Kaune pristatytas „Laisvės karys“: paaiškėjo, kieno veidas parinktas raiteliui

Tarp 400 kviestinių svečių – Vyčio projekto globėjai – kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, skulptūros autoriai, Vyčio paramos fondo atstovai, rėmėjai, užsienio šalių ambasadoriai, atstovai, šalies miestų ir rajonų merai, Kauno garbės piliečiai bei kiti Kaunui svarbūs asmenys.

Vienas iš skulptūros autorių Arūnas Sakalauskas iškilmingos ceremonijos metu atskleidė paslaptį, kurią slėpė nuo visuomenės specialiai.

„Raitelio veidas yra Romo Kalantos veidas. Norėjau šį siurprizą išsaugoti iki šio momento“, – sakė jis.

„Mūsų sėkmė virto visos Lietuvos sėkme. Tai pati geriausia dovana šimtmetį švenčiančiai Lietuvai. Kauniečiai kaip stipriai sugniaužtas kumštis, jie įrodė, kad įmanoma padaryti net tai, kas atrodytų neįmanoma“, – ceremonijos metu kalbėjo V. Matijošaitis.

„Vytis yra graži jungtis tarp mūsų istorijos, kuriai 100 metų ir kuriai – 1000 metų. Vytis – simbolis, kuriame susijungia visi amžiai. Ne veltui atėjūnai visais laikais stengėsi išmesti Vytį iš žmonių atminties, istorijos vadovėlių. Jis vienija, telkia ir artina žmones. Tegul šis Vytis vienija visus mus Kaune, Lietuvoje ir visame pasaulyje“, – pristatymo metu kalbėjo Vyčio iniciatyvos globėjas V. Adamkus.

Vienas skulptūros autorių ukrainietis Olesius Sidorukas sakė, kad šią skulptūrą norėtų dedikuoti Ukrainos kariams, ginantiems demokratijos sienas: „Šlovė Ukrainai, šlovė Lietuvai!“. Kitas bendraautorius ukrainietis Borisas Krylovas šventėje dalyvavo, bet prie mikrofono stoti pasikuklino. Jis per A. Sakalauską perdavė tiesiog „Dėkui“.

Pasibaigus kalboms nuaidėjo šūvis iš XV a. patrankos ir buvo skelbiamas oficialus skulptūros atidarymas. Kiti patrankos šūviai skriejo už narsius Lietuvos laisvės gynėjus ir karius.

Tuomet virš gausios susirinkusiųjų minios vienas šalia kito praskrido trys lėktuvai, kurie paleido skirtingų spalvų dūmus ir taip iš jų suformavo Lietuvos trispalvę. Pamažu imta pūsti vardinį Kauno karšto oro balioną. Jį puošia užrašas „Kaunas auga“.

Šventės metu miesto garbės ženklais buvo apdovanoti visi, svariai prisidėjusieji prie to, kad „Laisvės karys“ išvystų dienos šviesą, kad tai būtų spėta padaryti iki Valstybės dienos.

Kelionė į Kauną

Beveik septynių metrų aukščio „Laisvės karys“ buvo liejamas Ukrainoje. Maždaug prieš savaitę bronzinis raitelis su žirgu įkurdintas prie Kauno pilies ant granitinio pjedestalo.

„Laisvės karys“ prie Kauno pilies

Skulptūrai pasiekus Kauną ir nemažai žmonių spėjus ją apžiūrėti, jos autorių link pradėjo skrieti ir pagyrimų, ir priekaištų lavina.

A.Sakalauskas portalui kauno.diena.lt yra sakęs, kad tai vertina tiesiog kaip emocijas, kurias reikšti kuri teisę kiekvienas norintis. Vis tik jis prasitarė, kad kiti du autoriai – kolegos iš Ukrainos Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas – į dėl skulptūros kilusį ažiotažą reaguoja kur kas jautriau.

Iki Kauno įspūdingų gabaritų meno kūrinys turėjo įveikti daugiau kaip tūkstantį kilometrų. Beveik septynių metrų aukščio ir 3,7 tonų svorio skulptūra buvo vežama padalyta į dvi dalis. Raitelis iki pusės buvo įkurdintas ant vienos platformos, likusi dalis – ant kitos su pirmąja sujungtos platformos, kurias traukė vilkikas.

„Laisvės kario“ atidengimo ceremoniją lydi šiai progai skirtas koncertas „Pilies muzika“.

Vyčiu dar vadinamos skulptūros atsiradimo idėjos ištakos prasidėjo prieš trejus metus, kai visuomenininkai vis nerimo, regzdami mintį, kaip įspūdingai būtų galima įamžinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

„Apie Vytį dar negalvojome. Visi pritarėme, kad tai turėtų būti valstybės simbolis“, – pasakojo „Vyčio“ fondo atstovas Vilius Kavaliauskas.

Kol vyko diskusijos, koks paminklas turėtų puošti Lukiškių aikštę, kaip apskritai turėtų atrodyti pati aikštė, visuomenininkai užsikrėtė Vyčio idėja. Ji žybtelėjo tuomet, kai prezidentas V. Adamkus Japonijos imperatoriui padovanojo nedidelį suvenyrinį tūrinį Vytį, pagamintą pagal heraldikos reikalavimus. Sumanymas būsimo „Vyčio“ paramos fondo atstovų galvose dar labiau įsitvirtino, kai į Prezidentę su tokia pačia idėja statyti Vytį kreipėsi keliolika patriotinių organizacijų.

„Matėme, kad valdžia nelabai palaikė šią idėją. Susirinkęs būrelis žmonių nusprendė padaryti tai, ko nesugeba valdžia“, – apie tai, kaip gimė „Vyčio“ paramos fondas, pasakojo V.Kavaliauskas.

Fondo paskelbtą konkursą laimėjo „Laisvės kario“ projektas. Fondas tikėjosi, kad jį bus galima statyti Lukiškių aikštėje. „Tačiau pamatėme, kad Lukiškių aikštės procesas visiškai sustojo, prasidėjo stumdymaisi. V. Adamkus, kuris yra tarsi „Vyčio“ fondo vėliava, sako: jeigu mūsų nenori, kodėl mes ten veržiamės. Kaunas tam irgi yra tinkamas – jis yra dvasinė Lietuvos sostinė, ten yra Laisvės statula, Nežinomo kareivio kapas, Prisikėlimo bažnyčia. Man beliko tik įsipilti benzino, nuvažiuoti į Kauną ir susitikti su meru. Džiaugiuosi, kad jis iš karto suprato, kad Vytis yra simbolis, kuris tikrai tinka tokiam ambicingam ir šviesiam miestui. Kreiptasi į miesto bendruomenę“, – dėstė V.Kavaliauskas.