- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aleksas Dabulskis
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
-
A. Dabulskis: apsišlakstau ironija – ji palaiko gyvenimo geismą
„Sykį gimęs lietuviu, kaukis bent jau liežuviu“, – tai tarsi Alekso Dabulskio kūrybinis ir pilietinis moto. Tik šiuo metu satyros veteranas ne aštriu liežuviu su gyvenimo negerovėmis kaunasi, o žemaitiška valia – su niekaip nepaleidžiančia liga. Itin narsiai reikėjo su ja pasigalynėti, kad duotų jubiliejinį interviu: balandžio 10-ąją A.Dabulskis pasitiko 85-ąjį gimtadienį.
Tiesa, šiame proginiame pašnekesyje be Irenos Dabulskienės pagalbos būtume neišsivertę. Ji – gerasis Alekso angelas, nuolat šalia.
„49-erius metus einame susikibę rankomis, – primena daug ką stebinusį jųdviejų įprotį eiti delnas delnan ir nusijuokia palygindama, – kaip aštuoniolikmečiai. Iš tiesų aš nepakenčiu eiti už parankės.“
O aš iškart skubu šią tikrovę paversti metafora: dvi stiprios asmenybės tik taip per gyvenimą ir eina. Irena ne vien dėl proto, išminties, dosnių talentų pamilo savo išrinktąjį – visų pirma žavėjo jo žmogiškosios savybės. „Iš Alekso išmokau pakantumo, atkaklumo, gebėjimo būti savimi ir suteikti laisvę šalia esančiam“, – pabrėžia tai, kas itin svarbu meilėje ir santuokoje.
Ji apdovanojo sutuoktinį savo širdies gerumu ir grožiu. Poeto mūza neliko be dėmesio: A.Dabulskis savo žmonai, dviejų sūnų motinai Irenai, dedikavo eilėraščių knygą „Dienovidžio žemė“, taupiai, bet daug pasakančiai užrašęs: „Skiriu savo širdies šeimininkei.“
Visada visiems skubėjusi į pagalbą Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties slaugos padalinio vadovė rasdavo laiko ir jėgų aplankyti pasiligojusius, bėdos ištiktus Alekso plunksnos brolius.
Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardas, Kauno miesto „Gerumo kristalas“ – tik maža dalelė atsidėkojant I.Dabulskienei, kuri sutverta palengvinti ligos paliesto žmogaus kūno ir sielos skausmus. „Norisi atiduoti širdį kiekvienam nelaimės ištiktam žmogui“, – yra sakiusi Irena, kuriai ir pačiai likimas šiandien uždėjo ligos naštą.
Išbandymai nepalaužė
Gyvenimas kiekvieną pavėto ir pamėto, tačiau A.Dabulskiui anksti atseikėjo išbandymų – vos septyniolikos atsidūrė lageryje. Buvo paskutinėje gimnazijos klasėje, kai suėmė už antisovietinius eilėraščius ir dar „pripaišė“ organizuotą antisovietinę veiklą. Gavo 25 metus, bet, po Stalino mirties pasikeitus situacijai, Mordovijoje ir Omske išbuvo penkerius metus.
„Gyventi teko tokiais laikais,/ kai žmogus žmogaus negailėjo,/ kai gyvas išlikti galėjai/ tik leisdamas viską juokais“, – jau gerokai vėliau parašė. O iki tol teko skintis kelią į išsvajotąją literatūrą.
Nors mokyklą baigė aukso medaliu ir galėjo įveikti bet kurios aukštosios mokyklos stojamųjų kartelę, Vilniuje studijuoti iš lagerio grįžusiam jaunuoliui buvo uždrausta – neleido griežtos pasų režimo taisyklės.
Kaune pasirinko statybų inžinieriaus profesiją, nes statybų jau buvo ragavęs lageryje. Tik vėl pasivijo politinio kalinio šleifas – ir Kaune gyventi nebuvo galima. Gabų studentą į tuometį Politechnikos institutą pakvietė prof. K.Baršauskas, čia baigė vakarines studijas. Darbuotis išvyko į Birštoną, vadovavo Nemuno krantinės pylimo statyboms. Vėliau laukė svarbūs objektai Kaune – Žemės ūkio akademijos, Kauno statybos tresto pastatų statyba. Talentingą statybų vadovą pakvietė dirbti Statybos tresto valdytojo patarėju.
