Kalvis savo namus puošti pradės nuo įspūdingų vartų

Metalas – nuo paauglystės

Kalviu jis save vadinti ėmė būdamas 25 m., kai gavo pagrindinį kalvio darbo įrankį – pneumatinį kūjį. Iki tol ilgai ir išsamiai pažindinosi su metalu.

"Nuo 16 m. dirbu metalo darbus. Iš pradžių – tik vasaromis", – pasakojo M.Karkauskas. Jam buvo patikėtos metalo ruošėjo pareigos. "Reikėdavo metalą šveisti, pjauti su staklėmis", – kalbėjo vyras.

20-ies jis tapo kalvio padėjėju, iš kurio labai daug ko išmoko. Maždaug po ketverių metų tokios praktikos likimas jį suvedė su nuostabia mergina. Kartą apsilankęs pas draugės tėvus prasitarė, kad ieško pneumatinio kūjo. "Sako, kažkur yra. Gavau jį. Ir prasidėjo darbai", – pasakojo M.Karkauskas.

Jis su antrąja puse ir liko uošvijoje Kaišiadoryse. Sename nebenaudojamame kluone įsirengė kalvę ir joje darbuojasi tik jo mūzoms iš anksto žinomu grafiku – viskas priklauso nuo įkvėpimo.

M.Karkausko tėtis taip pat yra dirbęs kalviu. "Pas jį darbe pačiupinėjau kalvystės. O dabar pats savo stilių kuriu. Sunkiausia – ne laukti ateinančių idėjų, o sugalvoti, kad jas įgyvendinant viskas pavyktų, kad galutinis rezultatas būtų meniškas", – aiškino vyras.

Yra ir tokių idėjų, kurių įgyvendinimo dar nesugalvojo. "Būna, dirbi mėnesį, du, ir pavyksta", – dėstė kalvis. Pavyzdžiui, daug kantrybės  ir meistriškumo reikėjo kuriant žydrą lapą-sūpynes, kurios šiuo metu puikuojasi Vaikų pasakų parke Palangoje.

"Sudėtinga išlenkti metalą. Vargau porą mėnesių", – neslėpė M.Karkauskas. Įgyvendindamas sudėtingą projektą, išnaudoju ne tik daug jėgų ir laiko. Nepavykusius metalo lakštus tenka tiesiog išmesti, nes jie nebetinkami dirbti antrą kartą.

Nuo laikiklių iki skulptūrų

Idėjų bent jau kol kas M.Karkauskas nestokoja. "Kasdien gimsta vis naujų, užsirašau, o paskui bandau įgyvendinti. Kuriu tik unikalius gaminius, noriu, kad dirbinys būtų vienintelis, kažkuo kitoks. Būtina pridėti kažką naujo, kalviškos fantazijos. Tiražavimas netraukia", – kalbėjo kalvis.

Pačios geriausios akimirkos? Kai darbą pamato klientas ir išsižioja, netenka žado.

"Atvykęs pas klientą išklausau, kokie jo pageidavimai, užsirašau matmenis, pasvajoju, ką ten būtų galima padaryti. Klientas nusako, išsirenka tam tikras norimas detales, o aš tada viską sukomponuoju", – apie procesą pasakojo M.Karkauskas.

Kartais būna, kad klientą nustebina jau po poros dienų atsiveždamas montuoti gaminį, kai priekaboje būna vos keli labai lengvai atrodantys metalo gabaliukai, o užduotis – pagaminti laiptų turėklus, kurie ne tik saugotų, bet ir būtų dekoratyvūs. Nuostaba klientams kyla dėl puikaus galutinio rezultato, nes M.Karkauskas mažiau kalba, daugiau idėjas dėlioja galvoje ir dar daugiau vaizduotei leidžia pasireikšti jau gamybos metu. Net ir paprašytas pagaminti paprastus laikiklius jis klientams atiduoda meno kūrinius.

"Darbų spektras – nuo menkiausio darbelio iki skulptūrų", – vardijo kalvis, kuris imasi gaminti net ir tokius smulkius užsakymus kaip žvakidės, kabliukai, laikikliai. Tačiau net ir į menkiausius dirbinius sugeba įdėti savo originalios kalviškos fantazijos.

Vienas didesnių jo darbų – "Auksinė žuvelė", stovinti netoli Kalvių miestelio. Praėjusią savaitę jis pradėjo tartis dėl Laisvės statulos Prienuose kūrimo.

Įsikūrė sename kluone

Pasiteiravome, ar jo atveju pasitvirtina posakis "batsiuvys be batų"? Ar jo namuose gausu paties dirbinių? M.Karkauskas nusijuokė: "Taip, šis batsiuvys kol kas – be batų, namus, tiksliau, prie jų esančią pievelę kol kas puošia tik viena jo nukalta skulptūrėlė. "Tai – pirmasis mano darbas. Dvejus metus gaminau", – į sentimentus leidosi kalvis.

Plaktukas sveria 1,5 kg. Man patogus ir gan lengvas. Esu kairiarankis, su kaire ir kalu.

Namuose nėra daugiau jo dirbinių, nes šeimos namai dar nebaigti įrengti. Kuo juos puoš ateityje? "Idėjų daug, norisi sau sukurti kažką ypatingo – paprasto, lengvo, bet įspūdingo. Koks pirmas darbas? Vartai", – planavo vyras.

Darbuojasi jis sename kluone, kur įsirengė patogią ir saugią kalvę. "Uošviai gyvulių neaugina, tad jis nenaudojamas. Iš išorės kluonas, viduje – kalvė. Apšiltinome sienas, apdengėme skarda, kad būtų saugu", – pasakojo M.Karkauskas.

Ar šiais laikais kalviams reikia būti labai stipriems? Šis amatas reikalauja labai daug jėgų?

"Reikia labai stipriai mojuoti plaktuku. Po darbo papildomos fizinės veiklos formai palaikyti tikrai nebereikia. Neseniai buvo atvažiavęs draugas, jis yra kiokušin karate čempionas, sakau, imk plaktuką, trenk dešimt kartų. Dešimtą kartą jis jau vos ranką pakėlė. Plaktukas sveria 1,5 kg. Man patogus ir gan lengvas. Esu kairiarankis, su kaire ir kalu", – dėstė kalvis.

Geriausiai pailsi Lietuvoje

Kalvystė vyrui – ir darbas, ir laisvalaikis. "Atsipalaiduoju čia. Svajoju, dirbu ir kaifuoju. Kai randi savo nišą, tai taip ir yra", – aiškino M.Karkauskas.

Mokykloje per dailės pamokas jam sekėsi sunkiai. Paklaustas, ar vaikystėje ar paauglystėje jautė, kad yra kūrybingas, vyras atsakė, kad visada bandydavo atrasti, išrasti, išgauti ką nors naujo, patobulinti. Svarbu ir kūrybiškumas, ir atkaklumas.

Skambino jam vieni klientai iš Alytaus, pasiguodė, kad niekas neapsiima kalti turėklų. Sudėtinga, neįmanoma, kaina beprotiška, nes jų laiptai labai staigiai sukasi. "Viską įmanoma padaryti", – tvirtino M.Karkauskas, ėmęsis ir tokio užsakymo.

Jo užsakymų grafikas užpildytas iki kitų metų kovo. Kada atostogauja? "Kai perkaistu, važiuoju ilsėtis. Čia pat, Lietuvoje. Geriausiai atsipalaiduoju su šeima, mėgstu aktyvų poilsį, keliauti po Lietuvą", – prisipažino kalvis.

Daugiau kalvio M.Karkausko darbų galite rasti "Facebook" paskyroje.