Grėsmė: ar Kaunas turės savo „grigeo“?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Lietuvoje nerimstant įvairiems taršos skandalams, jų nepavyko išvengti ir Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ) valdančioms bendrovėms "Ignitis" ir "Fortum Heat Lietuva".

Koks bus poveikis aplinkinių gyventojų sveikatai jėgainėje deginant atliekas, tirta prieš šešerius septynerius metus, tačiau Aplinkos apsaugos agentūrai šios senos informacijos pakako praėjusių metų pabaigoje išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą.

Netoli Ramučių esanti KKJ jau netrukus turėtų pradėti deginti atliekas. Praėjusių metų spalį vienas šio miestelio gyventojų kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su pastabomis dėl TIPK leidimo. Jam buvo atsakyta, kad jau per vėlu reikšti pastabas. Vis dėlto paaiškėjo, kad interesantas buvo mažų mažiausiai apgautas – agentūra tik po beveik dviejų mėnesių, gruodžio pradžioje išrašė leidimą. O gyventojai apie tai sužinojo tik šių metų sausio pradžioje, kai žinią paviešino Kauno rajono savivaldybė. Taigi šalia jėgainės įsikūrusių gyventojų bendruomenė apie leidimo derinimo procedūras nebuvo informuota.

Nepaisant gyventojų protestų, Kauno kogeneracinė jėgainė jau netrukus pradės deginti atliekas, nors kyla pagrįstų abejonių, ar bus laikomasi visų aplinkosaugos reikalavimų.

Praėjusių metų pradžioje įsigaliojo Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, aiškiai ir nedviprasmiškai numatantys, kad "sprendimus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo Vyriausybė priima atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus".

Svarstant įstatymo pakeitimus, Vyriausybės teisės grupė yra akcentavusi, kad projekto rengėjas, šiuo atveju KKJ, turėtų pateikti papildomos informacijos ne tik planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu, bet ir nurodyti, kad objektai atitinka (neprieštarauja) visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams. Kitaip sakant, ar taršą skleisiantis objektas atitinka visuomenės sveikatos interesus.

Nors naujos redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymas įpareigojo Vyriausybę parengti nutarimą, kaip bus įgyvendinamos naujos įstatymo nuostatos, to iki šiol nepadaryta. Panašu, kad išduodant TIPK leidimą Seimo priimtas įstatymas buvo apeitas, neatsižvelgus į visuomenės sveikatos interesus. Dar daugiau, nesant Vyriausybės nutarimo, kuriuo būtų leidžiama toliau plėtoti KKJ projektą, jis turėtų būti užšaldytas.

Nuodų dozė

Nors papildomi jėgainės ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (PAV) neatliktas, Sveikatos apsaugos ministerija siūlė pritarti tolesniam projekto įgyvendinimui. Motyvas – 2013–2014 m. atliktas PAV.

Švedijos kapitalo tarptautinei konsultacinių įmonių grupei "Sweco AB" priklausanti "Sweko Lietuva" bendrovės "Fortum Heat Lietuva" prašymu atliko KKJ ūkinės veiklos PAV. Ataskaitoje teigiama, kad projektinis ardyninės pakuros pajėgumas – 320 tūkst. tonų (100 MW) ir 272 tūkst. tonų (85 MW) kuro per metus. Čia planuojama per metus sudeginti iki 200 tūkst. tonų komunalinių ir kitokių atliekų. Teigiama, kad dėl to kauniečiams turėtų atpigti šiluma, kasmet esą sutaupant maždaug iki 3 mln. eurų.

Kitaip sakant, bus galima nusipirkti teisę teršti konkrečiomis žmogaus sveikatai pavojingomis medžiagomis – furanais, dioksinais, gyvsidabriu, kitais sunkiaisiais metalais.

PAV ataskaitoje pažymima, kad už tariamai pigesnę šilumą kauniečiai gaus ir savotišką priedą – elektrinė per metus į aplinką išmes apie 611 tonų teršalų, arba maždaug po 2 tonas kasdien. "Vertinant foninę taršą, nustatyta didžiausia azoto dioksido metų koncentracija sudarė 97 proc., 1 val. – 88 proc. ribinės vertės. Kietųjų dalelių (KD10) metų koncentracija sudarė 73 proc., 24 val. – 84 proc. ribinės vertės", – PAV ataskaitoje konstatuojama, kad azoto dioksido ir kietųjų dalelių tarša balansuos ties leistina riba.

