Kaip į Kauną atkeliavo Kazimieras?

Šį savaitgalį Kauno "Žalgirio" arenos prieigose šurmuliuoja jau aštuonioliktoji Kazimiero mugė. Ją organizuoja Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga. Tradicinėje mugėje netrūksta tautodailininkų, amatininkų, ūkininkų iš visos Lietuvos bei kaimyninių šalių. Šiemet mugėje dalyvauja svečiai iš Latvijos, Lenkijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Vokietijos, Vengrijos, Belgijos. Jie pristato savo šalių gaminius jiems skirtuose mugės kiemeliuose.

Liaudiškos muzikos kapelos, ansamblių, įvairių žaidimų ir šokių sūkuryje "Kauno diena" pasidomėjo Kazimiero mugės istorija, kuria su kauniečiais sutiko pasidalyti pirmosios mugės Kaune iniciatorius Seimo narys Kazys Starkevičius.

Seimo narys Kazys Starkevičius

– Nuo ko prasidėjo Kazimiero mugė Kaune?

– Viskas prasidėjo 2000-aisiais metais. Man tada teko dirbti Kauno apskrities viršininku, tad ieškojome būdų, kaip į Kauną pritraukti daugiau miesto svečių. Taip pat ir miestiečiams suteikti galimybę pasidžiaugti besibeldžiančiu pavasariu. Žmonės norėjo išeiti į gatves, bet tam reikėjo priežasties.

Kadangi bendraudavau su ūkininkais ir smulkiaisiais verslininkais, jie sakė, kad susikaupė jų produkcijos ir neturi kur jos parduoti. Visą žiemą jie dirbo, šaukštus drožė, kitus gaminius gamino, tačiau kildavo problemų viską realizuoti. Tuomet, kaip ir dabar, mugę organizavo Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga. Tuomet aš jai vadovavau, tad norėjosi sudaryti galimybę ūkininkams parduoti, nes tada dar tokių turgelių nebuvo.

– Sostinėje Kaziuko mugė turi kur kas gilesnes tradicijas. O jūs tiesiog perkėlėte Vilniaus mugę į Kauną?

– Vyko ginčai, kam priklauso Kaziukas, bet šv.Kazimieras yra visos Lietuvos globėjas. Mes ir Kazimiero pavadinimą parinkome, kad šiek tiek skirtųsi nuo Vilniaus Kaziuko mugės. Su sostinės muge negalėjome konkuruoti, nes ji turi labai gilias tradicijas, net sovietmečiu ji nebuvo uždrausta. Aš gerai prisimenu, kai man studijuojant dabartinėje S.Daukanto aikštėje vyko kermošius. Tai mano kolegos visada kokį šaukštą pajuokaudami nupirkdavo. Tad mes su Vilniumi tikrai negalėtume konkuruoti.

Mes ir Kazimiero pavadinimą parinkome, kad šiek tiek skirtųsi nuo Vilniaus Kaziuko mugės.

Norėjosi įgyvendinti tikslą, kad kauniečiai pamatytų, ką mūsų ūkininkai ir amatininkai pagamino, kokios yra naujovės, tai įsigytų ir laimingi namo sugrįžtų. Vilnius garsėjo savo verbomis, nes jos labai puošnios ir po Kaziuko mugės iškeliaudavo po visą pasaulį. Į Kauną taip pat tos verbos persikėlė, tad kauniečiai Velykoms galėjo papuošti savo namus.

– Vis dėlto, ar mugės pavadinimas nebuvo susijęs su jūsų vardu?

– Šis vardas mano šeimą lydi jau šimtmetį. Mano tėvelis, aš ir sūnus turime jį. Tačiau mugės pavadinimas labiau sutapo. Nors ir vadovavau Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungai, tačiau jei mano vardas būtų buvęs Juozas, tai vis tiek mugė būtų buvus Kazimiero.

– Kokia buvo pirmoji Kauno Kazimiero mugė?

– Pirmąsias muges rengėme tomis pačiomis dienomis kaip ir Vilniuje. Būdavo, kad net tie patys verslininkai atstovaudavo tiek Kaune, tiek Vilniuje. Net tuometis sostinės meras Artūras Zuokas Kaune atidarė mugę. Iš garsių svečių yra dalyvavę įvairių žmonių, kviesdavome visus.

