoja, tik tada lėtu žingsniu juda savo tikslo link. Sausuma jis juda vos 2 m/min. greičiu, laipiodamas šakomis gali pasiekti 3 m/min. greitį.

Net ir pristatymo metu tinginys patogiai įsitaisė viršuje, tvirtai įsikibęs į džiunglių erdvėje įrengtas konstrukcijas. Zoologijos sodo darbuotojams reikėjo kantriai palei nosį vingiuoti salotos lapu, kad gyvūnas nuliptų ir prieš fotoobjektyvą pasirodytų visu savo grožiu.

Tinginiai kabodami žemyn galvą daro beveik viską: valgo, miega, poruojasi, gimdo, tačiau vieną dalyką jie daro ant žemės.

„Tinginiai keliasi panašiu metu, tada pasimaitina, šiek tiek pajuda ir eina miegoti iki pat vakaro. Vakare jau būna įvairiai. Gali kartais pasisekti ir lankytojai jį pamatys iki Zoologijos sodo uždarymo laiko, bet gali būti, kad jis pabus tik apie 21 val. ir tada bus aktyvus labiau naktį. Iš tiesų jis pakankamai lėtas. Jo riesti nagai leidžia jam patogiai įsikibti į šakas. Šiaip tinginiai gali įkasti, bet tai būtų daugiau gynybinė reakcija. Lankytojams liesti gyvūno neleidžiame, todėl tikrai nieko ir nenutiks. Tinginiai patys prie lankytojų nelabai eina“, – nurodė V. Griškevičienė.

Dvipirščiai tinginiai miegojimo trukme prilygsta liūtams. Šie gyvūnai miegodami praleidžia 15–20 valandų per parą. Jų virškinimo procesas yra labai lėtas ir gali užtrukti net iki mėnesio. Paprastai jie tylūs ir ramūs gyvūnai, tačiau kuomet jiems kyla grėsmė, jie šnypščia, tyliai verkia ir dejuoja.

Egzotariumo džiunglių erdves teko kiek perdaryti, kad tinginys čia turėtų veiklos. Darbuotojai jam iš ąžuolų įrengė laipynes, taip pat nutiesė virvių, kad gyvūnas galėtų patogiai nueiti nuo vieno medžio prie kito. Planuojama, kad laipiojimo galimybių tinginys turės dar daugiau.

„Tinginiai kabodami žemyn galvą daro beveik viską: valgo, miega, poruojasi, gimdo, tačiau vieną dalyką jie daro ant žemės. Kartą per savaitę jie nulipa atlikti gamtinių reikalų, ant žemės jie neina, o šliaužia, gali tokiu būdu nukeliauti iki kito medžio. Ant virvių ar šakų tinginiai gali pasnausti, bet miegojimui renkasi tas erdves, kur gali padėti ir savo užpakaliuką“, – tikino gyvūnų prižiūrėtoja.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Erdvėje, kurioje įsikūrė tinginys, yra įrengtas ir baseinėlis. Kol kas gyvūnas vandeniu nebuvo susidomėjęs, nors gamtoje jie labai gerai plaukia, tad tikėtina, jog tinginys kurią dieną plumptelės ir į Zoologijos sodo baseiniuką.

„Gamtoje ant tinginių kailio užauga dumblių ir tai tampa savotišku kamufliažu, leidžiančiu pasislėpti tarp lapijos, nes tada gyvūnas tampa žalsvos spalvos. Jų kailyje ir gyvena įvairūs vabaliukai, ten verda savas gyvenimas. Bet pas mus Diego atvyko švariu kailiu, Zoologijos sode gyvenantiems gyvūnams viskas yra kiek kitaip“, – kalbėjo Egzotariumo skyriaus vadovė.

Planuose – porelė

Šiuo metu Kaune apsigyveno tinginio patinėlis, tačiau Lietuvos zoologijos sodas norėtų turėti porelę. Ar tai įvyks – dar nėra nuspręsta.

„Tinginį atsivežti buvo nuspręsta pagal sudarytą Zoologijos sodo kolekcijos planą, kuris patvirtintas kartu ir su Aplinkos ministerija. Tarp zoologijos sodų nėra jokių gyvūnų pirkimų, gyvūnai veisiami ir tada dalijamasi su kitais sodais. Vienintelės išlaidos – transportavimas. Dėl antro tinginio yra tikimybė, bet viskas dar derinama. Kiekvienas gyvūnas turi savo kuratorius ir per juos derinama, ar galima gyvūnus veisti“, – kalbėjo Zoologijos sodo direktoriaus pavaduotojas Lauras Stacevičius.