- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Moteris legenda – taip ponią Antaniną Gribanovą vadina Kaune gyvenantys rusų bendruomenės atstovai. Po valandos, praleistos drauge, supratau, kad taip ji praminta ne be reikalo.
Nenusakomo amžiaus
Praėjusių metų balandį Kauno fotografijos galerijoje apžiūrėdama fotomenininkės Monikos Požerskytės parodą "100 metų kartu", nesilioviau stebėtis.
"Šiai senjorai tikrai šimtas metų?" – pirštu bedžiau į besišypsančią žilagalvę, pasidabinusią gintariniais karoliais. Paėjusi vos kelis žingsnius į šoną darsyk aiktelėjau – senolis tamsiai mėlynu kostiumu ir dama su netikrų perlų vėriniu taip pat perkopė šimtą?
"Greičiausiai mes esame susidarę klaidingą įspūdį, kaip išties turi atrodyti šimtamečiai", – matydama kas sekundę besimainančią mano veido išraišką, šyptelėjo parodos autorė.
Praėjusią savaitę Kauno įvairių tautų kultūrų centre susitikusi su Antanina dar kartą įsitikinau, kad kalbėdama apie ilgaamžius M.Požerskytė tąkart neklydo. Elegantiškai įsitaisiusi oda trauktame minkštasuolyje, į mane žvelgė impozantiška raudonplaukė, kuriai drąsiai būčiau braukusi mažiausiai dvidešimt metų nuo šimto turimų.
"Taip, man tiek metų. Moterys neretai save jaunina, negi manote, kad aš save sendinčiau? Jei norite, galiu parodyti tapatybę liudijančius dokumentus", – nusijuokė be kelių dienų šimtametė, didesnę atkarpos dalį nuo Laisvės alėjos ir Savanorių prospekto sankirtos įveikusi pėstute.
Visi keliai – į Kauną
Ant kėdės padėjusi rankinę, ponia Antanina atsilošė ir sunėrė rankas. Kavos mandagiai atsisakė.
"Vėliau ir silpnos", – aromatingu gėrimu A.Gribanova nepiktnaudžiauja dėl pernelyg aukšto kraujospūdžio, o saldainius į šalį stumia, nes mieliau nei juos retkarčiais renkasi ką nors sūraus arba aštraus. Saldėsių atsisakiau ir aš – vietoj jų mėgavausi plepios pašnekovės pasakojimais.
"Esu kilusi iš Riazanės gubernijos. Ten pat, Konstantinovo kaime, gimė ir poetas Sergejus Jeseninas. Veikiausiai esate girdėjusi ne vieną jo eilėraštį", – 1919 m. vasario 22-ąją, kai savo riksmu pasveikino pasaulį, prisiminė A.Gribanova.
Vos šešerių Antanina buvo atskirta nuo tėvų ir augo su svetimais žmonėmis. Tiesa, laikui bėgant jie tapo mergaitės kūnu, krauju ir bendrakeleiviais, dėl įdukros Rusiją išmainiusiais į Lietuvą.
Paklausta, kokie vėjai ją atnešė čia, ponia Antanina dirstelėjo į nespalvotas nuotraukas, paskleistas ant stalo, ir iš jų ėmė dėlioti prisiminimų mozaiką. Joje – vidurinės mokyklos išdaigos, studijos Rusijoje, kur paskaitų metų iš variklio gausmo reikėjo spręsti, koks lėktuvas skrodžia dangų, ir karinį konfliktą, prasidėjusį 1939-aisiais.
"Kad ir kiek kur keliavau, galutinė stotelė visuomet buvo Kaunas", – drauge su vyru Grigorijumi šaknis šiame mieste ji įleido pasibaigus karui, 1946-aisiais.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Pirštais perbraukus vyro atvaizdą nuotraukoje, Antaninos lūpų kampučiai kilstelėjo aukštyn, o akys suspindo kaip pirmąją pažinties dieną.
"Tai atskira istorija", – širdžiai jautrius prisiminimus budino našlė, su mylimuoju praleidusi pusę amžiaus.
Pasibaigus karui Antanina jau buvo besiruošianti kelionei į namus, kai jos bičiulės įkalbėjo užsukti į vietos šokius. Grigorijų, kuris iki tol vengė panašių vietų, draugai taip pat išsitempė vakaro linksmybių.