Toliau PAV ataskaitoje dar gražiau: "Pagrindiniai kūrenamų biokuru ir išrūšiuotomis komunalinėmis atliekomis kogeneracinių jėgainių visuomenės sveikatos rizikos veiksniai yra aplinkos oro tarša gamybiniais ir autotransporto teršalais: metanu, anglies dvideginiu, anglies viendeginiu, angliavandeniliais, druskos ir fluoro rūgštimis, amoniaku, azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis, sieros oksidais, dioksinais ir furanais, sunkiaisiais metalais; dulkių ir kvapų emisijos; gamybinis ir autotransporto triukšmas bei psichoemocinis poveikis."

Tiesa, dėl jėgainės "psichoemocinio poveikio" ekspertai aplinkinius ramina, kad maksimali taršos ir nepatogumų zona per 35 KKJ veiklos metus bus tik "iki 450 m".

Ką degins?

Europos Komisija (EK) yra konstatavusi, kad trijų – Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune kogeneracinių jėgainių Lietuvai per daug, nes nepakaks žaliavos. Komisija atmetė Lietuvos prašymą Kauno elektrinės statybai skirti ES milijonus.

KKJ planuoja per metus sudeginti iki 200 tūkst. tonų komunalinių ir kitokių atliekų. Praėjusių metų pabaigoje jėgainė su Kauno ir Marijampolės apskričių regioniniais atliekų tvarkymo centrais (RATC) sudarė deginimo paslaugų sutartis. Kauno RATC už šią paslaugą per trejus metus sumokės beveik 9,8 mln. eurų, Marijampolės RATC – 1,8 mln. eurų. Šie milijonai – tai sumos, kodėl šiose apskrityse didėja buitinių atliekų surinkimo mokestis.

Vis dėlto įdomesni kitokie duomenys. KKJ su abiem centrais sutarė, kad jie už toną degintinų atliekų jėgainei mokės po 42,35 euro. Iš abiejų centrų per vienus metus ketinama išvežti deginti maždaug 90 tūkst. tonų atliekų. Žinant, kad pagal PVA išvadas jėgainėje planuojama per metus sudeginti iki 200 tūkst. tonų atliekų, kyla klausimas, koks kuras ar atliekos galėtų būti deginami?

Remiantis žiedinės ekonomikos veiksmų planu, šiais metais Lietuvoje turi būti sukompostuota 0,48 mln. tonų atliekų, tačiau 0,2 mln. tonų iš jų liks deginti. Iš perdirbtinų 0,3 mln. tonų atliekų deginti liks apie 80 tūkst. tonų, dar apie 0,3 mln. tonų bus atliekos, kurios išrūšiuotos tinka tik deginti. Tokius skaičius pateikia Aplinkos ministerija ir teigia, kad "po 2020 m. galėtų būti sudeginama apie 560 tūkst. tonų atliekų per metus".

Taigi žinant, kad jau šiemet šalyje veiks trys kogeneracinės jėgainės, klausimas, koks kuras jose bus deginamas, lieka aktualus. Importuosime atliekas, nors įstatymas to daryti bent šiandien neleidžia? Kogeneracinėje jėgainėje "Fortum Klaipėda" tai jau buvo daryta – sudeginta 2,9 tūkst. tonų atliekų iš Airijos. Ir tik gamtosaugininkų pastangomis į Klaipėdą nebuvo atplukdytas antras laivas, kuris Airijoje buvo pradėtas krauti.

Nepaisant, kad tai draudžia įstatymai, Klaipėdoje jau buvo sudegintos iš Airijos atgabentos atliekos.

Beje, prieš kelerius metus Aplinkos ministerija buvo gavusi "Fortum Heat Lietuva" generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos pasirašytus raštus, kuriais siūlyta leisti atliekas įvežti į Lietuvą iš kitų valstybių.

