Iškiliausi tarpukario kauniečiai: brigados generolas Vladas Nagevičius - Nagius

Štai dar vienas „Iškiliausių tarpukario kauniečių“ dešimtuko narys. Tai - labai plačių interesų, nepaprasto visuomeninio aktyvumo žmogus, brigados generolas Vladas Nagevičius - Nagius.

Labiausiai anuo metu Laikinajai sostinei ir visai šaliai nusipelniusių žmonių rinkimus inicijuoja seniausias Kauno bravoras, gaminantis populiariausią tarpukario alų „Volfas Engelman“. Projekto partneriai – dienraštis „Kauno diena“, Kauno apskrities viešoji biblioteka, VDU istorikai.

Žengė pulkas linksmai, tvirtai mušdamas koją

Jis buvo vienas iš Lietuvos kariuomenės ir jos tradicijų kūrėjų. Vienas pirmųjų ėmėsi spręsti, kokios spalvos uniformas turėtų dėvėti kariai. Įkūrė Karo muziejų ir ilgą laiką jam vadovavo. Pagal profesiją buvo archeologas ir gydytojas. Brigados generolas Vladas Nagevičius – Nagius dėl savo darbų buvo žinomas ir populiarus ne tik Laikinojoje sostinėje, bet visoje Lietuvoje.  

Jauniausias generolas

Kaune V. Nagevičius - Nagius pragyveno ketvirtį amžiaus, 25 metus - nuo 1919-ųjų iki 1944-ųjų. Per šį laiką itin daug nusipelnė kariuomenės labui. Baigęs karo medicinos akademiją, kurį laiką plaukiojo karo laivais Baltijos ir Juodojoje jūrose. Tarpukariu, 1919–1940 m. vadovavo Lietuvos kariuomenės sveikatos tarnybai, Kaune įkūrė Karo ligoninę ir lauko ligonines fronte. Būdamas vos 39-erių tapo jauniausiu Lietuvos generolu.

1921 metais, simbolinę Lietuvai datą - vasario 16-ąją mediniame caro kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže V.Nagevičius – Nagius įsteigė Karo muziejų, kuris 1930 m. buvo  pavadintas Vytauto Didžiojo vardu. Per du dešimtmečius vadovavimo muziejui brigados generolas sukaupė daugybę Lietuvos istorijai svarbių ir vertingų eksponatų, padedamas Lietuvos karo atašė Kazio Škirpos surinko puikią ginklų kolekciją. Karo muziejų karininkas laikė svarbiausiu ir maloniausiu savo darbu, tad ilgainiui prie muziejaus jo iniciatyva buvo įrengtas memorialinis sodelis, kuriame iškilo Juozo  Zikaro Laisvės statula, paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, Nežinomojo kareivio kapas, žymių Lietuvos žmonių biustų alėja. V.Nagevičiui – Nagiui vadovaujant, muziejus tapo tautos šventove, tautinių ir valstybinių švenčių vieta.

Svečiuose – pats Lietuvos prezidentas

Už Lietuvos kariuomenės kūrimą, kaip karys savanoris, V. Nagevičius – Nagius 1924 m. iš valstybės gavo Babtyno dvaro sodybą ir  20 hektarų žemės. Dvaro rūmus, kurie stovėjo visiškai apleisti, karininkas pavadino Žemaitkiemiu ir jame netrukus įsteigė pavyzdinį ūkį, kuris garsėjo veisliniais žirgais.

Nagevičių šeima buvo vaišinga ir visuomeniška, tad į dvarą nuolat užsukdavo svečių, ekskursijų. Žemaitkiemį V. Nagevičius – Nagius švelniai vadino savo žmonos Veronikos siela, nes būtent ji ir prikėlė dvarą naujam gyvenimui. V. Nagevičienė savo atsiminimuose yra minėjusi, kad vyro įsigyta sodyba buvusi nualinta, žemė apleista, trobesiai apgriuvę. Pasak jos, visa plati apylinkė buvusi tamsi, „primityviškai beūkininkaujanti“, skurstanti. Tačiau tai jos neišgąsdinę, todėl netrukus žmonės žavėjosi tvarkingais pastatais, įstabiais gėlynais, veisliniais gyvuliai ir našiu pieno ūkiu.  Dvaro ūkio progresą vainikavo elektra – nemažas vėjinis malūnsparnis tiekė ne tik elektros šviesą, bet ir varė pieninės elektromotorą.

Kad ši vieta buvo mėgstama, įrodo ir Vaizdo garso archyve išlikusios nuotraukos - 1938 m. Žemaitkiemyje viešėjo pats Lietuvos prezidentas, Ministrų kabinetas ir aukščiausi bažnyčios vadovai. Išlikusiose nuotraukose matyti, kaip V.Nagevičienė svečiams aprodo laukus, tvartus, visi nusifotografavę, matyt, prie sutuoktinio statyto koplytstulpio. Pati V. Nagevičienė prisiminimuose rašė, jog kiekvieną vasarą Žemaitkiemyje būdavo ruošiamos gegužinės. Su muzika, šokiais, dainomis, kartais su paskaitomis ūkininkams bei filmais. Labiausiai žmonės mėgę Joninių šventę, kuri vykdavo su visais senoviškais papročiais: vaidinimais, būrimais, šuoliais per laužą, paparčio žiedo paieškomis.

Mieli „Kauno dienos“ skaitytojai, jus taip pat raginame siūlyti, jūsų manymu, iškiliausius tarpukario kauniečius. Savo siūlymus (vardas, pavardė, trumpa biografija, kuo nusipelnė Kaunui) siųskite į redakciją e. paštu redakcija@kaunodiena.lt arba adresu Kęstučio g. 86, Kaunas. Ant voko  užrašykite: Projektui „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“. Iš jūsų pasiūlytų kandidatūrų bus atrinktos dvi ir taip pat aprašytos „Kauno dienos“ šeštadienio numeriuose. Kitą šeštadienį „Kauno dienoje“ skaitykite istoriją apie brolius Juozą ir Joną Vailokaičius.