"Neišsižadėk ligos, tiurmos ir ubago lazdos", – šį posakį turėtų prisiminti ir emigrantai. Liga neretai tampa priežastimi, kai saitus su Lietuva nutraukęs tautietis priverstas sugrįžti ir pripažinti, kad sveikatos apsauga tėvynėje ne vienu atveju geresnė nei svetur.

Pagalba nedelsiant

Lietuvos sveikatos politika akcentuoja, kad būtinąją pagalbą gydymo įstaigos teikia visiems, kuriems ji būtina – kaip reikalauja Hipokrato priesaika. Neretai pasitaiko  atvejų, kai išgirdę, kad už suteiktą paslaugą teks susimokėti, piliečiai "pamiršta" tai padaryti.

"Taip, tokių atvejų pasitaiko. Dažniausiai taip elgiasi užsieniečiai arba mūsų šalies piliečiai, deklaravę išvykimą iš Lietuvos", – patvirtino Kauno klinikų atstovė spaudai Milda Dambrauskienė.
Daugeliu atvejų tokie pacientai patenka į gydymo įstaigą dėl skubios pagalbos paslaugų, kurios turi būti suteiktos nedelsiant. Kiek kitaip, kai pacientas registruojasi iš anksto. Tokio paciento sveikatos draudimą gydymo įstaiga turi laiko patikrinti.

Pabėgo nepadėkoję

Maždaug prieš mėnesį Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos priėmė mažametį pacientą. Vaikui buvo diagnozuotas virusinis meningitas. Jis buvo paguldytas į ligoninę, suteikta visa reikiama pagalba. Po kelių dienų, kai mažylio būklė pagerėjo ir buvo rengiamasi jį išleisti namo, medikai palatą rado tuščią.

"Sergantiesiems virusiniu meningitu atliekame stuburo punkciją, ir būklė gana greitai pagerėja. Kokio nors ypatingo gydymo toliau ši liga nereikalauja. Pavojus vaiko sveikatai jau buvo praėjęs", – prisiminė Vaikų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.

Radę tuščią palatą medikai pernelyg nenustebo. Būtinoji pagalba buvo suteikta Lietuvos emigrantų vaikui, o šeima nebuvo susitvarkiusi vaiko sveikatos draudimo. Medikai tik svarstė, kad greičiausiai saitus su tėvyne nutraukusius emigrantus išgąsdino jų mažyliui suteiktų paslaugų kaina – 800 litų.

Apie vaiką nepagalvojo

"Tokie atvejai nėra labai dažni, tačiau kartais pasitaiko. Dėl to ligoninė nebankrutuos, bet nuostolių patiria", – apgailestavo R.Kėvalas.

Minėto atvejo su emigrantų vaiku tęsinys – išskirtinis. Po kelių dienų Kauno klinikų medikų išgydyto vaikelio tėvai grįžo. Jie sumokėjo už mažylio gydymą.

"Gal prabilo sąžinė?" – tokius vyresniųjų seserų svarstymus persakė klinikos vadovas. R.Kėvalas pabrėžė, kad pernelyg dažnai žmonės atmestinai žiūri į sveikatos draudimą. "Ar jūs draudžiate savo namą? Ar draudžiate automobilį?" – tokius klausimus R.Kėvalas uždavė metus Amerikoje praleidusiai emigrantei.

Pastarosios atsakymas, žinoma, buvo teigiamas. "O vaiko kodėl neapdraudėte?" –  paklausė gydytojas tos pačios emigrantės, kai kilo nesusipratimas dėl vaiko gydymo paslaugų apmokėjimo. "Ji atsakė, kad nepagalvojo", – šyptelėjo Vaikų klininkos vadovas.

Hipokrato vertas akcentas

Medikai atkreipia dėmesį, kad būtų labai patogu, jei svetur išvykę žmonės parsivežtų į Lietuvą savo sveikatos kortelę. Ligoninės personalas atsišviestų tą kortelę ir ligoninė atsiimtų pinigus arba iš Lietuvos, arba iš tos šalies, kurioje asmuo moka sveikatos draudimo mokesčius, ligonių kasų.

Vis dėlto, ar pacientas turi kortelę, ar ne, dėl būtinosios pagalbos medikai nedvejoja. "Nesvarbu, turi pinigų ar neturi, turi dokumentus ar neturi. Būtų baisu, jei žmogui per galvą srūva kraujas, o mes jam nesuteikiame pagalbos, nes jis neapdraustas. Nesvarbu, kas tie žmonės – emigrantai, lietuviai ar užsieniečiai, jie turi žinoti, kad Lietuvos ligoninėse yra skyrius, kuriame jiems bus suteikta skubi pagalba", – tarė Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Kęstutis Stašaitis.

Gydytojas neneigė, kad ir jų skyriuje būna tokių atvejų, kai emigrantas nemoka valstybei ir grįžęs naudojasi mūsų sveikatos paslaugoms. "Išvažiuoja tas sluoksnis, kuris ir nebuvo lojalus mūsų valstybei", – svarstė K.Stašaitis.

Sveikatos politikos skirtumai

Gydytojai akcentavo ir dar vieną dalyką – nemažai emigrantų tampa puikiais lietuvių gydytojų pacientais. Svetur patyrę sveikatos apsaugos paslaugas, emigrantai ar uždarbiaujantieji svetur labai ima vertinti tai, ką kadaise Lietuvoje vadino žemu svaikatos apsaugos lygiu.

"Yra buvę tokių atvejų, kai žmonės tiesiai iš lėktuvo atvažiavo į ligoninę. Tokiais atvejais pacientas dažniausiai rimtai serga ir neturi sveikatos draudimo. Kitose šalyse net ir į būtinąją pagalbą žiūrima labai pragmatiškai: jei neturi sveikatos draudimo,  būtinosios pagalbos negausi", – sveikatos politikos skirtumus dėstė klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas.

Sąmoningumas ir pagarba

"Taip, pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų, – neneigė K.Stašaitis. –  Tačiau apgavystės, norint gauti medicininių paslaugų, artimiausiu metu taps nebeįmanomos."

Klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas paaiškino, kad Lietuvoje ketinama pereiti prie naujų elektroninių paslaugų, kurios norą piktnaudžiauti pavers bergždžiu. Jau dabar gydymo įstaiga mato pacientų deklaruojamą gyvenamąją vietą.

Pasak K.Stašaičio, kiekvieno moralinė pareiga – ugdyti sąmoningumą ir pagarbą sau. Jeigu asmuo moka mokesčius vienai valstybei, tegul ten ir rūpinasi savo sveikata, tačiau nemėgina nemokamai praslysti savo tėvynėje vien todėl, kad kadaise čia gyveno.

Pacientai iš svetur

100 – tiek užsieniečių lankėsi Kauno klinikose liepą.

33 – tiek ne Lietuvos Respublikos piliečių buvo suteikta pagalba Skubios pagalbos skyriuje Kauno klinikose birželį.

6 – tiek užsieniečių neatsiskaitė už gydymą Kauno klinikose birželį.

LMSU ekonomikos skyriaus duomenys