Garsus didžėjus prakeikė JAV ir grįžo į Kauną

"Florida netinkama startuoti. Mano amžius taip pat nebetinkamas. Nebent turėčiau solidžią sumą verslui pradėti. Kažko pasiekti neįmanoma per metus dvejus, kaip to norėjo žmona. Žmonės ten sunkiai dirba 10–15 metų", – įsitikino kaunietis, dirbęs brangias duris ir langus gaminusioje kompanijoje.

Darius dirbo sudėtingomis staklėmis. Nuo jo priklausė kitų fabriko darbuotojų grandžių užimtumas. Kartu dirbo dar penki lietuviai.

Erzino bankų sistema

Už darbo valandą Darius gaudavo 15, vėliau – 16 JAV dolerių. Jam pikta, kad amerikiečiai nevertina aukštojo mokslo diplomo. Daug lengvesnį, nesudėtingą darbą dirbantis amerikietis gaudavo 20 JAV dolerių per valandą.

"Erzino, kad į mus žvelgė tarsi į trečiarūšius, specialiai ieškodavo klaidų, o amerikiečiai galėdavo klysti dažniau, – rėžė D.Karpavičius. – Pikta, kai taip žemina lietuvius."

Be automobilio Amerikoje sunku. Juo Darius važiuodavo į darbą, vaikus veždavo į mokyklą, nes atstumai dideli. Degalai nebrangūs, tačiau jų sunaudojama labai daug. Be to, JAV negaliojo ES šalių vairuotojo pažymėjimas, todėl iš naujo išlaikęs vairavimo egzaminą ir nusipirkęs automobilį lietuvis buvo priverstas mokėti solidų draudimą. Juk oficialiai ten jis buvo žalias vairuotojas.

Dariui nepatiko ir bankų sistema: vyrą erzino, kad sėdėdamas namuose net žmonai negali pervesti pinigų.

"Neįpratau prie čekių sistemos. Nepatiko, kad turi mokėti už paprastas operacijas tarpininkams. Arba vykti į banką. Daug paprastų dalykų paverčiami sudėtingais, prarandi daug laiko, – lankstumo trūkumą Floridoje pliekė kaunietis. – Ten įsitikinau, kad JAV – tik graži eglutė, apkabinėta blizgančiais žaisliukai, bet ji nėra tikra."

Vilkiko vairuotoju netapo

Dariaus žmona, Lietuvoje niekur nedirbusi, JAV valė namus. Ji buvo labai nepatenkinta, kad vyras mažai uždirbo, kad trūksta pinigų.

"Nemanau, kad dešimt darbo valandų per dieną, kartais papildomai – muzikinėje agentūroje, kur, deja, teko dirbti tik fizinį darbą, yra mažai", – sakė į JAV tik dėl šeimos vykęs vyras.

Lietuvoje jis daug laiko praleisdavo su vaikais, nes yra įsitikinęs, kad šeima privalo būti kartu, bendrauti.

"Juk laikas kartu su vaikais – pats nuostabiausias. JAV sistema plėšia tave nuo šeimos. Amerikiečiai Floridoje stebėjosi, kad mes turime tris vaikus. Sakė, mes – labai turtinga šeima", – tokiu vertinimu stebėjosi Darius, pats gamindavęs maistą, jo paruošdavęs visai savaitei, kad būtų ką vaikams neštis į mokyklą.

Žmona grįždavo namo apie 22–23 val., nes antroje dienos pusėje dirbo paslaugų sektoriuje. Jos spaudžiamas uždirbti kuo daugiau, Darius buvo pasiryžęs netgi tapti vilkiko vairuotoju.

"Tai buvo žmonos noras. Dėl šeimos, vaikų ryžausi ir tam – išlaikiau teorinį egzaminą, tebuvo likęs praktinis. Tačiau kai vykau vilkiku su kolega į Čikagą, suvokiau, kad tai – ne man.  Keturios penkios dienos ar net savaitė be vaikų? Dirbti dar daugiau, kad sumokėčiau auklei už jų priežiūrą? Nesąmonė!" – Darius, tebepykdamas dėl to, ką patyrė, sugniaužė pirštus – ant vieno puikavosi dar 2003 m. laimėtas auksinis žiedas už geriausio didžėjaus vardą.

