Gyvi paveikslai iš augalų: ikebanos meno paslaptys

Gėlės, kurios gyvena

Ikebana – japoniškas gėlių komponavimo menas, gyvuojantis jau 600 metų ir padedantis suartinti žmogų bei gamtą. Į "Ikebanos kūrybines dirbtuves" Kaune susirinko smalsi japoniškos kultūros gerbėjų grupelė.

Šis gėlių komponavimo menas išryškina natūralų augalo ir indo grožį, hormonizuoja su metų laikais – tai būdinga japoniškai kultūrai, turi ilgą istoriją, daug griežtų taisyklių ir trapią žavėjimosi šia akimirka dvasią.

"Ikebana yra gyvenanti gėlė. Japonų kultūroje moterys pradėjo plėtoti šią meno rūšį nuo senų laikų, nors pagrindiniai ikebanos mokytojai buvo vyrai. Šis menas – japoniškos dvasios, japoniški motyvai", – teigia ikebanos mokytoja L.Vanagienė, Japonijoje gyvenusi dvylika metų.

Šios meno formos esmė – gėlių išdėstymas tam tikra tvarka. Ikebana smarkiai skiriasi nuo tradicinės floristikos. Priešingai nei tradicinėje floristikoje, kurioje svarbiausia yra gėlių gausa, jų spalvingumas, ryškumas, ikebanos mene svarbiausias elementas yra minimalizmas. "Ikebanų mokyklose Japonijoje yra gėlių ūkiai, kuriuose specialiai auginamos gėlės. Čia, Lietuvoje, vasarą yra laukai, miškai – visa tai galima panaudoti ikebanai", – pasakoja dirbtuvių vedėja.

Kuriant ikebanos kompoziciją išryškinamos netradicinės augalo vietos – stiebas ar lapai, o pačią kompoziciją sudaro minimalus žiedų skaičius. Japoniška gėlių išsidėstymo struktūra, pasak dirbtuvių vedėjos L.Vanagienės, vaizduoja dangų, žemę ir žmogų.

Japoniška gėlių išdėstymo struktūra, pasak dirbtuvių vedėjos L.Vanagienės, vaizduoja dangų, žemę ir žmogų.

Iš senų laikų

Tiksliai pasakyti, kaip ikebana atsirado, sunku, tačiau, manoma, kad ji į Japoniją atkeliavo VI a., kai šalyje paplito budizmas. Tuo metu budistų vienuoliai ėmė puošti šventyklų altorius gėlėmis – tai buvo šio meno užuomazgos. Tuo metu svarbus buvo ir Shinto Yorishiro tikėjimas, kad aukojant gyvus augalus pavyks pritraukti kami – šintoizme garbinamas dievybes.

Kaip tradicinis japoniškas menas ikebana atsirado Muromači laikotarpiu, kai Japonijoje suklestėjo kultūra ir menas, sustiprėjo budizmo įtaka. Šiuo laikotarpiu japonų feodalai ir generolai paskirdavo menininkus, kurių specializacija buvo sukomponuoti gėles pagal šakelę, įstatytą vazos centre.

Nuo to laiko pradėjo augti gėlių komponavimo meistrų skaičius. Vienuolis Ikenobo Senkei – vienas įtakingiausių to laikotarpio meistrų, mat atidarė pirmąją gėlių komponavimo mokyklą Japonijoje. Po truputį kūrėsi ir kitos ikebanos meno mokyklos.

Savitas piešimo menas

Ikebanos meno formą L.Vanagienė lygina su ramia meditacija, kurios metu žmogus suartėja su augalu, su gamta. Ikebana yra kūrybiškumo reikalaujantis menas, todėl žmogus tarsi šnekasi su gėlėmis, tad, kaip ir teigia ikebanos mokytoja, ikebana yra savotiškas piešimas.

L.Vanagienė pristato visą darbo procesą – nuo įžanginės informacijos iki praktinės dalies, kurioje kiekvienas ima kurti savo ikebaną – gyvą gėlių paveikslą. "Ikebanoje spalvos nederinamos. Ką mokytojas atnešdavo į pamoką, iš to ir buvo daroma ikebana", – aiškina L.Vanagienė.

Japonų kultūroje moterys pradėjo plėtoti šią meno rūšį nuo senų laikų, nors pagrindiniai ikebanos mokytojai buvo vyrai.

