ELTA įkūrėjas – išskirtinė asmenybė

  • Teksto dydis:

Artėjantis Lietuvos telegramų agentūros ELTA šimtmetis (ji įkurta 1920-ųjų pavasarį) – proga prisiminti jos ištakas ir žmogų, praėjusio amžiaus pradžioje atvykusį iš užsienio ir dėjusį visas pastangas, kad ši agentūra būtų įsteigta bei sėkmingai gyvuotų, padėdama Lietuvai daugiau sužinoti bei megzti ryšius su pasauliu.

Apie tai ELTA kalbėjosi su Danute Rūkiene – Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vyriausiąja specialiste.

– Vienas iš Kauno senamiesčio pastatų Rotušės aikštėje paženklintas atminimo lenta Juozui Eretui – lietuvių ir šveicarų mokslininkui, literatūros istorikui ir pedagogui, publicistui, Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjui bei pirmajam vadovui. Kada tai nutiko?

– 2006-aisiais, pasitinkant Juozo Ereto gimimo 110-ąsias metines, atminimo lenta nutarėme pažymėti namą Kaune, Rotušės a. 23, kur J.Eretas su šeima gyveno apie penketą metų.

2006-aisiais, pasitinkant Juozo Ereto 110-ąsias gimimo metines, atminimo lenta pažymėtas namas Kaune, Rotušės a. 23.

Tiesa, J.Ereto atminimas Kaune jau buvo įamžintas ir minint jo gimimo 105-ąsias metines, kai Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto kiemelyje 2001 m. buvo pastatytas ir pašventintas profesoriaus bei jo žmonos mokytojos Onos Jakaitytės-Eretienės atminimui skirtas medinis stogastulpis.

– Ar jums pačiai teko bendrauti su J.Ereto artimaisiais?

– Teko. Džiaugiausi gavusi Šveicarijoje gyvenančių Ereto vaikų kontaktus. Susirašinėjau su profesoriaus dukra Julija Koller-Ehret, prašydama patikslinti šeimos gyvenimo Kaune vietas ir metus. Turėjau garbę susipažinti ir su J.Ereto sūnumi, taip pat Juozu, atvykusiu į Kauną minėti tėvelio gimimo 110-ųjų metinių. Profesoriaus vaikai Julija ir Juozas kartu su Kauno miesto savivaldybės atstovais atidengė atminimo lentą Rotušės aikštėje. Dviejų tautų šviesuolio vaikai dalyvavo ekskursijoje po Kauną aplankant vietas, susijusias su J.Ereto gyvenimu ir veikla, šiltai bendravome kituose renginiuose.

– Kultūros paveldo skyriuje dirbate ne vieną dešimtmetį, su kolegomis rūpinotės ne vieno praeityje garsaus žmogaus atminimo įamžinimu. Žinant, kad ne viskas surašyta enciklopedijose, iš kokių šaltinių semiatės žinių apie tuos žmones?

– Kiekvienos atminimo lentos įrengimą lydi ilgas paruošiamasis darbas, pradedant nuo gyvenamosios vietos ir datos nustatymo. Su Juozu Eretu yra Kaune daug susijusių vietų: universitetas, Užsienio reikalų ministerija, "Pavasarininkų" namai, net Seimo rūmai. O ir gyvenimo vietą profesoriaus šeima keitė ne vieną kartą, nuomodama butus tai Benediktinių, tai A.Jakšto, tai Žemaičių gatvėje. Gelbėjo Kauno telefonų knygos, VDU tuomečiai kalendoriai, bet tiksliausia informacija aptikta Kauno regioninio valstybės archyvo pastatų bylose.

Namą Rotušės aikštės ir A.Jakšto gatvės sankirtoje parinkome todėl, kad šiame Šv.Kazimiero draugijai priklausiusiame pastate lietuviškasis šveicaras su šeima gyveno apie penkerius metus. Čia veikė ir "Šviesos" spaustuvė, apie čia gyvenusį prelatą Aleksandrą Dambrauską-Adomą Jakštą savo prisiminimuose rašė J.Ereto dukra. O paskutiniuosius trejus mūsų mieste gyvenimo metus profesorius nuomojo butą Žemaičių gatvės atkalnėje, tačiau šis medinis namas iki mūsų dienų neišliko...

– Gal primintumėte, kur pirmiausia prieš 100 metų įsikūrė naujienų agentūra ELTA ir kokiais adresais ji vėliau keliavo per laikinąją sostinę?

– Kai 1919 m. sausį Lietuvos Vyriausybė persikėlė į Kauną, ji su kitomis valstybę kūrusiomis institucijomis įsikūrė buvusiame carinio banko pastate, dabartinis adresas K.Donelaičio g. 68 / Maironio g. 27. Kadangi čia pradžioje glaudėsi ir Užsienio reikalų ministerija, tai ir ELTA, kaip šios ministerijos padalinys, įsikūrė pradžioje čia. Prie to namo 2012 m. įrengėme atminimo lentą, šiemet dar vieną baigiame įrengti A.Smetonai, kad būtent šiame name Prezidentas davė priesaiką.

1922 m. ELTA kartu su URM persikėlė į S.Daukanto g. 25. Nežinau, ar čia ji buvo iki 1940 m., reikia žiūrėti telefonų knygas. Žinau tik, kad kai 1935 m. URM išsikėlė į naujus Žemės banko rūmus , ELTA liko S.Daukanto gatvėje

– Prieš keliolika metų Kauno miesto savivaldybė ėmėsi  iniciatyvos, – bendradarbiaujant su užsienio šalių ambasadomis, suteikti galimybę kauniečiams bei miesto svečiams sužinoti ir matyti, kur Laikinosios sostinės laikais Kaune veikė kitų valstybių diplomatinės atstovybės. Ar lengvai sutarėte dėl tokio atminimo įamžinimo su visais dabartiniais ženklinamų pastatų savininkais?

– Kauno miesto savivaldybės Užsienio ryšių skyrius kvietė ir kviečia mūsų šalyje reziduojančias užsienio šalių ambasadas įamžinti savo pirmtakes buvusioje Lietuvos laikinojoje sostinėje. Bene viena pirmųjų tai padarė Jungtinės Karalystės ambasada 1998 m.

Daugumai tokių pastatų valdytojų yra garbė, jei atminimo lenta paženklinamas istorinę vertę turintis jų namas. Nesutarimų su pastato valdytoju kilo tik vieną kartą, kai buvo atsisakyta savivaldybei leisti atminimo lenta paženklinti pastatą Laisvės alėjoje, kur dirbo žymus Nyderlandų verslininkas, diplomatas ir humanistas Janas Zwartendijkas. Bet išeitis iš padėties visada yra.

– Šis projektas jau baigtas?

– Jis vis dar tęsiamas. Naujų lentų atsiradimą inspiruoja žymios sukaktys, diplomatinių santykių užmezgimo metinės. Šių metų pavasarį atminimo lenta buvo pažymėtas pastatas Kęstučio gatvėje, kur 1938–1939 m. veikė Lenkijos Respublikos pasiuntinybė. Iš viso jau 15 atminimo lentų žymi Kaune, tarpukariu tapusiame laikinąja Lietuvos sostine, buvusias ambasadas.

– O kaip  su praeityje Lietuvai nusipelniusių žmonių atminimo įamžinimu?

– Nors kai kam atrodo, kad atminimo lentų mūsų mieste gal jau ir per daug. Bet juk čia buvusi Laikinoji sostinė, čia kone kiekvienas pastatas alsuoja savo istorija. Kasmet turime ką įamžinti, paaiškėja vis naujų faktų.

Štai Kauno rajono savivaldybė didžiuojasi restauruotomis ir įamžintomis generolo dr. Prano Vaiciuškos, inžinieriaus Viktoro Reklaičio medinėmis vilomis Kačerginėje. Šie žymūs veikėjai ir Kaune turėjo savo namus. Juos suradome bei pristatėme visuomenei per Europos paveldo dienas ir planuosime paženklinti.

Įamžinimo darbą kiek stabdo privalomas pastato valdytojų sutikimas, nes gauti daugiabučių namų gyventojų sutikimus darosi vis sunkiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pagarbiai

pagarbiai portretas
2 iš jų buvo teisiami ?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių