Kauno rajono savivaldybėje verslo plėtra šiemet vyko sparčiausiai Lietuvoje. Patogi geografinė padėtis, mažų mokesčių politika, teigiamas požiūris į verslą – tokias šio spurto priežastis įvardijo verslininkai.
Verslui skirta sritis
Kauno rajono savivaldybė įvertinta už sparčiausią verslo plėtrą – jai skirtas "Auksinės krivūlės" apdovanojimas. Įteikiant šį Ūkio ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimą už sparčiausią verslo plėtrą, minėta iškalbinga statistika: naujų įmonių steigimosi skaičiumi Kauno rajonas dešimt kartų lenkia Lietuvos vidurkį. Nedarbas Kauno rajone siekia tik 6 proc. Tai mažiausias nedarbo lygis apskrityje ir vienas mažiausių Lietuvoje. Kas, verslininkų akimis, tai lemia?
LEZ įsikūrusios mokslo pasiekimus versle diegiančios įmonių grupės "Elinta" generalinis direktorius Vytautas Jokužis prisiminė, kad steigdamas pirmąją įmonę svarstė, kurioje vietoje kurtis. "Džiugu, kad Kauno rajone yra tokia sritis, skirta būtent verslui. Tai yra rajono pranašumas. Steigdamas įmonę, ieškojau vietos, kur visą laiką plėtosis verslas – nebus šalia nei privačių namų, nei parduotuvių. LEZ – būtent tokia vieta, – sakė V.Jokužis. – Iš valstybės ir vietos valdžios tikiuosi teigiamo požiūrio į verslą. Tokiu požiūriu pasižymi Kauno rajono savivaldybė. Vietos valdžia jaučia, kad gyvena iš mūsų sumokamų mokesčių, ir tai vertina. Žinoma, nereikia norėti, kad valdžia užsiimtų verslu už mus. Tačiau teigiamas požiūris čia tikrai yra. Jei kokių dokumentų, pažymų reikia – man reikėjo detaliojo plano – viskas buvo sutvarkyta labai greitai."
Glaudus kontaktas
Kad problemos sprendžiamos greitai, pabrėžė ir Garliavoje įsikūrusios trikotažo gamintojos – įmonės "Garlita" direktorius Juozas Martikaitis. Įvairius trikotažo gaminius mezganti ir siuvanti įmonė gerai žinoma užsienyje. "Jei verslo atstovai kreipiasi į savivaldybę, klausimai sprendžiami labai operatyviai. Pradedantieji verslininkai atleidžiami nuo žemės mokesčių. "Garlita" tuo taip pat pasinaudojo. Jei vyksta kokie verslo susitikimai, atvažiuoja potencialūs pirkėjai ir pan. – savivaldybė visada praneša, kviečiasi. Žodžiu, padeda megzti ryšius. Su savivaldybe labai glaudūs ryšiai", – sakė J.Martikaitis.
Kaip vieną verslo proveržio priežasčių Kauno rajone pašnekovas įvardijo mažus mokesčius už verslo liudijimus. "Kas su jais dirba, stengiasi užsiregistruoti Kauno rajone, kad reikėtų mažiau mokėti. Nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai čia taip pat mažesni. Patogi geografija, kvalifikuotos darbo jėgos – užtektinai. Visa tai ir lemia verslo šuolį. Dar ir mero požiūris į verslą – jis nesikrato verslo, o stengiasi padėti. Tai irgi labai svarbu", – pabrėžė J.Martikaitis.
Atgaivino oranžeriją
Bendradarbiaudama su verslu Kauno rajono savivaldybė įgyvendino daug projektų. Vienas tokių – kartu su bendrove "VIA Baltica dvaras" atnaujinta Raudondvario dvaro oranžerija. Anksčiau buvusiame apleistame pastate su suvargusiais augalais dabar veikia restoranas. Pasak bendrovės direktoriaus Vyto Čičelio, oranžerija – geras pavyzdys, kaip bendradarbiaujant, naudojantis savivaldybės turtu ir verslo pinigais galima atgaivinti paveldo objektus.