Adskis ir jo humoras
Vis dėlto darbas nebuvo mielas širdžiai, nepasitenkinimą juo malšino poezija. Jau pirmosios dvi A.Dabulskio poezijos knygelės (beje, be lašelio ironijos) atvėrė kelią į didžiąją literatūrą. Tačiau trečiojoje („Nuliada“, 1972 m.) prabilo satyriko genai. Nuo to laiko laikraščiai ir žurnalai mielai spausdino jo epigramas, parodijas, satyrinius ir humoristinius eiliavimus, nors pats jų autorius buvo kuklus ir savikritiškas.
„Tai, ką kuriu, yra kažkas tarp literatūros ir žurnalistikos“, – yra sakęs plunksnos virtuozas, kurio Adskio slapyvardžiu pasirašyta kūryba ilgus metus „Linksmuklėje“ džiugino ir „Kauno dienos“ skaitytojus.
Epigramas savo autorine technika jis pavertė ūpogramomis, aforizmai virto mąstyčiomis – ir trenktomis, ir neraliuotomis. Visų anuomet garsių šaipokų idėjinis vadas ir globėjas yra tikrojo, gerojo humoro pavyzdys, įsitikinę kolegos.
„Pilietiškai kibus, gyvenimiškai išmintingas ir drauge šmaikštus, dažniausiai atsargiai apdairus, jis ironiškai taupiai, paklusdamas žanro reikalavimams, apibendrina, nusako pasirinktus objektus, o tada žaibiškai viską apverčia aukštyn kojomis, sąmojingai akcentuoja dienraščių, televizijos, galbūt ir viešojo transporto keleivių, gatvės praeivių, parduotuvėse miestelėnų garsiai aptariamas aktualijas“, – „Nemune“ savo kolegos Alekso kūrybą mėgino įminti Vidmantas Kiaušas-Elmiškis.
Už „tarybinės tėvynės“ išdavimą kalintas A.Dabulskis savo kūryba pelnė ne tik Lietuvos rašytojų sąjungos narystę, bet ir tikrosios Tėvynės aukštą apdovanojimą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių.
A.Dabulskis ir gyvenime – riteris. Tai be galo inteligentiškas, pagarbus, atidus žmogus, kuriam kandumas tėra literatūrinė priemonė. „Apsišlakstau ironija – ji palaiko ūpą ir gyvenimo geismą“, – sako garbingą sukaktį minintis rašytojas.
„Jaučiu rimavimo inerciją“
– Esate pristatomas poetu, satyriku, vertėju, pats save vadinate ironiku. Kuri etiketė, literatūrinės veiklos sritis jums pačiam atrodo tinkamiausia, mieliausia širdžiai?
– Labai, labai mėgstu satyrą bet kokiu pavidalu, o praktika rodo, kad neįmanoma išsiversti be ironijos.
– Kaip įprasminate savo 85-erių metų jubiliejų?
– Niekaip. Jaučiuosi ir esu iš tikrųjų karšinčius – pensininkas, išlaikytinis, duonos valgytojas. Tik iš įsibėgėjimo ir iš įpročio knieti dalyvauti visose diskusijose visais klausimais – įsijungus televizorių... Toks bendražmogiškas nusiteikimas – pasakyti, išrėkti, lyg nuo to kas keistųsi.
– Už antisovietinius eilėraščius penkerius metus kalėjote Mordovijos ir Omsko lageriuose. Ar laikas pajėgus numalšinti šios patirties skausmą?
– Tai neįmanoma. Juk sulaužomi žmonių likimai, ir tai jokiais būdais nekompensuojama. Žinoma, aš nesiūlau kerštauti, kam nors suversti kaltę. Žmonija visąlaik ties riba, kur akivaizdi gėrio ir blogio pusiausvyra. Staigūs ir smarkūs pertvarkymai tampa katastrofiški.
– Svajojote studijuoti filologiją Vilniaus universitete, tačiau tapote statybų inžinieriumi?
– Puikiais pažymiais baigęs mokyklą, deja, negalėjau rinktis – sovietų valdžia neatleido politiniam kaliniui. Taip ir tapau pusininku: dienomis – statybininkas, naktimis – literatas.
– Esate kelių dešimčių knygelių autorius. Kokios dar jūsų kūrybos šiandien galėtume ištraukti iš stalčių?