Jau pirmosios mugės metu surinkome apie 400 prekybininkų. Ir žmonių tikrai labai daug buvo, nes tais laikais trūko švenčių, tik dabar visokių dienų pilna, pačios bendruomenės rengia šventes.

Tada dainininkė Veronika buvo pačiame olimpe, tad Kaune koncertavo. Nuotaiką kūrė ir Jonis. Būdavo kultūrinė programa, tad tradiciškai prie Kauno savivaldybės stovėdavo scena. Norint pritraukti prekiautojų, prekybos vietos buvo nemokamos.

– Gal atsimenate, ką į namus parsivežėte iš pirmosios mugės?

– Tuo metu pas mus pinti gaminiai pradėjo skintis kelią, net ūkininkai patys auginosi žilvičių plantacijas, tad Kauno mugėje tikrai galėjai nusipirkti pintinių ar pintų baldų už gerą kainą. Čia patys amatininkai savo darbus pristatydavo, tad galėjai tiesiogiai su jais pabendrauti, pasiimti kontaktus.

Pats turiu ne vieną Kazimiero statulėlę įsigijęs. Atsimenu vieną labai gražią medinę statulėlę pirkau už 400 litų. Bus dabar įdomu palyginti, kiek ji kainuoja. Žinoma, visada kažką į pintinę įsidėdavau prisiminimui. Nėra mugės be tradicinių riestainių.

– Kaip keitėsi Kazimiero mugės veidas?

– Vėlesnėse mugėse visada būdavo koks nors kulinarinis akcentas – ilgiausia dešrelė, didžiausias blynas ar kiaušinienė. Šiemet taip pat bus kepamas paršiukas, verdama kopūstienė ir vaišinami šventės lankytojai. Dabar mugė yra gerokai išsiplėtusi, atvyksta smulkieji verslininkai iš įvairių šalių. Žinoma, ir pats kulinarijos paveldas vis dar stebina. Mugės lankytojai gali pasmaguriauti XIX a. patiekalais.

Per tokius miesto renginius net reikėtų raginti kitų šalių partnerius atvažiuoti. Jei daugiau pavyktų padirbėti su turizmo informacijos centru, užsieniečiai galėtų atvykti į Kauno mugę, tad miestas gautų dar didesnę naudą.

Tuo laikotarpiu net Kauno miesto taryba buvo priėmusi nutarimą, kad Kazimiero mugė, kaip Hanzos ir Kauno dienos, yra prioritetinis miesto renginys. Šiaip visada mugė nusitęsdavo nuo Soboro iki Rotušės. Kaip rodo laikas, viskas priklauso nuo politinių vėjų. Dabartinė tarybos dauguma galbūt nusprendė, kad dabar Kazimiero mugė yra per daug kaimiška, todėl nebesuteikė Laisvės alėjos erdvės, tad dabar mugė vyksta prie "Žalgirio" arenos.

Šiemet dalyvauja apie 900 prekiautojų. Geriausias atsakymas, kad nereikia priimti tokių skubotų sprendimų. Jei nesukūrei kažko geresnio, nenaikink to, kas jau yra patikrinta laiko. Be to, kai vykdavo mugė Laisvės alėjoje, žmonės pasivaikščiodavo po mugę, užeidavo į kavines. Tai būdavo gerai visam verslui.

– Ar mugė suteikia tik vienkartinę naudą miestui?

– Kai į vieną vietą susibūrė ūkininkai, 2008 m. gimė idėja įkurti turgelius. Pirmasis ūkininkų turgelis Lietuvoje gimė būtent Kaune, o po to pasklido po visur. Tie žmonės, kurie dalyvavo mugėje, norėjo galimybių nuolat realizuoti savo produkciją, tad dirbant ministru, siekiau supaprastinti prekybos tvarką. Dabar kiekvieną savaitgalį matome prie Kauno pilies šurmuliuojantį turgelį. Tikrai mugės idėja prisidėjo prie ūkininkų turgelio. Ypač gerai prekiaujantiesiems maisto produktais, nes gali turėti pastovią rinką.