- Deimantė Laumytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gerovės vizija prezidento rinkimuose buvo daug kam patraukli. Nieko keisto – toks kerintis pažadas! Tačiau realybė ta, kad šiuo metu gerovę kuriame didmiesčiuose. Rajonuose lieka tik trupiniai. Be naujų galimybių taip ir bus.
Niūri mintis, bet tai deklaruoja ir Vilniaus politikos analizės institutas, atlikęs savivaldybių gerovės indekso tyrimą pagal 2016–2019 m. duomenis. Ištyrę visas Lietuvos savivaldybes pagal socialinio ir fizinio saugumo, ekonomikos, švietimo ir demografijos rodiklius, mokslininkai konstatavo – gerovė kuriama tik didmiesčiuose, bet ne regionuose.
Tai akivaizdu pažvelgus į gerovės indekso pradžioje ir pabaigoje besirikiuojančias savivaldybes, kur aukščiausiai pagal dešimtbalę skalę įvertinti Vilniaus (6,2), Klaipėdos (5,3), Kauno miestai (4,8) ir Klaipėdos rajonas (4,8). O tarp blogiausiai įvertintų – didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių sąrašą užbaigiantis Biržų rajonas (2,1) ir penkta nuo galo mažųjų savivaldybių rikiuotėje esanti Kupiškio savivaldybė (2,6).
Bendras savivaldybių gerovės indeksas rodo didžiulį – du ir tris kartus siekiantį – atotrūkį palyginti mažoje mūsų valstybėje. O atskiri rodikliai – dar iškalbingesni.
Štai, pavyzdžiui, pagal oficialius nusikalstamumo, grėsmių gyvybei, medicinos pagalbos prieinamumo ir mirštamumo nuo užkrečiamųjų ligų rodiklius biržiečiai ir kupiškėnai yra beveik dukart labiau pažeidžiami nei Savivaldybės gerovės indekse pirmaujančių savivaldybių gyventojai.
Toliau – dar gražiau. Biržiečiai yra vieni socialiai nesaugiausių visoje Lietuvoje: čia integracija į darbo rinką, lygios vyrų ir moterų galimybės įsidarbinant ir socialinės paramos aprėptis vertinama vos 0,8 balo. Rodikliai Neringoje, Klaipėdoje ar Vilniuje rodo, kad čia gyventojai yra net 5–7 kartus socialiai saugesni.
Ekonomikos rodikliai, pagal kuriuos Biržų rajonas vertinamas vos 1,1 balo, o Kupiškio rajonas –1,2 balo, net ir nelyginant su kitais regionais, guldo į visišką nokdauną... Taip, yra visi tie praktiški dalykai, tokie kaip konkurencingumas, investicijos, įmonių skaičius ir kt., nuo kurių turėtų priklausyti gerovė, bet nepriklauso. Nes čia, šiuose rajonuose, jie nejudinami. O kaip kitaip paaiškinti situaciją ir atskirtį nuo sostinės, kurioje tie patys rodikliai yra 8–9 kartus geresni?
Galime ironiškai pasidžiaugti, kad Lietuvoje dar yra keli rajonai, kuriuose situacija – blogesnė. Guodžia galbūt tik tai, kad bent pagal švietimo prieinamumo ir rezultatų rodiklius Biržų ir Kupiškio rajonai nėra visiškame dugne. Čia jie siekia atitinkamai 4,5 ir 6,1 balo ir nuo pažangiausių savivaldybių atsilieka iki 1,5 karto. Tai teikia vilties, kad švietimas padės išbristi iš gilaus "antigerovės" dugno.
Valstybė, kurioje yra dvi visuomenės, o tarp jų – didelė praraja, pasmerkta. Ką turėtume daryti, kad praraja mažėtų, o savo šalį matytume ne kaip dvi skirtingas Lietuvas? Pirmiausia – mąstyti, kaip ir kokiu keliu ją ir jos žmones vesti į tą gerovę, į kokias sritis telkti dėmesį ir kokius veikimo būdus pasirinkti.
Girdėjau nuomonių, kad COVID-19 pandemijos akivaizdoje kurti gerovę neįmanoma. Aš manau, kad tai yra viso labo pasiteisinimai, nes kaip kinų kalboje, taip ir gyvenime, žodį "krizė" sudaro du ženklai – pavojus ir galimybė. Bet pavojus žinome ir apsisaugosime, o mūsų galimybės yra ne kas kita, kaip plataus regionų potencialo atskleidimas.
Bendras savivaldybių gerovės indeksas rodo didžiulį – du ir tris kartus siekiantį – atotrūkį palyginti mažoje mūsų valstybėje.
