Kaip atrodys XXI amžiaus Laisvės alėja?

Š.Kiaunė tikino, kad šiltuoju metų laiku skėčiai turėtų reaguoti į gamtos sąlygas – kilus vėjui ir pradėjus lyti, jie automatiškai išsiskleistų, o nušvitus saulei – susiskleistų. Rudeniop, orams atšalus, anot architekto, skėčiai susivyniotų iki pavasario.

Lieka neaiškumų ne vien dėl tokios naujovės veikimo principų. "Liepų lipčius vasarą padaro savo juodą darbą – matome, kaip tuomet atrodo lauko kavinių stoginės ir skėčiai. Ar nenutiks taip, kad po liepomis įrengti automatiniai skėčiai taps ne Kauno pasididžiavimu, o murzina gėda", – suabejojo miesto tarybos narys Donatas Večerskis.

Pinigų stygius kelia nerimą

Miesto vadovai pripažįsta, kad, sprendžiant Laisvės al. rekonstrukcijos klausimus, galvą labiausiai skauda dėl pinigų.

"Paveldėjome iš praėjusios kadencijos didžiulės vertės – apie 20 mln. eurų – projektą. Vien nuo Įgulos bažnyčios iki A.Mickevičiaus g. reikia beveik 5 mln. eurų, o darbams vykdyti kol kas yra tik apie 2 mln eurų", – skaičius vardijo miesto vicemeras Povilas Mačiulis.

Anot jo, kad šis rekonstrukcijos etapas būtų užbaigtas ir darbai galėtų vykti kitose alėjos dalyse, yra tik du finansavimo šaltiniai – savivaldybės biudžetas ir skolintos lėšos. Vicemeras pripažįsta, kad toks projektas miestui yra pernelyg brangus, tačiau ES fondai jo nefinansuoja, nors praėjusią kadenciją miesto valdžia žadėjo, kad darbams bus rasta ir ES pinigų.

"Darbai pradėti, tad dabar turime juos tęsti ir baigti. Džiaugiamės, kad su rangovais pavyko susitarti, jog pirmasis rekonstrukcijos etapas būtų baigtas greičiau – per 15 mėnesių, o ne per 24, kaip planuota anksčiau", – pridūrė P.Mačiulis.

Įrengimas dar neprasidėjo

Pradėtą rekonstruoti Laisvės al. atkarpą juosia tvora, tačiau kaip informavo Miesto tvarkymo skyriaus specialistai, kol kas vyksta tik ardymo darbai. Anot šio skyriaus vedėjo pavaduotojo Antano Proberko, rangovai baigė ardyti senąją dangą, tvarko lietaus ir buitinių nuotekų tinklus, vandentiekio vamzdynus.

"Išardyta 5 800 kv. m betono plokščių, jos išvežtos į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą. Netrukus bus pradėti žemės sankasos darbai", – patikslino A.Proberkas.
Pirmąjį rekonstrukcijos etapą įgyvendina bendrovių "Autokausta", A.C.B iš Latvijos ir "Lietuvos kelių statyba" konsorciumas. Darbai prasidėjo šių metų balandį. Visa rekonstrukcija suskirstyta į šešis etapus.

Komentarai

Tomas Kažemėkas
Vienas iš akcijos "NE automobilių eismui Laisvės alėjoje" organizatorių

Džiaugiamės, kad Kauno valdžia parodė teigiamus pokyčius požiūryje į automobilius Laisvės al. Vis dėlto savo akcijos neatšaukiame ir antradienį bus puiki proga dar kartą pareikšti miestiečių nuomonę. Manau, kad reikia nuolat skirti dėmesio tokioms problemoms, nes noras automobilius iškelti aukščiau už pėsčiuosius ir dviratininkus Kaune niekur nedingo.

Prie akcijos prisijungė tikrai nemažai įvairių žmonių: tiek žaliai mąstančių, kuriems labai rūpi ekologinė miesto būklė, tiek paprastų Laisvės al. gyventojų, kurie nori, kad pėsčiųjų zona išliktų. Vien peticiją pasirašė daugiau nei 1 500 žmonių. Tarp jų buvo ir Londone gyvenančių lietuvių, ir vilniečių. Manau, tai geras ženklas, rodantis, kad reikia naudotis tokiu būdu pareikšti savo pilietiškumą ir tiesiogiai veikti miesto politiką.

Norėtume bent kartą per metus surengti kokią pėsčiųjų ir dviratininkų vienybės dieną, kurios metu vyktų įdomios akcijos. Manau, tikrai galėtų tokia tradicija atsirasti. Kai niekas nesikėsina į pėsčiųjų zoną, niekas ir neįvertina, kokia ji mums svarbi.

Rytis Zemkauskas
TV laidų vedėjas ir rengėjas, VDU docentas

Reikia pasveikinti šiuos protingus žmones, visiems padėkoti ir labai palaikyti. Tikiuosi, kad demokratija laimėjo. Manau, visuomenės nuomonė čia turėjo didelę reikšmę ir įtaką.

Man labai patinka, kad buvo taikus ir korektiškas organizavimasis, kuris parodo visuomenės sąmoningumą. Žinoma, ir tų, kurie priima sprendimus, sąmoningumą, nes jie yra dalis mūsų visų. Visą laiką sakiau, kad valdžia yra mes. Ir valdžia taip turi žiūrėti į mus, ir mes į ją. Mes juk esame viena. Nuomonės gali būti skirtingos.