Ikebanos puokštė kuriama Kenobi vazoje ir pradedama nuo dangaus – tinkamai išmatavus reikia įstatyti medžio šakelę į Kenzan – išvertus iš japonų kalbos Kenzan dar vadinama "kardų kalnu". Kenzan laiko visą ikebaną ir yra gana sunki, nes kartais turi išlaikyti net storas medžių šakas.

Jeigu šakelės per ilgos, jos turi būti kerpamos atskirame vandens dubenėlyje, kadangi nukirpta augalo šakelė ima iš karto gerti vandenį. Šakos, ypač storesnės, kerpamos kaip pieštukai, t.y. įstrižai. Šakelės, gėlės ir stiebai ikebanoje statomi tvorelės principu – visi vienas po kito. "Kadangi visų šakos skirtingos, tai ir yra menas. Tai yra sudėtingumas paprastume", – šypsosi ikebanos mokytoja.

Ikebanos meno žmonės mokosi daug metų. Dirbtuvių vedėja L.Vanagienė pasakojo, kad jos mokytoja šio meno mokėsi 40 metų, bet japonų kultūroje tai yra įprasta – žmonės mokosi daug ir visą laiką.

Floristikai L.Vanagienė ikebanos meno nepriskirtų. Tai – japoniškos kultūros paveldas ir jo tradicijos labai gilios. Japonai visada tiki, kad žmogus yra gamtos dalis. "Yra mokyklų Japonijoje, kur ikebana – privalomas dalykas, ypač jeigu mokykloje daug mergaičių, pavyzdžiui, Tokijuje. Išsilavinusios merginos, kaip ir priklauso, turi išmanyti arbatos ceremonijas ir Ikebaną", – pasakojo L.Vanagienė.

Žmonės domisi

Dirbtuvėse dalyvavusi kaunietė Kristina pasakojo, kad šį meną išbando jau ne pirmą kartą. "Įspūdžiai geri, kiekvieną kartą mokiausi skirtingų dalykų, todėl ir įdomu, nes kiekvieną kartą paaiškėja vis naujas aspektas", – šypsosi pašnekovė.

"Fantastiška dėstytoja. Gera, įdomu, smalsu, nes esu pirmą kartą. Buvau teorijos šiek tiek skaičiusi, bet kai pradedi daryti praktiškai, tai viskas yra kitaip, nes gali teorijos skaityti kiek tik nori, o kai reikia realiai daryti, tai atrodo, kad visos teorijos baigiasi", – įspūdžiais dalijosi kita dirbtuvių dalyvė Aistė. Ji teigė, kad ikebaną pabandys pasidaryti ir namuose.

"Azija LT" įkūrėjas, Kauno Japonijos draugystės asociacijos prezidentas, "Ikebanos kūrybinių dirbtuvių" organizatorius Aurelijus Zykas pasakojo, kad šią meno formą "Azija LT" pristato pirmą kartą, o idėja sukurti šias dirbtuves kilo atsižvelgiant į žmonių susidomėjimą Rytų kultūra.

"Lietuviui dirbti su augalais yra labai artima, nes mes esame tauta, atėjusi iš kaimo, ir tas buvimas gamtoje mums yra labai prie širdies. Labai smagu, kad Lietuvoje išpopuliarėjo medelių menas, japoniški sodai. Ikebana irgi yra lyg menas su augalais, todėl toks artimas lietuviui", – sako organizatorius.

Ikebana yra kūrybiškumo reikalaujantis menas, todėl žmogus tarsi šnekasi su gėlėmis.

Ikebana turi ne tik labai daug taisyklių, bet ir filosofijos, kas, pasak A.Zyko, yra didžiausias skirtumas nuo Vakarų meno rūšių, susijusių su gėlėmis. Vakaruose vyrauja impresija, ekspresija, puokščių įsivaizdavimai, o ikebanai būdinga improvizacija ir laisvė.

"Labai džiugu, kad visi mūsų renginiai sulaukia didelio žmonių dėmesio. Daugelis atvažiuoja ir iš kitų miestų, nes mūsų renginiai skirti ne tik kauniečiams. Žmonės nori susipažinti su tuo, ką japoniško mes turime čia, Kaune", – atvirauja "Ikebanos kūrybinių dirbtuvių" organizatorius A.Zykas.