"Kai bus įgyvendinta žiedinė ekonomika, tai yra bus perdirbama iki 65 proc. komunalinių atliekų, kogeneracinėms jėgainėms atliekų trūks. Kuo bus galima atliekas pakeisti? Kauno jėgainėje, pavyzdžiui, yra numatyta deginti vandenvalos įrenginiuose susikaupusį dumblą, galima naudoti biokurą – medieną, šiaudus", – dienraščiui yra sakęs buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

PAV ataskaitoje rašoma, kad Kauno jėgainėje per metus būtų galima deginti ne tik komunalines ir pramonines atliekas, bet ir nuotekų dumblą (išdžiovintų fekalijų). Taigi ne veltui ataskaitoje užsimenama apie dulkių ir kvapų emisiją. Tačiau tai ne vienintelė bėda, su kuria susidurs aplinkiniai gyventojai. Sudeginus 100 tonų nuotekų dumblo, liks apie 50 tonų pelenų, kuriuose bus nemaža dalis įvairių metalų, dalis kurių – pavojingi žmogui. Taigi išsprendus vieną problemą, bus susidurta su kita – kur dėti sudegintų nuotekų pelenus?

Bedė į spragas

Paradoksas, kad, Kauno jėgainei išduodant TIPK leidimą, nebuvo vertinama, kiek situacija pasikeitė per šiuos šešerius metus – kiek teritorijoje atsirado naujų taršos šaltinių, kiek ir ar plėtėsi šalia esančių gyvenamųjų namų ir rajonų teritorijos.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga "Verslo žinioms" yra sakęs, kad "leidimai tęsti projektus yra parengti vadovaujantis projektiniais veikimo modeliais", o jų poveikį aplinkai ir sveikatai bus galima papildomai vertinti, kai objektai veiks.

Tačiau priešingos nuomonės laikosi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Po "Grigeo Klaipėda" skandalo ji atkreipė dėmesį į taršos leidimų išdavimo spragas. STT pažymėjo nustačiusi, kad "neužtikrinamas paraiškų derinimas su atsakingomis institucijomis, terminas, per kurį turi būti susipažinta su paraiškos dokumentais, yra per trumpas, o prieš taršos leidimo išdavimą ne visada atliekami patikrinimai".

Reikalausime, kad degimo temperatūra ir išmetamų medžiagų kiekiai būtų transliuojami gyventojams realiu laiku, o jų kritinius dydžius kontroliuotų nuo jėgainės nepriklausomos institucijos.

Dienraštis paprašė STT įvertinti faktą, kai Kauno kogeneracinei atliekų deginimo jėgainei gruodį buvo išduotas taršos leidimas, nepaisant, kad Sveikatos apsaugos ministerija nesiėmė jokių naujų papildomų poveikio sveikatai tyrimų ir vadovaujasi dar 2013 m. atliktais vertinimais, gyventojų bendruomenė nebuvo informuota apie leidimo derinimo ar išdavimo procedūras.

"Konkrečios situacijos ir konkrečių atsakingų institucijų sprendimų nevertiname – vertinome reglamentavimą, kuris sudaro prielaidas neskaidriems ir galimai neteisėtiems sprendimams. STT korupcijos prevencijos specialistai atkreipė dėmesį į galiojančio teisinio reglamentavimo trūkumus, kurie neužtikrina pakankamai skaidraus ir kontroliuojamo taršos leidimų ir TIPK leidimų išdavimo proceso, tarp jų – ir nepakankamas savivaldybės bei suinteresuotos visuomenės informavimas apie numatomą ūkinę veiklą, kuriai siekiama gauti taršos ar TIPK leidimą", – dienraščiui atsakė STT atstovė Ramunė Paukštienė.

STT atkreipė dėmesį į taršos leidimų išdavimo spragas.

Kovos ir politikas

"Mano siūlymas Seime buvo įstatymo pataisa visiškai uždrausti leisti į aplinką žmogui ir gamtai pavojingas medžiagas. Deja, visos Seimo frakcijos pasipriešino tokiai nuostatai. Argumentas "prieš" buvo verslo naudai. Esą, nukentės gamyba, o gyventojai bus apsaugoti vien ribojant teršalų kiekius. Tačiau ribojimas vyks ne nustatant, kad tam tikras teršalų kiekis jau yra pažeidimas, bet uždedant taršos mokestį. Kitaip sakant, bus galima nusipirkti teisę teršti konkrečiomis žmogaus sveikatai pavojingomis medžiagomis – furanais, dioksinais, gyvsidabriu, kitais sunkiaisiais metalais", – dienraščiui teigė vienas iš Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų iniciatorių Naglis Puteikis.

