Energetikos ministerija Kaunui atkišo špygą

Viceministras išsidavė, kokia iš tikrųjų yra problemos esmė ir kodėl į "Foksitos" ratus kišami pagaliai: "Jei leidimas būtų pratęstas, elektros gamyba būtų skatinama po 10 euro centų už kilovatvalandę." Taigi čia šuo ir pakastas: valstybės klerkams pavydu, kad bendrovė iš biokuro gamins pigią elektros energiją, valstybė šiek tiek primokės, bet vis dėlto laimėtų Kaunas. Gyventojams sumažėtų karšto vandens ruošimo ir šildymo įkainiai, miestas turėtų dar vieną elektros gamybos šaltinį.

Kauniečiams užners kilpą

Vis dėlto problema – ne viceministro minimi 10 euro centų. Ministerijos galvų nenorą "Foksitai" leisti pabaigti statyti elektrą ir šilumą gaminančią kogeneracinę elektrinę nulemia planai Kaune statyti Lietuvos energijos ir Suomijos kapitalo UAB "Fortum Heat Lietuva" valdomą taip pat kogeneracinę 70 MW galios elektrinę. Skirtumas tik tas, kad "Foksita" ketina gaminti pigią energiją, o valstybiniu lietuvišku atmieštas suomiškasis kapitalas – atliekų deginimo elektrinę. Jai statyti leidimą VEI prieš kelias dienas jau išdavė.

Gegužės pradžioje Seimo Energetikos komisijoje buvo aptariamos Kauno miesto ir regiono energetikos problemos.

"Jei mes ketiname šiukšles paversti šiluma, tas malonumas yra maždaug tris su puse karto brangesnis, palyginti su šiluma, išgaunama biokuro elektrinėse. Kitas klausimas – ar užteks Kaune, Vilniuje planuojamoms, o Klaipėdoje jau veikiančiai elektrinei šiukšlių. Aš labai abejoju. Nes Klaipėdos pavyzdys rodo, kad pusę jos kuro sudaro biokuras. Problema atsisuks ir kitu lazdos galu – gyventojams padidės mokestis už šiukšles", – Seimo Energetikos komisijos narys Kęstutis Daukšys sakė, kad EM iš tikro nėra paskaičiavusi, kiek mums iš tikrųjų reikia šiukšles deginančių elektrinių ir kokią ekonominę naudą jos neš Lietuvai.

"Jei paprastos biokuro katilinės, gaminančios tik šilumą, pastatymo išlaidas prilygintume vienetui, tai elektrinės, kuri gamintų ir elektros energiją, kaina padidėtų tris kartus. O jei statome šiukšles deginančią ir elektros energiją bei šilumą gaminančią elektrinę – kaina dešimt kartų didesnė negu paprastos. Investicijų grąža įeina į kilovatvalandės kainą. Tarkim, dabartinė kilovatvalandės kaina investicijų grąžoje sudaro apie 6 proc., tai jei elektrinė dešimt kartų brangesnė, 60 proc. kilovatvalandės tarifas padidės", – skaičiavo buvęs ūkio ministras K.Daukšys. Jo teigimu, Kaune pastačius šiukšlių deginimo elektrinę, už kurią pasiryžę galvas guldyti EM klerkai, miestiečiams gerokai išaugs karšto vandens ir šildymo tarifai, taip pat elektros kaina.

K.Daukšys prisipažino nenorintis teigti, kad "Lietuvos energijos" ir skandinaviško kapitalo protegavimas ministerijoje kvepia korupcija, tačiau neabejojo, kad taip proteguojamas valstybinis verslas.