– Mano stalčiuose nieko slapto nebuvo ir neliko. Tai gerai žinojau aš ir mano „prižiūrėtojai“. Negaliu skųstis kaip Aidas Marčėnas, kad „tempia prie savo altorių intelekto jėga suknista“. Galiu nerašyti. Jei ir pagalvoju kartais nebuitiškai, neįprastai, atseit poetiškai, tai neužsikabinu, tiktai kažkurį laiką jaučiu smegenyse rimavimo inerciją. O eiliavimo prievartos nebūna.
– Pirmuosius eilėraščius paskelbėte 1958-aisiais ir nebeišdavėte savo poetinio talento. Jį liudija ir tai, kad jūsų eilėmis sukurta populiarių dainų.
– Dainų tekstų rašymas suteikė daug džiaugsmo. „Jūreivių keliai“, „Lituanika“ , „Motinos šviesa“, „Dar pabūkim“, „Kauno tango“, „Vasaros šokis“... Bendradarbiavau su kompozitoriais Mindaugu Tamošiūnu, Benjaminu Gorbulskiu, Rimantu Giedraičiu, Romualdu Grabštu ir kitais.
– Buvote „Nemuno“ skyriaus redaktorius, žurnalo „Santara“ ir jo leidinių, satyrinio laikraščio „Ūpas“ redaktorius, dailinote ir „Kauno dienos“ žurnalistų kalbą. Ar turėtumėte priekaištų šiandienei kalbos kultūrai ir atsakomybei už lietuvišką žodį?
– Tam reikalinga kompetencija. Jos man kaip tik stinga, tenka kreiptis į žodynų ir kitų storų knygų išmintį. Regis, didžioji žodžio laisvė teigiamai paveikė mūsų kultūrą. Viešoji kalba greitai išsikeikė, bet neprasikeikė, nors kurį laiką atrodė, kad kalbos šiukšlės viską nušluos. Nepraustaburniai pritilo. Kūrybingi lietuviukai jau net dainas kuria savoms, Eurovizijos, reikmėms. Dieve padėk, lietuvių kalbai neturėtų pakenkti. Galėtų kurti ir kiniškai.
– Aštrialiežuvių plunksnos iki šiol neatšipo, bet nebeliko kur savo kūrybą dėti. Kas, jūsų matymu, atsitiko su mūsų visuomene? Nebevertiname gero humoro? Nesuprantame juokų?
– Nieko baisaus neįvyko. Paprasčiausiai tebevyksta pertvarka. Satyra ir humoras niekur nedingo, tik persitvarko, iš naujo įregistruoja kiekvienas savo nuosavybę, priklausomybę. Kiekvienas telekanalas kam nors tarnauja, ieško įspūdingesnės raiškos.
– Ką apie šiandienį mūsų gyvenimą pasakytų Horacijus Drapakas (dalį satyrinių kūrinių A.Dabulskis pasirašinėjo šiuo kolektyviniu slapyvardžiu – aut. past.)?
– Neabejoju, kad nuoširdžiai pasveikintų ir linkėtų tęsti tradiciją. Kolektyvinis anonimas – jokia naujiena, visada buvo saugiau rašyti, kritikuoti prisidengus.
– Jūsų apdovanojimų galerija – įspūdinga. Esate Augustino Griciaus, LATGAA vertėjo nominacijos, Kauno miesto kultūros ir meno premijos, Vieno lito literatūrinės premijos laureatas, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruoto medalio, Santakos II laipsnio Garbės ženklo savininkas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius. Kaip įvertinimai praturtina kūrybos žmogų?
– Gero žmogaus jokie apdovanojimai negadina.
Iš A.Dabulsksio ūpogramų
„Trys po šimtą, arba Trejos devyniasdešimt devynerios“
Nepaaiškinami dalykai
Rods, maitinamės gerai,
žvyro nei skaldos nekramtom,
ir iš kur tie daktarai
inkstuos akmenų suranda?!
Taikos formulė
Gyvename taikiai
ilgus metus,
tiksliai nusitaikę
vieni į kitus.
Genialus paprastumas
Labai paprastai galiu
pasakyti tamstoms:
kas mano – genialu,
kas ne mano – šlamštas.
Pažanga
Lyrika labai pažengus
ieškojimų keliu:
sudedu skyrybos ženklus,
o prasmės įdėt negaliu…
Atsinaujinimas
Neatsidžiaugi menu –
modernėja, modernėja!
