Kaunas pasipuošė šviesų trispalvėmis

Sutemus ant įvairių miesto pastatų nugulė šviesų trispalvės.

Šviesų instaliacijos papuošė Kauno miesto savivaldybės pastatą, Kauno rotušę, Kauno valstybinį muzikinį teatrą ir kitus miesto statinius.

Nors didžioji minia kauniečių Vasario 16-ąją šventė dienos metu, tačiau ir sutemus Kaune jaučiasi pakili dvasia. Vakare netrūko ne tik vaikštinėjančių pagrindinėmis miesto gatvėmis, bet ir stabtelėjančių pasigrožėti šviesų trispalvėmis.

Vasario 16-ąją Kaunas minėjo ramiai, oriai, iškiliai. Iškilmės tradiciškai prasidėjo Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ritualu. Buvo surengta jaunesniųjų karininkų vadų mokymų priesaikos ceremonija, padėtos gėlės prie nežinomo kareivio kapo.

Į minėjimą susirinko keli tūkstančiai žmonių. „Kauno dienos“ kalbinti miestiečiai pabrėžė, kad Vasario 16-oji jiems yra išskirtinė diena.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Visada dalyvaujame šventinėje eisenoje. Kai dukra Goda buvo visai mažytė, nešėme ją ant rankų. Dabar ji žygiuoja kartu. Ji labai domisi Lietuvos istorija ir dažnai manęs prašo: mama, papasakok apie senovę“, – sakė Rūta Sabonienė, šalia jos apsigaubusi Vyčio vėliava stovėjo puikiai nusiteikusi dukra Goda.

Su dukra Evelina, dviem anūkėmis Austėja ir Aurėja į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos atėjęs Vytas sakė šią dieną visada iškeliantis vėliavą, apsilankantis bažnyčioje ir Karo muziejaus sodelyje.

Šalia Karo muziejaus sodelio gyvenantis ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime visada dalyvaujantis Rimantas Dromantas šventės metu prisimena ir apmąsto neįtikėtiną istorinių įvykių tėkmę.

„Prisimenu 1988 metų Vasario 16-ąją, kai mus visus, aukštosios mokyklos dėstytojus, varė prie Katedros vaikyti susirinkusiųjų. Netrukus atsiskleidė, kad imperija yra visiškai skysta – maždaug po penkių mėnesių jau visas Kaunas vaikščiojo su trispalvėmis. Praėjo visa epocha. Kai šioje aikštėje pirmą kartą kėlė Lietuvos trispalvę, žmonių buvo juodžiau. Bet ir dabar daug susirinko. Tai gerai nuteikia“, – sakė R. Dromantas.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Paklaustas, ar yra nerimo dėl ateities, kaunietis svarstė, jog nerimą kelia ne tiek kibirkščiuojanti geopolitinė situacija, kiek faktas, kad lietuvių mažėja.

„Manau, Lietuva, kaip NATO narė, nuo karinės agresijos yra apsaugota. Labai svarbus saugumo pagrindas dabar yra ekonominis potencialas. Bet jį riboja mažas gimstamumas. Mūsų tėvelių dėka per metus Lietuvoje gimdavo 55–66 tūkstančiai naujagimių, dabar tik 28 tūkstančiai. O norėtųsi, kad Lietuva pasiektų keturis milijonus. Dabar tik pinigų daug spausdinama, kuriama abejotina gerovė, todėl jaunimo, manau, laukia, sudėtinga ateitis“, – svarstė R. Dromantas.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje kauniečius su švente sveikinęs meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžė: Vasario 16-oji parodė, kad savo ateitį galime kurti patys – darbais, pasiryžimu ir pasiekimais.

„Laisvės kaina yra nepamatuojama. Niekada nepamirškime tų, kurie kovojo dėl lietuvybės ir kurių dėka mes šiandien esame čia“, – sakė V. Matijošaitis.