Metų kaunietės rinkimai: dalijimasis pažinimo ir gydymo galiomis

14 LINA PREIŠEGALAVIČIENĖ – labai aktyvi Kauno modernizmo tyrinėtoja, architektė, edukatorė, menotyros mokslų daktarė, mokslinių monografijų apie Lietuvos tarpukario architektūrą ir dizainą autorė. 2018 m. Kultūros paveldo departamento įvertinta už indėlį tyrinėjant, saugant ir puoselėjant kultūros paveldą.

Užpernai L.Preišegalavičienė ėmėsi dar vienos labai svarbios Lietuvos meno ir kultūros populiarinimui užsienyje veiklos – Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto menotyros mokslo žurnalo anglų kalba "Art History & Criticism" sudarymo ir leidybos.

Visas L.Preišegalavičienės veiklas jungia Lietuvos žmonių ir istorijos pažinimo džiaugsmas, dalijimasis patyrimais, požiūriais ir sukauptomis žiniomis.

Veiklos tarpusavyje susipina netgi jai ėmusis kažkurio konkretaus projekto. Vienas paskutiniųjų tokių – Kauno valstybinio lėlių teatro rekonstrukcija. "Teatro interjero dizaino sprendimus kūriau remdamasi savo pačios atliktais istoriniais tyrimais. Istorines žinias apie buvusį tarpukario kino teatrą reikėjo kūrybiškai perdirbti jau pagal šiuolaikinio Lėlių teatro veiklos specifiką, skubiais statybos darbų terminais ir kukliu statybų biudžetu. Prie ankstesnių laikotarpių interjero detalių ir meno kūrinių stengiausi naujai interpretuoti tarpukario laikotarpiui būdingą daugiaspalvingumą, pastelines spalvas ir realiai vadovautis tarpukario modernizmui būdingais principais", – pasakojo L.Preišegalavičienė, taip pat besidominti Lietuvos tarpukario architektūra ir dizainu.

L.Preišegalavičienė teigė nesitikėjusi tokio savo knygų "Lietuvos tarpukario interjerai 1918–1940", "Tikrasis modernizmas: Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus istoriniam interjerui – 80 metų", "Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932" populiarumo.

"Kaip ir dauguma tyrėjų galvojau, kad mokslinės monografijos žanras skaitytojus vargina, labai sunkus, dargi vyrauja išankstinė nuomonė apie mokslinių leidinių nuobodumą, kad jie skirti tik siauram ratui profesionalų", – kalbėjo architektė ir edukatorė.

Teatro interjero dizaino sprendimus kūriau remdamasi savo pačios atliktais istoriniais tyrimais.

Ji spėjo, kad galbūt populiarumą lėmė gausiai paskelbta nauja istorinė informacija, jos grupavimo, gretinimo bei lyginimo principai, siūlomi nauji rakursai į architektūros stilistines tendencijas bei tautinį tapatumą lietuviško architektūrinio dizaino raidoje, gausus kiekis iliustracijų su tiksliomis nuorodomis į istorinius dokumentus.

Rašančiai knygas, pasakojo L.Preišegalavičienė, jai pirmiausia tenka sugriauti išankstines savo nuostatas ir susitaikyti, kad ne visa Lietuvos architektūros ir dizaino istorija buvo tokia graži, kokią norėtume matyti šiandien, ir kokią išoriškai pastebime išlikusiuose Laikinosios sostinės-tarpukario Kauno modernizmo pastatuose. "Teko susigriauti ir profesinius stereotipus apie "vieningas" stilistines tendencijas ir įgauti tolerancijos dėl estetinių požiūrių įvairovės", – prisipažino L.Preišegalavičienė.

16 OLIVIJA GUSTIENĖ – profesorė, gydytoja kardiologė, gydanti širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones, iš mirties nagų išplėšusi ne vieną pacientą ištikus širdies infarktui ir padedanti pastariesiems grįžti į visavertį gyvenimą.

"Ne veltui sakoma, kad pasirinkusi gydytojos profesiją, renkiesi ir gyvenimo būdą. Tai, manau, yra neišvengiama, nes tavo darbo valandos uždarius klinikos duris, nesibaigia", – kalbėjo prof. dr. O.Gustienė.

Mediciną, kardiologiją ji vadino meno rūšimi, nes kasdien reikia spręsti įvairius sudėtingus ir netipinius atvejus, dažnai skubius ir neatidėliotinus, ir tai daryti neretai netgi keičiant nelanksčios sistemos principus.

"Pats didžiausias atlygis yra išsaugota paciento sveikata, o neretai – ir gyvybė. Ypač tada, kai atrodo, kad vilties daug nelikę, o gydymą apvainikuoja geras rezultatas, jauti didelį pasitenkinimą savo darbu ir profesija", – sakė gydytoja, savo žiniomis besidalijanti su studentais, jaunaisiais gydytojais ir gydytojais rezidentais.

Sunkiausia darbe – netekti paciento. "Vis iš naujo klausiu savęs, ką turėjau, ar galėjau ką nors padaryti kitaip, ar tikrai nebuvo kitos galimybės", – atvirai prisipažino Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė, kuriai, kaip ir jos kolegoms, tenka didžiulis darbo krūvis.

Ji akcentavo, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai svarbiausi yra sveikos gyvensenos principai: judėjimas, sveika mityba ir žalingų įpročių atsisakymas.

Ne veltui sakoma, kad pasirinkusi gydytojos profesiją, renkiesi ir gyvenimo būdą.

"Jauni žmonės neretai neskiria reikiamo dėmesio savo sveikatai, galvoja, kad širdies ligos juos aplenks, bet iš tiesų sveikos gyvensenos principus turime aiškinti jau vaikams. Tinkamas fizinis lavinimas, treniruotės ugdo judėjimo ir sporto poreikį. Anksti būtina supažindinti su racionalios mitybos pagrindais, svarbu nerūkyti, koreguoti antsvorį, laiku pradėti medikamentais reguliuoti kraujospūdį, mažinti cholesterolio koncentraciją, efektyviai gydyti diabetą", – vardijo medikė.

Anot pašnekovės, labai svarbu įvertinti paveldėjimo veiksnį, tai yra, jeigu kuris nors iš pirmos eilės giminaičių sirgo širdies ligomis, miokardo infarktu, ar buvo staigių mirčių, būtina tikrintis profilaktiškai ir pasirūpinti savo sveikata. "Genų nepakeisime, o visa kita – galime", – teigė O.Gustienė.

Anot jos, labai svarbus ir visavertis poilsis. Pačiai gydytojai atsigauti ir pasisemti jėgų padeda tenisas, kasdienis sportas, važinėjimas dviračiu, slidinėjimas.

Balsuodami už pasirinktą kandidatę ar kandidates atkreipkite dėmesį, kad kiekviename projekto etape balsavimas ir balsų skaičiavimas pradedamas iš naujo.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite, užpildykite specialų kuponą ir siųskite jį adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas; arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g. 18, Kaunas. Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis. Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu MKN XX.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio. SMS kaina – 1 euras. SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.

PORTALAS

Portale kauno.diena.lt, rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.