Kur kilus pavojui slėptis pakaunės gyventojams?

Karas Ukrainoje, beprotiški jo iniciatoriaus grasinimai sėja nerimą ir mūsų šalyje: kas būtų, jeigu būtų, kur reikėtų slėptis kilus pavojui. „Kauno diena“ pasidomėjo, kokių kolektyvinių saugumo galimybių turi pakaunės gyventojai.

Patikimesni – savi rūsiai

Pasak Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Sergejus Lemziakovo, pakaunėje yra 30 priedangų, kuriose galėtų pasislėpti 3 812 žmonių. Šis skaičius, žinant tai, kad Kauno rajone gyvenamąją vietą yra deklaravę per 105 tūkst. žmonių, neatrodo įspūdingai.

Paklaustas, ar situaciją lengvina tai, kad Kauno rajonas yra kaimiškoji vietovė, nes gyventojai turi rūsius, naujuose kvartaluose požeminius garažus, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas patvirtino: „Turėti rūsį yra pranašumas, nes savo rūsyje įrengta priedanga yra kokybiškesnė. Priedangos gali būti skirtos tik tiems, kurie neturi rūsio. Savo rūsys visada geriau, todėl rekomenduojame priedangai rinktis nuosavus statinius.“

Praktiškai visos priedangos yra švietimo įstaigose, jos paženklintos specialiu ženklu ir atitinka reikalavimus. Tiesa, kai kurios jų yra tapusios mažiau reikalingais mokyklų ir darželių daiktų sandėliais. „Kai kurias patalpas reikia atlaisvinti nuo pašalinių daiktų, taip pat išspręsti sanitarinių mazgų klausimą“, – neslėpė S.Lemziakovas.

Mokyklos iniciatyvos imasi pačios

Pasak Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Jono Petkevičiaus, iš esamų priedangų geriausiai reikalavimus atitinka Raudondvario lopšelis-darželis „Vyturėlis“. „Darželio pastatas sudarytas iš keturių korpusų su rūsiais. Juose sausa, veikia šildymas, vėdinimas, apšvietimas, yra priešgaisriniai dūmų detektoriai, grindų danga lygi. Kiekviename rūsyje yra du langai su prieduobėmis. Lango dydis ir prieduobė įrengta pagal priešgaisrinius reikalavimus. Langas gali būti panaudotas kaip atsarginis išėjimas. Kiekvieno korpuso rūsiai turi atskirus įėjimus iš kiemo pusės. Pirmo korpuso rūsyje ya sanitariniai mazgai, dušas ir antras išėjimas. Antrame, trečiame ir ketvirtame korpusuose reikia įrengti sanitarinį mazgą su praustuvėmis“, – pavyzdinę priedangą apibūdino J.Petkevičius.

Babtų lopšelio-darželio rūsys taip pat yra paruoštas darželio vaikų evakuacijai, pasirūpinta vandens atsargomis, higienos priemonėmis. Lapių lopšelio-darželio vaikučiai, esant ekstremaliai situacijai, drąsiai gali evakuotis darželio rūsio patalpose. Nors jos yra nedidelės, 135 kv. m, tačiau naujai suremontuotos, yra trys vandens čiaupai, du tualetai, du atskiri išėjimai.

Piliuonos gimnazijoje yra 195 kv. m patalpa, tinkama slėptuvei. Čia yra vanduo, nuotekų sistema ir WC patalpos. Vilkijos lopšelio-darželio „Daigelis“ rūsyje įrengta sporto salytė, sausa ir švaru, yra visos komunikacijos.

„Mokyklos pačios imasi iniciatyvos, rūpinasi trumpalaike apsauga, atsiveža geriamojo vandens, viena jau atsigabeno  biotualetą. Kitose mokyklose patalpos jau išvalytos, rūsių būklės patenkinamos. Kai kuriose jų trūksta sanitarinių mazgų, vandentiekio, kai kur reikia atnaujinti elektros instaliaciją, pagal galimybes sutvarkyti drenažo sistemą. Trūkumai žinomi, nors konkretaus termino nėra, juos pašalinti planuojama kuo greičiau“, – patikino Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.

Pasak Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo, priedangų sąrašas skelbiamas interneto svetainėse https://www.lt72.lt/, www.krs.lt. Šią savaitę pakaunės gyventojus pasieks informaciniai lankstinukai apie pasiruošimą ekstremaliai situacijai, juose skelbiamas visas priedangų sąrašas.

Galėtų pasitarnauti ir fortai

Specialistų nuomone, prireikus, kaip priedangos galėtų pasitarnauti ir Kauno rajone esantys du fortai. Kauno tvirtovės I fortas, esantis Šiltnamių gatvėje Noreikiškėse, okupuotas šikšnosparnių. Siekiant apsaugoti jų populiaciją, visus forto požemius lankyti draudžiama nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d.

III fortas, esantis Titnago g. 43A, Seniavoje – visuomenei atvira Kauno tvirtovės parko dalis, skirta edukacijai. Kareivinėse įrengtos patalpos, pritaikytos bendruomeninei kultūrinei veiklai, veikia edukacinės dirbtuvės, Lietuvos kariuomenės muziejus, vyksta ekskursijos, parodos, koncertai, švenčiamos tradicinės lietuvių liaudies šventės, vykdomi kiti projektai.

Patikrintos sirenos

Kauno rajono savivaldybė ne tik inventorizavo galimas priedangas, bet ir patikrino sirenas. Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas civilinei ir darbų saugai Algirdas Tatarūnis informavo, kad pakaunėje įrengta 40 sirenų. Vienos sirenos signalo skleidimo spindulys yra 700 m, jeigu šalia nėra aukštų pastatų ar miško, garsas gali sklisti iki 1 km.

„Dalis mūsų turimų sirenų yra vietinės, jas įjungti gali paskirtas atsakingas asmuo, pavyzdžiui, seniūnas, o kitos – centralizuotos, kurias paleisti galima prisijungus prie kompiuterio. Sirenos įrengtos zonose, kur yra tankiau gyventojų. Vidaus reikalų ministerija planuoja plėsti sirenų tinklą ir dar šįmet sirenų Lietuvoje bus įrengta daugiau. Tiesa, pirmenybė suteikiama Astravo atominės elektrinės zonai, pavojingiems pramoniniams statiniams. Gyventojų įspėjimo sistema yra modernizuojama. Įvykus nelaimei, perspėjimo pranešimai siunčiami į mobiliuosius telefonus, tai yra efektyviausia ir greičiausia priemonė“, – sakė A.Tatarūnis.

Pasak vyr. specialisto civilinei ir darbų saugai, sirenos tikrinamos kas mėnesį. „Savivaldybė yra sudariusi su įmone sutartį, pagal kurią sirenos yra nuolat tikrinamos ir kas mėnesį yra pateikiamos jų tikrinimo ataskaitos. Viena šiuo metu neveikia, yra numontuota, nes vyko pastato rekonstrukcija, tačiau darbai jau baigti, todėl artimiausiomis dienomis sirena vėl bus sumontuota“, – teigė A.Tatarūnis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių