Nuo verslo užuomazgų XIV a. Kaune iki šiuolaikinio Kauno identiteto ir įvaizdžio problemų, nuo sovietinės spekuliantų sampratos iki modernių, mokslu grįstų studijų ir laikmečio poreikius atitinkančių tarpdisciplinių dalykų Kauno universitetuose, nuo geografiškai susiklosčiusių pranašumų iki naujai atsiveriančių galimybių Europoje ir pasaulyje. Tokios temos gvildentos vakar Kauno miesto savivaldybėje vykusioje konferencijoje "Nauji iššūkiai Kaunui".

Tiltas į ateitį

"Kauno diena" yra neatsiejama Kauno dalis, vienas iš simbolių kaip Prisikėlimo bažnyčia ar Laisvės alėja. "Kauno diena" yra Kauno tapatumo ženklas", – sveikindamas konferencijos dalyvius akcentavo dienraštį leidžiančios bendrovės "Diena Media News" direktorius Laimutis Genys. Konferencija "Nauji iššūkiai Kaunui" – vienas iš 70-metį švenčiančio dienraščio "Kauno diena" jubiliejinių metų renginių.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis pasidžiaugė, kad "Kauno dienos" jubiliejus – ne tik šventė, bet ir konferencija visiems svarbia tema. "Trys ministrai vienu metu seniai lankėsi pas mus svečiuose", – šyptelėjo miesto vadovas. Konferencijoje dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

V.Matijošaitis vardijo ir didžiausius artimiausiu metu planuojamus pokyčius mieste. "Neatpažįstamai pasikeis Ąžuolyno prieigos – stadionas, sporto centras, senutė halė. Jau esame užtikrinę apie 70–80 proc. finansavimą", – sakė miesto vadovas. Pokyčiams ruošiamasi ir itin svarbioje susisiekimo arterijoje – Ateities plente, planuojamos biurų pastatų statybos. "Verslas pradėjo pasitikėti miestu", – neslėpė pasididžiavimo V.Matijošaitis ir pabrėžė, kad gerokai paspartėjo reikalingų dokumentų rengimas. "Mūsų noras – kad miestas būtų patrauklus gyventi, gražus ir nesiskiriantis nuo Vilniaus, Druskininkų ar kitų miestų", – užmojus atskleidė meras.

Kaunas nebelaukia

Konferencijos dieną dienraščio prenumeratorius pasiekė kartą per metus "Kauno dienos" leidžiamas žurnalas "Verslas. Lyderiai". Žurnalo redaktorius Tadas Širvinskas pasidalijo savo įžvalgomis, kaip Kaunas atrodė prieš 20 metų ir kokie pokyčiai akivaizdūs šiandien: Kaunas – pirmasis Lietuvos miestas, pritraukęs mažų kainų skrydžių bendroves, pastatyta "Žalgirio" arena, iškilo Intermodalinis terminalas, nuo Lenkijos iki Kauno nutiesta greitaeigio geležinkelio "Rail Baltica" atkarpa, o kadaise palei Vilniaus–Kauno–Klaipėdos greitkelį akis badžiusi dykynė tapo patrauklia erdve verslui.

Neabejotinai prie miesto pokyčių prisidėjo ir prisidės naujausios investicijos į mokslo sritį: "Santakos slėnis", Kaune įsikursiantis mokslo ir technologijų populiarinimo centras.

"Kaunas nebelaukia trupinių nuo didžiojo stalo, o eina, daro ir galbūt klysta. Lyderiai klysta, nes nėra iš ko mokytis", – taikliai pastebėjo T.Širvinskas ir atkreipė dėmesį į, jo manymu, itin svarbią problemą – per mažai kalbama apie Kauno įvaizdį, susiformavusių stereotipų ir mitų griovimą. Vėliau šiai minčiai pritarė ir kiti konferencijos pranešėjai.

Savojo kelio paieškos

Apie tai, koks Kaunas bus po 20 metų, kalbėjęs Kauno vicemeras Simonas Kairys pirmiausia paragino kiekvieną atsakyti sau į šį klausimą. "Ar tai bus mažas ir jaukus miestas, ar, kaip kai kas piešia, sugriautas ir išnykęs, ar kažkur senuose prisiminimuose užstrigęs Kaunas?" – retoriškai provokavo mero pavaduotojas.