"Kito kelio oranžerijai atgaivinti nebuvo. Veikiant atskirai, nesusivienijus, nei viena, nei kita pusė nebūtų galėjusi to padaryti. Restoranas įvardijamas kaip komercinis objektas, jam steigti savivaldybei nebūtų buvusi skirta ES parama. Tokiu atveju parama skiriama tik komerciniams ūkio subjektams. O mes, verslininkai, vieni to nebūtume galėję padaryti, nes oranžerija – ne mūsų turtas", – aiškino V.Čičelis. Oranžerijai atnaujinti buvo skirta apie 300 tūkst. eurų europinė parama, dar tiek pat turėjo investuoti patys verslininkai. "VIA Baltica dvaro" direktorius nedrįso prognozuoti, kada investuotos lėšos atsipirks, tačiau jis užsiminė, kad antri metai veikiantis restoranas dirba pelningai.
Pamėgo logistikos įmonės
"Pakaunę ypač pamėgo logistikos, transporto ir agroserviso įmonės. Investuotojus vilioja patogi geografinė padėtis, magistraliniai keliai. Juk Kauno rajonas yra tokių svarbių transporto arterijų kaip "Via Baltica" ir magistralės Vilnius–Kaunas susikirtimo taške", – pastebėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. "Auksinė krivūlė" – ne vienintelis apdovanojimas už verslo plėtrą, šiemet skirtas savivaldybei ir jos vadovams. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) už nuopelnus atkuriant kultūros paveldą, partnerystę su verslu, iniciatyvas kuriant darbo vietas ir gerosios patirties sklaidą nacionaliniu mastu merui šiemet įteikė savo aukščiausią apdovanojimą – V.A.Graičiūno skulptūrinį portretą ir aukso medalį.
Meras taip pat pabrėžė, kad savivaldės taikomos mokesčių lengvatos pasiteisina: sumažinus verslo liudijimų kainas, sumažėjo nelegaliai dirbančių žmonių, atsirado daugiau individualiųjų įmonių. Kita paramos verslui forma – įmonės, įdarbinusios daugiau kaip 50 proc. Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravusių darbuotojų, trejus metus atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių.
Naujų įmonių daugės
V.Makūnas atkreipė dėmesį, kad sparti verslo plėtra vyksta ne tik LEZ, bet ir kitose tikslinėse verslo zonose, numatytose rajono bendrajame plane. Plečiasi šalia magistralės Vilnius–Kaunas įsikūręs logistikos parkas – čia veikia prekybos tinklo "Lidl", farmacijos įmonės "Limedika" ir Lietuvos pašto logistikos centrai. Žemės ūkio technika prekiaujančios ir agroserviso paslaugas teikiančios įmonės telkiasi prie magistralės Kaunas–Klaipėda Domeikavos seniūnijoje. Čia veikia ir didžiulis "Senukų" logistikos centras.
Atrodo, kad sparti verslo plėtra Kauno rajone vyks ir ateityje. Neseniai Kauno regioną pasiekė europinė geležinkelio magistralė "Rail Baltica" – Palemone atidarytas intermodalinis terminalas. "Viena šios magistralės atšaka turėtų pasiekti LEZ. Tai esame aptarę su Vyriausybės atstovais. Nutiesus tokią "Rail Baltica" atšaką, LEZ turėtų sparčiau kurtis naujos įmonės", – meras priminė, kad, nors LEZ veikiančiose įmonėse dirba beveik 2 tūkst. darbuotojų, kol kas panaudota tik 10 proc. šios zonos teritorijos. Jau kitais metais šis procentas gali šiek tiek pasikeisti: metų pradžioje čia duris turėtų atverti Lietuvos ūkininkų kooperatyvo "Pienas LT" gamykla. Vėliau planuojama atidaryti šiuo metu statomą LED šviestuvų gamyklą, išmaniųjų telefonų techninį centrą. Prie magistralės Vilnius–Kaunas ties Ramučiais po dvejų metų turėtų iškilti Kauno kogeneracinė jėgainė.