Kartais taip jau modernu,
kad atrodom išdurnėję.
Vadeliojimas
Vadai vedžioja vadukus,
vadukai – dundukus.
Kiauliška epigrama
Tokia jau tikrovė,
kaip sakoma, sė lia vy:
vienas laižos prie lovio,
kito – ir kojos lovy.
Stebuklai
Stebuklais, sako, netikėk –
norėčiau, bet pats mačiau:
žmogus išleidžia tiek ir tiek,
uždirbdamas perpus mažiau!
Dėl grožio
Melas patrauklus, brolyti,
grožis – jo jėga visa,
jis net keičia savo lytį,
pasiversdamas tiesa.
Greitakalbė
Grobsi –
lobsi,
kursi –
skursi.
Viskas savo vietoj
Tie pažadus sėjo,
anie laikė špygą, –
tie į valdžią suėjo,
anie – su špygom liko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyvulininkystės parodoje – tūkstančiai gyvųjų eksponatų: lankymas nemokamas
VDU Žemės ūkio akademijoje prasidėjo specializuota gyvulininkystės paroda. Joje – tūkstančiai naminių gyvūnų: nuo smulkių paukščių – iki stambių veislinių galvijų. Tris dienas parodą galima lankyti nemokamai. ...
-
Spalis Kaune – ypatingas senjorams: kvies atitrūkti nuo rutinos ir skirti daugiau laiko sau
Besibaigiant rugsėjui, Kaunas tradiciškai pasitinka senjorams dedikuotą mėnesį. Visą spalį garbaus amžiaus kauniečiai raginami dalyvauti jiems skirtuose nemokamuose renginiuose – nuo šventinio koncerto Rotušės aikšt...
-
Naktį į Kauną atvykus raganosiams, Lietuvos zoologijos sodas skelbia atidarymo datą6
Į Lietuvos zoologijos sodą ketvirtadienio naktį atvežti du baltieji raganosiai. ...
-
Kas nuo kitos savaitės vadovaus Kauno apygardos prokurorams ir kur pasuks dabartinis jos vadovas?30
Tiksi paskutinės dabartinio Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus valandos šiame poste, kuriame jis praleido dvi kadencijas, t. y. dešimt metų. Artimiausius penkerius metus vadovauti Kauno apygardos prokurora...
-
Kauno rajonas turi naują žaliąją erdvę – šventiškai atidarytas „Namučių“ parkas6
Kauno rajono gyventojai laisvalaikį nuo šiol gali leisti visiškai naujoje žaliojoje erdvėje. Antradienį, rugsėjo 26 d. vykusios rudeniškos šventės metu atidarytas „Namučių“ parkas. Atgijusiame Jonučių II kaime ...
-
Dėl tvenkinyje išgaišusių žuvų Kazlų Rūdoje – ekstremali situacija3
Rugsėjo 26-ąją Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška pranešė paskelbęs ekstremalią situaciją dėl Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje išgaišusių žuvų. ...
-
Kauniečiai stebi pražydusius kaštonus: gamta kraustosi iš proto8
Jau pradėjo gelsti lapai, orai po truputį vėsta, ateina ruduo, tačiau kauniečiai stebi ir pavasario ženklus. Net keliose vietose fiksuoti pražydę kaštonai. ...
-
Savivaldybė: po Kauno įrašymo į UNESCO kultūros paveldo apsauga ne griežtės, o efektyvės12
Pasaulio paveldo komitetui įrašius Kauno modernistinę architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, savivaldybė tvirtina, kad priežiūra ir apsauga šioje teritorijoje ne griežtės, o efektyvės. ...
-
Ekologinė nelaimė Kazlų Rūdoje: situacija brendo ilgai, o dabar tenka kalbėti apie pavojų žmonėms35
Kvapą užima ne tik prie tvenkinio pasitinkantis dvokas, bet ir nelaimės mastas ir galimos rizikos. Šiandien Kazlų Rūdoje planuojama skelbti ekstremalią situaciją. Tai nuspręsta dėl masinio žuvų kritimo Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje. ...
-
Kauno ligoninėje už 10 mln. eurų bus modernizuoti skubios pagalbos, reanimacijos skyriai3
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siekiant stiprinti skubiosios pagalbos ir infekcinių ligų gydymo paslaugas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje jau artimiausiu metu bus pradėti Skubiosios pagalbos bei Reanimacijos ir inten...