Anot S.Kairio, apie Kauno ateitį neįmanoma kalbėti pamirštant tai, kas jis buvo, tad vicemeras žvilgtelėjo ir į svarbiausius istorinius įvykius, palikusius ženklų pėdsaką Kauno gyvenime: su neabejotinu pakilimu susijusį laikinosios sostinės laikotarpį, pramonės suklestėjimo etapą Kaune sostinei grįžus į Vilnių ir virsmą, kai baigėsi sovietų valdymas, o ekonominiai pokyčiai stumtelėjo Kauną į tapatumo praradimą.

S.Kairys įvardijo jau įprastus stereotipus, kad Kaunas vadinamas verslių žmonių, pramonės, akademiniu ar antru pagal dydį miestu. Kaunui klijuojamos ir lietuviško, sportiško, patogaus, konservatyvaus miesto etiketės. "Kaunas tebeieško savo kelio", – konstatavo politikas.

Galimybės ir iššūkiai

S.Kairys nebandė pateikti atsakymą ar nupiešti konkretų vaizdą, kaip iš tiesų gali atrodyti Kaunas po 20 metų, tačiau įvardijo keletą esminių iššūkių, kurie ir gali nulemti miesto ateitį.

Vienas tokių, pasak vicemero, – pernai balandį Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas, reiškiantis ne tik garbę, bet ir įpareigojimą rūpintis unikalia tarpukario architektūra. Kaunas taip pat jau gali didžiuotis patekęs į UNESCO "Creative Cities" tinklą dizaino srityje. "Atsidūrėme vienoje lentynoje su tokiais miestais kaip Berlynas, Singapūras, Budapeštas, Detroitas ir kiti", – pasidžiaugė S.Kairys.

Jis taip pat priminė apie jau parengtą paraišką siekiant, kad Kauno tarpukario architektūra atsidurtų UNESCO kultūros paveldo objektų sąraše ir Kauno siekį tapti 2020-ųjų Europos kultūros sostine. "Pirmasis paraiškų vertinimas numatytas vasarą. Didžiausias mūsų konkurentas gali būti Klaipėda", – įvardijo pranešėjas.

Greta optimistinių iššūkių S.Kairys priminė ir tai, kaip svarbu, kad, ėmus tvarkyti senus miesto vaiduoklius, miesto centre neatsirastų naujų, kai vienas po kito tuštėja universitetams nebereikalingi unikalios architektūros pastatai, Centrinis paštas. "Savivaldybė visų jų neperims ir neišlaikys. Tai reikėtų spręsti ir valstybės lygiu. Viena yra išsaugoti tuos pastatus, kita – padaryti juos gyvus", – pabrėžė vicemeras. Jo manymu, Kauno veidą artimiausiais metai neabejotinai keis ir ES investicijos į Žaliakalnį ir Aleksotą bei Mokslo ir technologijų populiarinimo centro atsiradimas.

Gyvybiškai svarbios jungtys

Pranešimą skaitęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis pristatė pokyčius ir naujoves tobulinant teisinę aplinką. "Kauniečiai aktyviai naudojasi elektroninėmis galimybėmis steigiant bendroves – 75 proc. naujų bendrovių įsteigta elektroniniu būdu", – pasidžiaugė ministras.

Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus pateikti skaičiai ir faktai dar kartą patvirtino Kauno ir viso Kauno regiono privalumą – strategiškai palankią geografinę vietą.

"Kauno regiono verslininkai ir įmonės sukuria penktadalį mūsų valstybės bendrojo vidaus vidaus produkto (BVP). Tai didžiausią indėlį įnešantis regionas, – gyrė R.Sinkevičius. Kaip pirmąjį Kauno pranašumą ministras įvardijo čia susikertančius geležinkelio koridorius – naująją "Rail Baltica" vėžę ir geležinkelį, jungiantį su Kaliningradu.

Akivaizdu, kad į "Rail Baltica" vėžės plėtrą dedama nemažai vilčių. Pasak ministro, dar šiemet keleiviai ir kroviniai europiniu geležinkeliu keliaus iki Balstogės. Nors didelių srautų kol kas nesitikima, tačiau ši kryptis laikoma labai svarbia, viliantis, kad netolimoje ateityje tai taps jungtimi su Varšuva.

Artimiausi planai – greitaeigio geležinkelio projektavimo darbai iki Latvijos sienos per Jonavą ir Panevėžį. Permainų laukia ir geležinkelis tarp Kauno ir Palemono, kur įsikūrė Intermodalinis terminalas. "Kai bus europinė vėžė, tikrai pagyvins šio objekto reikšmę", – neabejoja R.Sinkevičius.