Komentarai
Rasa Noreikienė
Ūkio viceministrė
Kauno rajonas iš kitų savivaldybių išsiskiria darnia plėtra: itin sparčia gyvenamojo būsto statyba, plėtojamomis laisvalaikio, turizmo ir verslo zonomis, šiuolaikiniu žemės ūkiu.
Rinkdami sparčiausios verslo plėtros savivaldybę, rėmėmės Statistikos departamento pateiktais statistiniais duomenimis. Pirmiausia stebėjome veikiančių įmonių pokytį – kiek jų padaugėjo, palyginti su praėjusiais metais, ir darbuotojų pokytį. Per 2015 m. pirmus tris ketvirčius rajone įkurta 1160 įmonių (arba 14 proc. visų Lietuvoje įregistruotų juridinių asmenų), t. y. beveik dešimt kartų daugiau negu vidutiniškai Lietuvos savivaldybėse. Kauno rajone fiksuotas darbuotojų skaičius veikiančiose mažose ir vidutinėse įmonėse metų pradžioje buvo beveik 12 proc. didesnis nei prieš metus. Be to, mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, palyginti su pernai, Kauno rajone šiemet išaugo 9,4 proc.
Kauno rajono savivaldybė Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmečiame savivaldybių reitinge užima pirmą vietą Lietuvoje tarp rajono savivaldybių. Šis reitingas tarp kitų kriterijų vertina ir savivaldybės patrauklumą investuotojams. Remdamiesi statistika, matome, kad Kauno rajonas ir Lietuvos, ir užsienio investuotojams yra patrauklus. Čia sparčiai auga BVP.
Vytautas Šileikis
Kauno prekybos, pramonės ir rūmų generalinis direktorius
Jokio stebuklo, kad Kauno rajone vyksta sparti verslo plėtra, nėra. Jau ne pirmi metai tai stebime. Egzistuoja objektyvios plėtros priežastys. Viena jų – patogi geografinė padėtis. Kauno rajonas – žiedinė savivaldybė, kuri gali iš dalies naudotis miesto sukurta infrastruktūra, kvalifikuota darbo jėga. Tačiau kitos žiedinės savivaldybės – Vilniaus ir Klaipėdos rajonų – nėra tokioje patogioje geografinėje padėtyje. Palyginkime, kiek mūsų šalies vartotojų gali atvažiuoti į šalies pakraščio rajoną per vieną valandą? Kaune, Kauno rajone jų yra gerokai daugiau net palyginti su Vilniumi, dėl to, kad šios savivaldybės yra centre. Egzistuoja tam tikra grandinė: atvažiuoja vartotojai su pinigais, ir tai pasidaro įdomu investuotojui. O kadangi Kauno mieste laisvų žemių kurtis įmonėms jau beveik nėra, jos renkasi šalia esančią tokios pat patogios geografinės padėties savivaldybę – Kauno rajoną. Čia yra ir vartotojas, ir patogi vieta kurtis. Kitas dalykas, kad pati savivaldybė sukūrė palankias sąlygas verslui – žemės, nekilnojamojo turto mokesčiai verslo subjektams yra maži, pigūs verslo liudijimai. Čia labai nuosekliai dirbama visomis kryptimis. Yra visa verslui kurtis reikalinga infrastruktūra. Šalia – Kaunas, kur teikiamos bankinės, verslo informacinės paslaugos. Kauno rajone yra ir oro uostas, ir LEZ – tai irgi traukia verslą.
Kitas dalykas – socialiniai faktoriai. Gimstamumas rajone auga – yra vienas didžiausių Respublikoje, jaunų šeimų taip pat daugėja. Butuose gyvenę jauni miestiečiai statosi namus ir keliasi gyventi į užmiestį, nes mieste vietos naujiems gyvenamiesiems kvartalams beveik nėra arba tai daug brangiau kainuoja. Taip čia kuriasi jauna, progresyvi, išsilavinusi darbo jėga.
Be to, pati savivaldybė save pristato iš labai pozityvios pusės: pabrėžiamas socialinio, kultūrinio, ekonominio gyvenimo progresas. Meras visada siekia paviešinti investicines galimybes Kauno rajone.
Naujausi komentarai