draugą šunį yra gerai. Bet visdėlto pirmoje vietoje turi būti žmogus. Tik tuo atveju, jei draugas yra šuo, geriau šuo tebūnie draugas.

Šunininkams vieninteliai draugai, tai tik šunys. Tarptautinė draugo diena, o nei vieno sakinio apie draugystės svarbą tarp žmonių, kas ir yra šios dienos esmė. Šunininkai savinasi šią šventę. Visur kaišomi tie šunys, iškeliami jų poreikiai, laimė, o komercininkai trina rankomis siūlydami prekes ir paslaugas šiai rinkai (rūbai, avalynė, žaislai, kirpyklos, LEDAI šunims). Iš straipsnio darosi akivaizdu, kad jau ne tik veterinaro, bet ir psichoterapeuto paslaugos šuniui reikalingos, kad užsiskaitytum geru šunelio draugu, nes žodis "šeimininkas" jau vergvaldiškas užjautrintoj visuomenėj. Kitaip sakant, šuo jau nebe tik augintinis, bet ir "šeimos nario", "vaiko", "draugo" pakaitalas. Tuoj bus ir sutuoktinis. Visuomenė, kuri humanizuoja gyvūnus, o vengia ryšio tarp žmonių yra pasmerkta vienišumo epidemijai ir galiausiai visiškam išnykimui. Kol jauni europiečiai renkasi šunis vietoj vaikų, tai jų šalis palengva užiminėja invazinės tautos.

''Pasakyk, kas tavo draugas - pasakysiu kas tu esi...'' Jei tavo ''draugas'' šuva, tai kas tada tu? Beprotybė kažkokia...

Kodėl nevažiavo paskui eiseną šudų surinktuvas?