Žvilgsnis į ateitį

Ties Kaunu susikerta ir kitos dvi itin svarbios transporto arterijos – "Via Baltica" ir automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Susisiekimo ministras pripažino, kad transporto srautai "Via Baltica" magistrale sumažėjo dėl politinių aplinkybių, o ir kelio avaringumas kelia rūpesčių, tačiau jau dabar planuojami šio kelio rekonstrukcijos darbai. Permainų bus ir A1 greitkelyje ties Kaunu.

"Matome geras perspektyvas Kauno oro uosto plėtrai", – drąsiai įvardijo susisiekimo ministras, nors iki šiol šis objektas ne kartą atrodė atsidūręs podukros vietoje. Pasak R.Sinkevičiaus, Kauno oro uostas turėtų tapti tranzitinių krovinių ir logistikos centru ir žemų kainų aviakompanijų baze. Ministro pateiktais duomenimis, pirmajame oro uosto plėtros etape į infrastruktūrą planuojama investuoti 7,2 mln. eurų.

Susisiekimo ministras negalėjo nepaminėti ir vidaus vandens kelių, nes Kaunas įsikūręs Neries ir Nemuno santakoje. "Deja, vidaus vandenys per seklūs krovininei laivybai", – apgailestavo R.Sinkevičius ir įvardijo vienintelę, jo manymu, išeitį šiai problemai spręsti – įrengti patvankas. Kad tai būtų galima įgyvendinti, reikia pakeisti įstatymus, tačiau kol kas dėl to vyksta aršios diskusijos tarp mokslininkų ir politikų.

"1,8 m grimzlė nuo Kauno iki Klaipėdos leistų 1 tūkst. tonų baržas transportuoti iki Klaipėdos jūrų uosto", – galimybę įvardijo ministras ir priminė, kad į Marvelės prieplauką jau yra investuota 2,8 mln. eurų.

Ar reikia dalytis?

Apie iššūkius Kauno verslo bendruomenei pranešimą skaitęs Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis verslo užuomazgų ieškojo dar XIV a. ir apžvelgė, kaip keitėsi gyventojų skaičius, miesto paskirtis ir verslo kryptys laikui bėgant.

"Pastebiu, kad istoriškai Kaunas daugiausia buvo karinis miestas, tačiau tai faktiškai nėra akcentuojama", – įžvelgė B.Žemaitis.

Apžvelgęs, kuriose sferose kiek kauniečių dirba, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas iškėlė, jo manymu, esminį klausimą – kas yra Kauno verslo smaigalys? "Gal prekyba? Juk daug kalbame apie ryšius su Hanzos pirkliais, spekuliantų klestėjimą, kas šiandien vadinama verslu. Gal Kaunas – gamybos ir eksporto šaltinis? O gal logistikos? Būtent šia linkme dinamika yra teigiama. Studijų miestas? Šiuo metu – taip, bet ši sritis linkusi trauktis. Kaune daug medicinos darbuotojų. Gal sveikatinimas?" – svarstė ir kėlė klausimus B.Žemaitis. Anot jo, tai svarbu, nes žmonės turi žinoti, ką jie dirbs, universitetai turi žinoti, kokius specialistus ruošti.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas privertė suabejoti ir dar praėjusią miesto tarybos kadenciją išrinktu miesto šūkiu "Kaunas dalinasi". "Kaunas jau išdalijo ketvirtį savo gyventojų. Kuo dar galime dalytis? Gal geriau Kaunas veža, gydo, moko ar šviečia, gamina?" – miesto vadovus išsirinkti prioritetą ragino Kauno verslininkų atstovas.

Reikia lyderiaujančio universiteto

Aštrių pastabų ir idėjų apie akademinės bendruomenės ateitį pateikė Kauno technologijos universiteto rektorius prof. habil. dr. Petras Baršauskas. "Aukštojo mokslo situacija komplikuota", – tiesiai rėžė rektorius ir įvardijo, kad per 25 nepriklausomybės metus švietimas ir mokslas niekada nebuvo tarp valstybės prioritetinių sričių, nėra aiškios vizijos ir strategijos, o švietimo ir mokslo ministerijai stoja vadovauti atsitiktiniai politikai.

Rektorius įsitikinęs, kad šiuo metu valstybės sukurtas aukštojo mokslo finansavimo modelis skatina tik kiekybę, tačiau negalvojama apie kokybę, o universitetų tinklas Lietuvoje yra neefektyvus. "Ryžkimės pagaliau ir išgryninkime, kas yra universitetas, kolegija ir profesinė mokykla. Kiekvienas iš jų atlieka svarbią misiją, bet visi nori būti universitetais", – pastebėjo P.Baršauskas.

Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad mokslas ir studijos nebegali likti tokios, kokios buvo, nes siauros specialybės ir nišiniai universitetai neturi ateities – reikalingi tarpdisciplininiai dalykai. Pasak rektoriaus, permainos įmanomos tik tuomet, jeigu bendradarbiaus verslas, viešasis sektorius ir mokslas.

Ateities universitetu P.Baršauskas įvardijo vieną KTU, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir ISM junginį, kur po vienu skėčiu susitelktų technologiniai ir inžineriniai mokslai, medicina, socialiniai dalykai ir verslas. "Konsolidacija reikalinga ne išgyvenimui, o kokybei siekti. Kaunas turės ateitį tik tada, kai turės lyderiaujantį universitetą ne tik Lietuvoje, bet ir regione", – įsitikinęs KTU vadovas.

Jis daug vilčių deda ir į Kaune planuojamą statyti Mokslo ir technologijų populiarinimo centrą. "Inovacijų, technologijų ir kūrybinių procesų propagavimu turi užsiimti nuo mažens", – sakė P.Baršauskas.

Kaunas – Lietuvos veidas

"Kaunas per pastaruosius kelerius metus labai pasikeitė visoje viešojoje erdvėje", – konstatavo Komunikacijų konsultantų agentūros "VRP Hill+Knowlton Strategies" valdybos pirmininkas Mykolas Katkus, pabandęs į Kauną pažvelgti iš šalies – iš vilniečio pozicijų.

Jis pripažįsta, kad Kauno pokyčiai pirmiausia susiję su infrastruktūriniais objektais – Intermodaliniu terminalu, oro uostu, "Rail Baltica". Pasak M.Katkaus, KTU balsas jau girdimas ne tik Kaune, o pokalbiams ir komentarams viešojoje erdvėje pasirenkami ir Vytauto Didžiojo universiteto specialistai, o ne tik vilniečiai. "Bet tai neatspindi Kauno potencialo. Nepykite, bet už tai pirmiausia atsakomybė tenka patiems kauniečiams", – rėžė viešųjų ryšių specialistas.

M.Katkus nė kiek neabejoja kauniečių verslumu praeityje, tačiau pastebi, kad dabar mums sunkiai sekasi sieti tradicinio verslumo sampratą su naujuoju šių laikų verslu.

"Kauno problemos susijusios ir su valstybinio finansavimo nebuvimu. Per visus 25 metus Kaunas buvo tragiškai blogas lobistas", – negailestingai pliekė pranešėjas ir gerojo lobizmo pavyzdžiu rodė Druskininkus.

M.Katkaus nuomone, mokslo ir kultūros gyvenimas Kaune – labai aukšto lygio, tačiau mūsų mieste vykstantys renginiai nėra tinkamai pristatomi sostinėje ir visoje Lietuvoje. "To nematyti", – įvardijo pranešėjas, bet nuoširdžiai pasidžiaugė Kauno pasiekimu statyti Mokslo ir technologijų populiarinimo centrą, dėl kurio, pasak jo, tikrai bus verta aplankyti Kauną.

Bene labiausiai viešųjų ryšių specialistas sukritikavo kadaise miesto reklaminiuose stenduose skelbtą ir kauniečių iki šiol nepamirštą šūkį "Ir Kaune gyventi galima". "Ar kada nors girdėjote kokakolos reklamą, kad ir kokakolą gerti galima? Arba kaip atrodytų "Viči" krabų lazdelės su reklama "Jos irgi turi šansą" arba "Jas irgi valgyti galima? Jeigu taip būtų, ir aš jų nevalgyčiau. Šiame Kauno šūkyje slypi didžiulė bėda – provincialumas", – konstatavo M.Katkus.

Jis taip pat ragino nekonkuruoti su Vilniumi, nepamiršti savo šaknų, tarp kurių – ir legendinis Kauno "Žalgiris", ir pagaliau išsivaduoti iš to provincialaus šūkio.

"Kauno diena" turi nepaprastai svarbų vaidmenį ir gali paskatinti diskusiją ir vertybių perkainojimą. Kaunas buvo ir yra tai, kas geriausiai atspindi Lietuvą", – užbaigė M.Katkus.