Pramoginės laivybos Nemune prie Kauno atgaivinimui didelių investicijų nereikia, o ir jos greitai atsipirktų. Tereikia stipresnės miesto politikų valios. Tuo įsitikinęs Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Gintautas Labanauskas.

Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius antradienį pristatė trijų etapų planą, kaip būtų galima paversti didžiausią šalies upę dar vienu miesto gyventojų ir turistų traukos objektu.

„Pažvelkime į Kauno marias, kuriose tiršta laivų, kai tuo metu Nemunas tuo negali pasigirti, nors čia plaukiojant galima daug daugiau pamatyti, patogiau privažiuoti automobiliais, viešuoju transportu“, – įsitikinęs būtinybę investuoti į Nemuno laivybą G.Labanauskas.

Pirmajame etape jis siūlo statyti prieplaukas Neryje ties Kauno pilimi, prie „Žalgirio“ arenos Nemuno saloje, tarp salos kanalo ir Vytauto Didžiojo tilto įrengti laivų švartavimosi vietą.

„Ten laivų savininkai, keleiviai galėtų ne tik švartuotis, bet ir likti nakvynei, o tai populiaru prie upės esančiuose miestuose. Ten reikėtų įrengti vandentiekį, kanalizaciją, atvesti elektros liniją“, – kalbėjo G.Labanauskas.

Taip pat, jo nuomone, būtina įrengti žiemos uostą pramoginių laivų savininkams, nes Vidaus vandens kelių direkcijos uostas Vilijampolėje pernelyg ankštas, be to, ten vykdoma pramoninė veikla.

„1917 m. ties Karmelitų bažnyčia siaura upės prataka nuo Nemuno buvo atskirta žemės pylimu, čia susidarė įlanka, kurioje buvo įrengtas žiemos uostas – garlaivių ir kitų laivų žiemojimo vieta. Tokį uostą verta būtų atgaivinti, laivai būtų gerai apsaugoti nuo ledonešio“, – siūlo G.Labanauskas.

Jis akcentavo, kad prieplaukos įrengimas Nemuno saloje su miesto vadovais buvo aptartas dar prieš trejus metus.

„Iš Susisiekimo ministerijos gavome sutikimą pratęsti farvaterį Nemune, tai yra užtikrinti reikiamą upės gylį, kai tik bus įrengta prieplauka. Deja, miesto vadovai nieko nenuveikė, nors Kauno biudžetui tai kainuotų ne taip ir daug – apie 100 tūkst. litų“, – teigė G.Labanauskas.

Kituose etapuose siūloma įrengti žiemos uostus Lampėdžių karjere, sujungus jį su upe, taip pat Marvelėje, netoli būsimo krovininių laivų uosto.

Paskutinis ir brangiausias Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos plėtros etapas būtų įrengti liftus arba šliuzus Kauno hidroelektrinėje ir taip atverti kelią laivams iš Kauno marių į Nemuną.
G.Labanauskas taip pat mano, kad vertėtų svarstyti ir automobilių bei keleivių kelto idėją prie susprogdinto ir nežinia kada iškilsiančio naujo Panemunės tilto.

Tuo tarpu Kauno meras Andrius Kupčinskas teigia, kad dėl neįrengtos prieplaukos Nemuno saloje kaltinti reikėtų pačią Vidaus vandens kelių direkciją.

„Jos vadovas yra Kauno tarybos narys ir puikiai žino, kaip planuojamas miesto biudžetas. Direkcijai išlaidų planas patvirtinamas daug anksčiau nei savivaldybėse. Jeigu tiksliai žinosime, kad direkcija tikrai pagilins vagą laivybai iki salos, skirsime tuos 100 tūkst. litų. O dabar tokios G.Labanausko kalbos yra tik viešųjų ryšių akcija“, – įsitikinęs A.Kupčinskas.

G.Labanauskas savo ruožtu teigia, kad negalima gilinti vagos, kol ten nėra prieplaukos. „Turime žinoti, kad tai nebus kelias į niekur“, – aiškino jis.