Pamatę vienas kitą, jie įsimylėjo, o išvaizdus tankistas netruko paprašyti vadovybės leidimo tuoktis su gražuole Antanina. Santuoka įvyko Šverino mieste, esančiame prie tokio paties pavadinimo ežero. Ceremonijos metu nuotaka vilkėjo karišką uniformą, skaitė eiles, o prie kukliai dengto stalo taurę už jaunųjų laimę kėlė karininkai su žmonomis.
"Į gimtinę taip ir nebegrįžau. Su vyru keliavau po Vokietiją, Lenkiją, Afriką", – maršrutą, kurį diktavo jos vyro – Rusijos ambasados pasiuntinio darbas, vardijo garbaus amžiaus moteris.
Veikli namų šeimininkė
Galiausiai pora įsikūrė Kaune. Apsigyveno tuometėje S.Nėries gatvėje, kuri vėliau buvo pervardyta V.Putvinskio gatve. Atsisveikinęs su tarnyba Antaninos vyras kone tris dešimtis metų dirbo Kauno politechnikos instituto karinėje katedroje dėstytoju.
Antanina tuo metu augino vaikus ir rūpinosi savo globėja. Mama, kaip ją vadino ir tebevadina pašnekovė, keturiolika metų gulėjo prikaustyta prie lovos, todėl apie darbo dieną, trunkančią nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, moteris nė negalvojo.
"Padėdavau vyrui. Institute buvau įdarbinta laborante. Be kita ko, turėjau daug visuomeninės veiklos – dainavau, skaičiau eiles", – dirstelėjusi į šalia sėdinčios bičiulės suknelę, A.Gribanova suskubo priminti dar vieną savo aistrą – mezgimą. Vaikai, vyras ir visi artimieji, anot jos, buvo apmegzti nuo galvos iki kojų. Pradedant žieminėmis kojinėmis ir pirštinėmis, baigiant žemę šluojančiais paltais.
Taip, man tiek metų. Moterys neretai save jaunina, negi manote, kad aš save sendinčiau?
"Dabar tik primiršau šį užsiėmimą", – nors virbalus A.Gribanova įsmeigė į siūlų ritinius, jos rankoms reikia veiklos. Moteris nuolat sukasi darže, blizgina namų kampus. Nuolatinis judėjimas, ilgaamžės manymu, yra pagrindinis jos jaunatviškumo recepto ingredientas.
"Ne tik. Ji kiekvieną žodį apgalvos, nieko neįskaudins. Bičiulių gimtadienių nepamirš, sergančius – aplankys", – susižavėjimo veteranų sąjungos ir aktyviausia Kauno klubo "Nadiežda" nare neslėpė pirmininkė Elena Suodienė.
Subūrė bendraminčius
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, A.Gribanova buvo viena tų, kurie aktyviai puoselėjo mintį suburti Kaune gyvenančius rusus.
"Klubas buvo reikalingas tam, kad neprarastume savo identiteto", – pirmininkė skaičiavo, kad pirmieji treji metai klubui buvo aukso amžius. Kauno miesto savivaldybė skyrė finansinę paramą "Nadieždos" ansambliui, todėl atlikėjai galėjo rengti koncertus ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos kampeliuose.
Viskas pasikeitė, kai mieste atsirado rusų kultūros centras "Mokslas-Šviesa", vadovaujamas buvusios garsios Kauno valstybinio muzikinio teatro solistės Tatjanos Vilčinskienės. Didžioji dalis "Nadieždos" narių perbėgo į naująjį centrą.
"Klube liko ištikimiausieji su Antanina priešakyje", – pastarosios atsidavimu džiaugėsi E.Suodienė. Ištikima "Nadieždai" senjora liko ir iki šių dienų. Dalyvauja klubo vakaronėse, koncertuose ir yra pagrindinė rėmėja. Už prieraišumą ir paramą klubo nariai jai atsako tuo pačiu.
"Po koncerto solistams išdaliju po rožę, o jie jas sudeda į puokštę ir atiduoda Antaninai. Žiūrėk, vakaronės metu kas nors ją pakviečia valso į salės vidurį", – E.Suodienė žvelgė į ilgaamžę, kuri su pasimėgavimu klausė jai skirtų liaupsių.
Švęs kelias dienas
Vasario 22-ąją ponia Antanina šventė gimtadienį. Netrūko norinčių pasveikinti šimtametę, o popiet drauge su veteranų sąjungos nariais ji sėdo prie stalo "Metropolyje".
Puošniai apsirengusi, plaukus susukusi į kuodą, su vėriniu, žiedu, rausvomis lūpomis ir tokiais pat skruostais, bet be auskarų. Jų ilgaamžė niekada nenešiojo. Net ir tuos, puoštus deimantais, kuriuos kadaise dovanojo mylimas vyras, Antanina pardavė.