N.Puteikio teigimu, Aplinkos ministerijos Kauno kogeneracinei jėgainei išduotas taršos leidimas pažeidžia gyventojų interesus.

Tačiau politikas apgailestauja, kad toks taršos mokesčio mechanizmas neveiks vien dėl to, kad Lietuva neturi nei įrangos, nei laboratorijų, nei specialistų tokiai taršai matuoti: "Kauno kogeneracinė jėgainė dioksinams matuoti pati kviesis laboratoriją iš užsienio, ir tik du kartus per metus. Mėginiai bus imami kamino viduje, o ne išmetimo angoje. Be to, jėgainės valdytojas turi galimybę kenksmingų medžiagų matavimo metu padidinti reagentų, pavyzdžiui, aktyviosios anglies, kiekį ir laikinai sumažinti taršą."

Vis dėlto politikas žada nenuleisti rankų: "Ramučių gyventojų susitikimo su šios jėgainės vadovais metu paaiškėjo, kad nefiksuojama tarša sunkiaisiais metalais. Taigi Aplinkos ministerijos Kauno kogeneracinei elektrinei išduotas taršos leidimas pažeidžia gyventojų interesus ir aš bursiu Seimo narius ir visuomenę tam, kad šis leidimas būtų pakeistas, visiškai apsaugant gyventojus, jų sveikatą ir gamtą. Taip pat reikalausime, kad degimo temperatūra ir išmetamų medžiagų kiekiai būtų transliuojami gyventojams realiu laiku, o jų kritinius dydžius kontroliuotų nuo jėgainės nepriklausomos institucijos."


"Fortum" parduos verslą Lietuvoje?

"Fortum" nusprendė įvertinti savo strateginius pasirinkimus, įskaitant galimą verslo pardavimą, dėl centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsinimo verslo Lenkijoje, Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Jarvenpaa mieste Suomijoje.

Pirminių vertinimų rezultatai rodo, kad minėtas centralizuoto šilumos ir vėsinimo tiekimo verslas yra ta ūkinė veikla, kurios spartesnį augimą ir vertės potencialo realizavimą būtų galima užtikrinti esant kitokiai nuosavybės struktūrai, skelbia bendrovė.

Pernai minėta ūkinės veiklos sritis pardavė 5,1 TWh šiluminės ir 1,3 TWH elektros energijos, o bendrasis EBIDTA siekė maždaug 120 mln. eurų.

Lenkijoje centralizuotą šilumą "Fortum" tiekia penkiuose miestuose.

Baltijos šalyse centralizuotą šilumą "Fortum" tiekia penkiuose miestuose (Tartu ir Parnu Estijoje, Daugpilis ir Jelgava Latvijoje bei Klaipėda Lietuvoje). Be to, "Fortum" valdo nuosavas kogeneracines jegaines (CHP) ir turi 49 proc. naujos Kaune baigtos statyti jegainės akcijų.

2019 m. Baltijos šalyse "Fortum" pardavė 1,5 TWh šiluminės ir 0,6 TWh elektros energijos. Įskaitant subsidijas iš biokuro gaminamai energijai, EBIDTA siekė 66 mln. eurų.

Minėtose ūkinės veiklos srityse dirba apie 530 darbuotojų, iš kurių pusė yra Lenkijoje, o kiti – Baltijos šalyse.

Kol kas nėra aišku, ar vertinimas baigsis sprendimu atlikti kokius nors sandorius.

Šaltinis: ELTA



NAUJAUSI KOMENTARAI

č

č portretas
prabudooooom, bet vieną dieną galim ir neatsikelti. tai kodėl neatsiranda kviečiančių gultis po šiūkšliavežėm, kad neturėtų ką deginti>?

Gigant

Gigant portretas
Jau turi ir viskas b us OKEI zmones burnos neausinkit kas jau padaryta kur tie visi isminciai buvo kai ten nugramde pirma dirvozemio sluoksni KUR

aciu uz demesi

aciu uz demesi portretas
Kuo toliau tuo baisiau,kas vyksta,sunku suprasti tokius veiksmus,visi tik ES milijonu laukia,visi susipirke vilas siltuose krastuose senatve praleis ten,o dabar tikslas kuo daugiau,ir dar zmones sneka laisva lietuva,BRUSELIO LIETUVA :)
VISI KOMENTARAI 81
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių