M. K. Čiurlionio aidai

Nauju akcentu – Kunoto Vildžiūno skulptūrine kompozicija „Karaliai“ – įprasmintas genialaus lietuvių kūrėjo M. K. Čiurlionio palikimas. Kauno ąžuolyne iškilo beveik 9 metrų aukščio kūrinys iš nerūdijančio plieno. Skulptūros formos – abstraktūs Karaliaus ir Karalienės siluetai – atpažįstamai susijungia su Čiurlionio archajine, mitine simbolika. Kompozicija įkūnija idėją apie pasaulio ašį, o šlifuoto plieno paviršius kuria šviesos, dvasiškos erdvės ir tyliai pulsuojančios galios įspūdį.

„Skulptūrinė kompozicija „Karaliai“ Ąžuolyne – tai per kelias kartas sklindantis tolimas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos aidas, menantis mūsų tautos, kultūros šaknis dievdirbių skulptūrėlėse, modernizmo užgimimą ir lietuvių modernistinės skulptūros tąsą“, – savo kūrinį pristatė skulptorius Kunotas Vildžiūnas.

Pasak autoriaus, jo kūrinys pratęsia ir papildo Vlado Vildžiūno „Tris karalius“ prie M. K. Čiurlionio galerijos Kaune, „Lietuvišką baladę“ ties Vilniaus Arkikatedra, monumentą M. K. Čiurlioniui Druskininkuose.

Kompozicija yra tarsi tiltas tarp kelių kultūrinių laikotarpių ir skirtingų Lietuvos meninės tradicijos sluoksnių. Kūrinys šiuolaikiškas savo forma, tačiau atliepia Čiurlionio pasaulio kalbą – apie vienybę, dvasinę vertikalę, karališką žvilgsnį į kūriniją.

Natūralus Karalių sostas

Šimtamečių ąžuolų paunksmėje iškilę Karaliaus ir Karalienės siluetai atrodo tarsi organiškai čia įsišakniję. Jų laikysena ir šviesą gaudantis paviršius kuria įspūdį, kad monumentalūs figūrų šešėliai ne tik stebi, bet ir globoja šią istorija alsuojančią vietą.

Kauno Ąžuolynas – išskirtinė, unikali vieta, turinti tiek istorinę vertę.

Ąžuolynas, menantis senosios Lietuvos laikus, valstybės valdovus ir kultūrinius virsmus, tapo simboliškai prasminga erdve Čiurlionio įkvėptam kūriniui. Autoriaus matymu, čia gimsta dialogas tarp praeities ir dabarties – tarp archajinės Lietuvos mitologijos ir šiuolaikinės meninės kalbos.

„Kauno Ąžuolynas – išskirtinė, unikali vieta, turinti tiek istorinę vertę, menančią Senosios Lietuvos laikus ir jos valdovus, vienijusius ir gynusius savo šalį, moderniosios Lietuvos Dainų slėnį, tiek gamtinę – unikalią išlikusią ąžuolų augimvietę. Matant galingų ąžuolų kuriamas erdves, kilo mintis pažymėti šios vietos, ąžuolų kalno sakralumą, „karališkumą”, – naujojo akcento vietą argumentavo K. Vildžiūnas.

Miesto galerija

M. K. Čiurlionio pagerbimui skirtos skulptūros „Karaliai“ sukūrimas ir įrengimas finansuotas Kauno miesto savivaldybės lėšomis – projektui skirta 180 tūkst. eurų per programą „Kauno akcentai“. Nuo iniciatyvos pradžios iš viso įgyvendinta virš 140 projektų. Vien per šiuos metus Kaune atsirado dešimtys originalių akcentų.

Tai puikus pavyzdys, kaip menas gali tapti gyvu miesto audinio elementu – ne tik papuošti, bet ir kurti, pasakoti miestui svarbias istorijas.

Programoje laukiami profesionalūs menininkai, skulptoriai ir kiti kūrėjai: idėjos, keičiančios, gaivinančios ir praturtinančios miesto viešąsias erdves, teikiamos platformoje akcentai.kaunas.lt.