Kauno miesto tarybos narės Jūratės Norvaišienės teigimu, Kaunas turi visas galimybes tapti Europos kultūros sostine.
Daugelį metų kultūros srityje dirbanti ir pastaruosius dvejus metus savivaldybės Kultūros ir meno komiteto veikloje dalyvaujanti J. Norvaišienė įsitikinusi, kad Kauno kultūriniam gyvenimui reikia naujo ambicingo postūmio. Juo gali tapti Europos kultūros sostinės vardo siekimas. Tam, anot J. Norvaišienės, reikia miesto valdžios iniciatyvos ir visų miestiečių palaikymo.
Europos kultūros sostinės statusas nuo 1985 metų kasmet suteikiamas bent vienam Europos miestui, parengusiam ilgalaikę kultūros politikos strategiją. Varžytis dėl Europos kultūros sostinės vardo miestai pradeda likus šešeriems metams iki kultūros sostinės metų pradžios. Kaunas galėtų siekti šio titulo 2022-iems metams.
„Šiuo metu Kauno kultūriniam gyvenimui taikoma optimizavimo strategija – uždaromos įstaigos, teatrai, taip siekiant sutaupyti pinigų. Tačiau kultūros atnešamos vertės neįmanoma išmatuoti vien pinigais. Kultūra apima ir bendrą miesto, jo gyventojų nuotaiką, išsilavinimą, miesto patrauklumą svečiams, atvykstantiems ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Kultūrine prasme Kaunas galėtų tapti konkurencingas ir patrauklus, tačiau tam reikia krypties, ambicingų uždavinių. Juolab kad Kaunas, garsėjantis savo tradiciniais kultūriniais renginiais, festivaliais ir teatrais, lenkia daugelį Europos miestų. Europos kultūros sostinės titulas – Kauno vertas iššūkis“, – įsitikinusi J. Norvaišienė.
Europos kultūros sostinės titulas dažnai tenka dviem miestams. 2009 metais Europos kultūros sostinėmis buvo paskelbtas Vilnius ir Austrijos miestas Lincas. Šiemet ši garbė suteikta Marseliui (Prancūzija) ir Košicei (Slovakija).
Naujausi komentarai