Draugai padėjo nepalūžti

Nesutikęs dirbti vilkiko vairuotoju vyras pasidavė žmonos įkalbinėjimui fiktyviai skirtis. Vienišos mamos ten turi daug privilegijų. Būtų apmokėję kirpėjos mokslus, nes žmona nusprendė mokytis šio amato, tačiau sutuoktiniai būtų gyvenę kartu.

"Nors ir nenorėjau, bet dėl šeimos gerovės sutikau pasirašyti skyrybų dokumentus, kuriuos ji labai greitai sutvarkė", – šyptelėjo Darius.

Būtent tuo metu lietuviai ėmė šnabždėtis, kad žmona susirado draugą vilkiko vairuotoją. Sutuoktiniai ėmė dar labiau tolti. Pernai Dariaus žmona Gabija smogė dar stipriau: vyrui pasiūlė pasiieškoti kitos gyvenamosios vietos.

"Dėkui draugams JAV ir ypač čia, Lietuvoje, kurie padėjo nepalūžti, mane palaikė, – nuoširdžiai kalbėjo Darius, prisimindamas tuomet patirtą šoką. – Buvo labai sunku. Atvykau į JAV, praradau šeimą. Ir tada tvirtai nusprendžiau – ten neliksiu."

Iš Lietuvos, kur buvo trumpam atvykusi, Gabija grįžo be Ričarduko: mažylį sūnų paliko pas savo tėvus.

2 600 dolerių per mėnesį uždirbęs vyras 1 600 atiduodavo žmonai, 500 mokėjo už buto nuomą. Jis neslėpė: be šeimos, mylimų vaikų jam buvo sunku.

"Ir vieną naktį, kai jau gyvenome atskirai, buvau pardavęs automobilį ir nusipirkęs bilietą atgal į Lietuvą, po konflikto su mūsų vyriausiuoju sūnumi Matu jį su dokumentais žmona atvežė prie mano namo durų", – dar vieną faktą pridūrė Darius.

Tuomet jam vėl padėjo draugai – vežiojo Matą į mokyklą. Pernai  rugsėjį Darius su sūnumi grįžo namo – į Lietuvą, kur jį išskyrė su žmona ir, priešingai nei JAV, priteisė du sūnus.

Kai užsiveria durys

Pastebėjus, kad jo širdyje skausmo dar liko, Darius nuleido galvą: taip, apie tai dar nėra lengva kalbėti, nors jaučiasi daug geriau nei prieš metus.

Vyras džiaugiasi, kad du jo vaikai čia, nors abu bijo net pagalvoti apie JAV.

Darius liūdi, kad negali dažnai matyti Silvijos – kelionė pirmyn atgal kainuoja apie 2 000 eurų, tad dažnai negali pasimatyti su dukrele.

"Ričardukas dar išgyvena, nes mama jį paliko Lietuvoje, – atsiduso tėvas. – Saugumo jausmą praradęs vaikas kartais primena, kad jo nepalikčiau vieno."

Užsidarius durims, visada prasiveria langas. Išgirdęs posakį Darius linksi galvą: jis tai girdėjo labai daug kartų.

"Įsitikinau, kaip svarbu geri draugai. Lyg brolis ar tėvas man yra Rimantas Kišonas, – daug nuoširdžių komplimentų Darius skyrė "Combo" vadovui, jį priėmusiam į darbą. – Džiaugiuosi, kad labai šaunūs žmonės – mano buvusios žmonos tėvai, jos sesuo. JAV išplėšė šeimą, tačiau dar labiau išgrynino šeimos vertybes."

Taip, jam trūksta moters šilumos. Trūksta ir dukters, o jo sūnums – sesers. To nepaslepia ir geležinė vyriška kaukė.

"Tačiau, ačiū Dievui, nepasilikau Amerikoje. Ačiū Dievui, kad  sūnūs čia ir turiu draugų, – Darius pakėlė akis ir pažvelgė į tekančią Nerį. –  Žinai, kas tas pravertas langas galėtų būti? Tikiu likimu. Jis davė man galimybę pradėti viską iš naujo. Pasikliausiu juo. Tarsi perkroviau viską ir vėl startuosiu iš naujo."