Kaip karantino metu saugiai pasiekti darbą ar namus?

Pagrindinės rekomendacijos

Karantinas į kiekvieno gyvenimą įnešė nemažai chaoso, dauguma susibūrimų vietų uždarytos, lankytojai neaptarnaujami, tarsi sulėtėjo visas tempas. Tačiau gyvenimas nesustojo visiškai, kai kuriems reikia dirbti, būtina apsilankyti prekybos centruose ir apsirūpinti maistu ar atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus.

Tam, kad pasaulį kaustantis koronavirusas neplistų, žmonės turi laikytis griežtų reikalavimų. Vienas pagrindinių dalykų yra tai, kad šiuo metu yra patariama nesiburti masinėse vietose, bendrauti laikantis saugaus atstumo.

Sveikatos specialistai įspėja, kad reikia ypač gerai plauti rankas muilu, o nesant galimybės to padaryti – dezinfekuoti jas specialiais skysčiais. Dabar tik nuo žmonių sąmoningumo ir supratimo priklausys, ar būsime pajėgūs suvaldyti viruso plitimą ir galėsime grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Mažesnis kontaktas

Vis dėlto yra gan sudėtinga laikytis reikalavimo būti per saugų atstumą nuo kitų žmonių, jei tenka į darbus važiuoti viešuoju transportu. Nors ir skelbta, kad keleiviai autobusuose ir troleibusuose turi sėdėti 1 m atstumu vienas nuo kito, praktiškai tai įgyvendinti yra sudėtinga.

Jau vien laukiant stotelėje žmonių gali būti daug ir nepalikti saugaus atstumo. Jei visiems keleiviams prireiks įlipti į tą patį autobusą, jokios rekomendacijos nepadės, nes žmonės vis tiek bus vienas šalia kito, taip padidindami riziką užsikrėsti patiems ar užkrėsti virusu kitus. Todėl patariama šiuo laikotarpiu vengti viešojo transporto ir vietoj to rinktis kitas transporto priemones.

Galima į darbus ar parduotuves vykti nuosavu transportu, tačiau reikėtų nepamiršti, kad nemažai Kauno vietų yra mokamas automobilių stovėjimas, tad atvykti nuosavu automobiliu gali kainuoti gerokai brangiau. Be to, ne visi gyventojai turi automobilius, todėl puiki alternatyva keliauti po miestą yra naudojantis pavežėjų paslaugomis.

Į pavežėjų automobilius netelpa daug žmonių, todėl taip sumažinamas nepažįstamų asmenų kontaktų skaičius. Dažnu atveju pavežėjų paslaugomis naudojasi tik vienas keleivis arba keli, tačiau jie vienas kitą pažįsta, todėl taip pat sumažinama tikimybė pasigauti virusų.

„Tai yra saugiau, nei keliauti viešuoju transportu kartu su kitais keleiviais. Be to, į pavežėjų automobilius keleiviai sėda ant galinės sėdynės, tad užtikrinamas saugesnis atstumas nuo vairuotojo. Negana to, pavežėjai juk nestoja kiekvienoje stotelėje, todėl kelionės tikslą žmogus gali pasiekti gerokai greičiau, taip sumažindamas ne tik tiesioginius kontaktus su kitais asmenimis, bet ir kartu praleidžiamą laiką“, – pažymėjo pavežėjų įmonės „Go Fast“ vadybininkas Edvinas Sudeika.

Vairuotojai aprūpinti dezinfekciniais skysčiais, tad po kiekvieno keleivio kelionės turi galimybę apsisaugoti ir apsaugo kitus.

Tam, kad būtų galima dar labiau apsisaugoti nuo kitų žmonių, pavežėjai mažina kelionės įkainius iki 0,3 Eur/km., todėl keleiviai gali patogiai, saugiai, greitai ir tikrai nebrangiai pasiekti darbus ar namus.

Dėmesys dezinfekcijai

Viešasis transportas neturi galimybės visų turėklų dezinfekuoti po kiekvieno keleivio, nes viso maršruto metu jie nuolat keičiasi, todėl autobusus ar troleibusus geriausiu atveju galima dezinfekuoti tik galutinėje maršruto stotelėje.

Pavežėjai po kiekvieno keleivio atlieka dezinfekciją, taip dar labiau sumažindami tikimybę, kad ant paviršių liks įvairių virusų ar bakterijų.

„Visi vairuotojai aprūpinti dezinfekciniais skysčiais, tad po kiekvieno keleivio kelionės ir patys turi galimybę apsisaugoti, ir apsaugo kitus, mat nuvalomos visos rankenėlės ar kiti paviršiai, prie kurių keleiviai galėjo liestis“, – pažymėjo „Go Fast“ atstovas.

Siekiant dar labiau sumažinti kontaktą su keleiviais, pavežėjų automobiliuose galima atsiskaityti be grynųjų pinigų. Keleiviai gali atsisiųsti mobiliąją „Go Fast“ programėlę, ten užregistruoti savo banko kortelę ir už kelionę atsiskaityti nekrapštant smulkių pinigų. Vis dėlto, jei keleiviai nori atsiskaityti grynaisiais pinigais, vairuotojas po apmokėjimo pasiūlo keleiviams taip pat dezinfekuoti rankas ir taip apsisaugoti nuo galimo viruso plitimo.