Šiuo metu daugelis vietos ir užsienio įmonių galvoja apie inovacijas, naujas verslo galimybes, resursus ir pokyčius. Todėl tai laikas, kai galėtume jiems pristatyti investavimo regionuose privalumus, sukurti palankias sąlygas pramonės ir verslo parkų kūrimui, paskatinti jaunimą vystyti startuolius, diegti tvaraus verslo koncepciją ir žiedinės ekonomikos, atsinaujinančios energetikos principus įvairios produkcijos gamyboje.
Beje, kaip rodo praktika, sudarius tokias sąlygas, dažniausiai palankus vėjas papučia ne į didžiųjų, o į mažųjų verslų bures. Mat didiesiems, turintiems fiksuotus rutinos ir apibrėžties procesus, inovacijų diegimas bet kokiomis sąlygomis užtrunka. Mažieji verslai reaguoja lanksčiau ir greičiau prisitaiko prie rinkos poreikių, taip pat – atranda galimybes išsiveržti į pirmaujančiųjų gretas.
Toks naujųjų rinkų lyderių iškilimas ir būtent, – nuo didžiųjų miestų burbulų nutolusiuose regionuose, galėtų panaikinti prarają tarp dviejų visuomenių ir sukurti galimybių Lietuvą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje ir Kaune – komendanto valanda: ką verta žinoti?11
Vilniuje ir Kaune jau antradienį bus paskelbta komendanto valanda. Sostinėje – Viršuliškių ir Aukštųjų Panerių teritorijoje, Kaune – Palemono rajone. Kariai čia treniruosis kaip iš taikos pereiti į karo metą. Gy...
-
Žaliųjų atliekų aikštelės Kauno regione – viskas, ką reikėtų žinoti3
Niekam ne paslaptis, kad lietuviai visad mėgo sodininkystę, daržininkystę ir nuo senų senovės nevengia būti arti gamtos, ją puoselėja. Neatsilikdami nuo tendencijų, šiuolaikiniai Lietuvos gyventojai taip pat atsakingai rūšiuoja atlieka...
-
To kasdien nepamatysi: Kauno miesto savivaldybė apjuosta tvoromis ir smėlio maišais65
Lietuvos kariuomenė vykdo pratybas „Perkūno griausmas 2024“. Jų metu kelioms dienoms aktyvuojamos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos. Dėl to Kauno miesto savivaldybės pastatas bus aptvertas specialiomis priemonėmis. ...
-
D. Matijošaitis: nebuvo labai etiška spausti tėtį dėl „Vičiūnų“ gamyklos Kaliningrade (interviu)45
„Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis sako, kad jo tėvui, Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, tekęs spaudimas dėl įmonės gamyklos Kaliningrade „nebuvo etiškas“. Pasak jo, į kilusius klausimu...
-
Kultūristai skynė pergales Latvijoje
Pirmą kartą Latvijos istorijoje Jūrmaloje, populiarioje klasikinės muzikos ir džiazo koncertų salėje „Dzintaru“, įvyko kultūrizmo „NPC Royal Combat“ varžybos, kuriose pergales skynė sportininkai iš Garliavos. ...
-
Valiutos keitimo lyderis „Valiuta24.lt“ – jau ir Kauno „Megoje“1
Valiutos keitykla „Valiuta24.lt“ – puikiai rinkai žinomas vardas, tad toliau plečia savo veiklą. Gegužės 2-ąją PLC „Mega“ (Islandijos pl. 32) atidarytas jau septintasis šalyje „Valiuta24.lt“ valiutos keit...
-
Pakaunės rankininkų pergalės
Lietuvos rankinio federacijos čempionatuose sėkmė lydėjo pakaunės sportininkus. ...
-
Vilkijoje naujai įrengtas procedūrų kabinetas
Balandžio 29 d. Vilkijos bendruomenei pristatytas naujai įrengtas procedūrų kabinetas. „Moderni įranga, funkciškai patogesni baldai padės slaugytojoms greičiau ir patogiau atlikti šeimos gydytojo paskirtus tyrimus“, – tei...
-
Klaipėdos rajono savivaldybės delegacija sėmėsi patirties
Kauno rajone viešėjo delegacija iš Klaipėdos rajono savivaldybės ir domėjosi, kaip kolegoms sekasi įgyvendinti naujoves, sėmėsi gerosios patirties organizuojant ikimokyklinį ugdymą. ...
-
Vaiko teisių užtikrinimas – vis opesnė problema13
„Pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų skaičiai auga tūkstančiais, dėl jų tenka reaguoti kas devynias minutes. Ką kartu su jumis galėtume padaryti, kad vaikai kentėtų mažiau?“ – klausė Kauno rajono savivaldybėje...