"Vyrui reikėjo pirkti automobilį, todėl nebuvo pasirinkimo. Kailinių, kuriuos tuo metu turėjau, labiau reikėjo nei brangakmenių", – A.Gribanova darsyk paliudijo, kad turtai jai niekada nebuvo tokie svarbūs kaip moralinės vertybės. Klausydama Antaninos, E.Suodienė linktelėjo galvą.
"Mirus vyrui, daug kas nesuprato, kodėl aš nežiūriu į kitus. Vienintelė Antanina žinojo, ką jaučiu. Pasirodo, jau dvidešimt metų lovoje šalia savęs ji pasidėjusi vyro marškinius, kuriuos kas rytą pabudusi paglosto, – švelniai apglėbusi ponią Antaniną per pečius, E.Sodienė vylėsi, kad sielos sesei artima ne tik jos širdgėla, bet ir kūryba. – Kovo 14 d. surengsime koncertą – atliksime dainas, kurios labiausiai patinka Antaninai, o aš perskaitysiu poemą, kurią sukūriau jos garbei."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruošiantis atnaujinti „Nemuno žiedą“, ieškoma galinčiųjų parengti architektūrinę idėją5
Ruošiantis atnaujinti Kauno rajone, Kačerginėje, esančią „Nemuno žiedo“ lenktynių trasą, Lietuvos sporto centras ieško galinčiųjų parengti architektūrinę rekonstrukcijos idėją. ...
-
Mamos profesija tapo pavyzdžiu sūnui12
Nuo šiol – ne tik mama ir sūnus namuose, bet ir kolegos, dirbantys skirtinguose Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) padaliniuose. Nors darbo iššūkiai skirtingi, tačiau vienija ta pati misija &ndas...
-
Lampėdžio paplūdimyje – užsieniečių antplūdis56
Šilta gegužės pradžia nudžiugino saulės spindulių pasiilgusius kauniečius, o ypač mieste studijuojančius studentus iš užsienio. Termometro stulpeliui pakilus iki 24–25 laipsnių, jie patraukė į miesto paplūdimius. ...
-
Šeimos ir keturkojai pramogavo Kalniečių parke: augintinių laukė dovanos, šeimininkų – edukacijos10
Tradiciniame renginyje „Šeimos savaitgalis su augintiniais“ – keturkojų ir jų šeimininkų bėgimo varžybos, stilingiausiojo naminio gyvūno rinkimai, virvės traukimas ir pažintis su pilvo gyventojais. ...
-
Kaune prasidėjo motociklininkų sezonas – į gatves išriedėjo baikeriai20
Motociklininkų sezonas Kaune atidarytas tylos minute už išėjusius vairo brolius. Šventė baigta pažadu susitikti po metų, tik jau kitoje vietoje. ...
-
Nuo pirmadienio remontui uždaromas Marvelės viadukas8
Kauno miesto savivaldybė praneša, kad valstybinius kelius tvarkanti AB „Via Lietuva“ nuo pirmadienio remontui uždaro Marvelės viaduką. ...
-
Savaitgalį Kaune kursuos daugiau autobusų: bus patogiau pasiekti kapines8
Kauno miesto savivaldybė skelbia, jog minint Motinos dieną paleidžiami papildomi autobusų maršrutai, važiuojantys miesto kapinių kryptimi, tad bus patogiau aplankyti amžinojo poilsio vietas. ...
-
Muzikos mylėtojai kviečiami burtis Kaune: laukia protmūšis, prizai ir „Eurovizijos“ finalo peržiūra1
Gegužės 11 d. Kaune, kultūros ir pramogų erdvėje „Volfas Engelman Galerija“, rinksis muzikos mylėtojai ir ištikimiausi „Eurovizijos“ dainų konkurso gerbėjai – čia vyks melomanų protmūšis ir tiesioginė &bd...
-
Pratybų „Perkūno griausmas“ metu Kaune ir Klaipėdoje įsteigtos karinių operacijų teritorijos
Gegužės 2–3 d. pratybų „Perkūno griausmas 2024“ metu aktyvuotos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, kurios veikia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigtose Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir teritorin...
-
Sportuojantiems miestiečiams – funkcionali Dariaus ir Girėno komplekso svetainė
Netrukus 100 metų sukaktį nuo atidarymo švęsiantis Dariaus ir Girėno stadionas bei jo sporto kompleksas nuo šiol turi skaitmeninius namus internete – www.stadionas.lt. ...