Ketvirtadienį miesto politikai spręs, ar "Vilijos", "Šilainių" ir "Dainavos" baseinus valdančią mokyklą prijungti prie Kauno plaukimo centro, veikiančio "Girstutyje". Paaiškėjo, kad nei vienos, nei kitos įstaigos vadovai apie tai nieko nežino.

Su niekuo nesitarė

"Įdomiausia yra tai, kad mes patys apie tą prijungimą nieko nežinome. Oficialiai mūsų niekas neinformavo, tik girdėjome kalbas, kad miesto taryboje bus sprendžiamas šis klausimas. Sunku suvokti, kodėl viskas sprendžiama už akių", – stebėjosi Kauno plaukimo mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Erikas Skyrius.

Jis įsitikinęs, kad buvo galima prie vieno stalo susodinti Kauno plaukimo mokyklos ir "Girstutyje" įsikūrusio Kauno plaukimo centro vadovus, kartu su savivaldybės atstovais išsiaiškinti vizijas ir planus. "Dabar niekas nieko nežino, o jungia. Tai ne tik stebina, bet ir daug ką atstumia – kelia baimę", – svarstė vienas Kauno plaukimo mokyklos vadovų.

Prijungti Kauno plaukimo mokyklą prie Kauno plaukimo centro siūlyta jau ir anksčiau, tačiau sprendimas miesto taryboje nebuvo priimtas. "Jau buvome nurimę. Manėme, kad bent jau iki kito plaukimo sezono arba iki rinkimų, kurie – nebe už kalnų, tų idėjų niekas nebekels", – prisipažino E.Skyrius.

"Pirmą kartą girdžiu šitą dalyką. Su mumis tai nėra derinama, todėl šiuo klausimu nieko daugiau negaliu pasakyti. Čia ne mūsų prerogatyva. Tai jau miesto valdžios sprendimai", – situaciją komentavo laikinai Kauno plaukimo centro direktoriaus pareigas einanti Milda Šeibokaitė.

Nekomercinės įstaigos

Gal Kauno plaukimo mokykla sulaukė kokių nors priekaištų iš steigėjo – savivaldybės – dėl prasto darbo? E.Skyrius tikina, kad Kauno plaukimo mokyklos sporto rezultatai abejonių nekelia niekam. Mokyklos treneriai kasmet išmoko plaukti šimtus vaikų.

"Gal buvo priekaištų dėl komercinės veiklos, bet mūsų baseinai – nekomerciniai. Jie skirti sportui ir vaikams mokyti plaukti. Buvo priekaištų, kad "Girstutis" gerai uždirba, o mes neuždirbame, bet mes neturime tokios pramoginės dalies, kokią turi "Gristutis", – šyptelėjo E.Skyrius.

Jis neabejoja, kad, pramoginę dalį "Girstutyje" perdavus koncesininkui, vien baseinas nebus toks pelningas, kaip iki šiol – dirbs kaip ir kiti savivaldybei priklausantys baseinai mieste.

Įžvelgia grėsmę sportui

Siūlymą sujungti Kauno plaukimo mokyklą ir "Gristutyje" veikiantį Kauno plaukimo centrą kritiškai vertina miesto tarybos narys, atstovaujantis partijai "Jaunoji Lietuva", Stasys Buškevičius.
"Aš bijau, kad tai nesmogtų per sporto rezultatus ir kad nesmuktų plaukimo sporto lygis", – savo nerimą įvardijo politikas. Jis nesupranta, kodėl "Vilijos", "Šilainių" ir "Dainavos" baseinus administruojančią ir ne vienus metus sėkmingai veikiančią Kauno plaukimo mokyklą reikia jungti prie gana šviežiai iškepto Kauno plaukimo centro.

"Atvirkštinį variantą aš dar suprasčiau, kai prie didesnio ir įdirbį turinčio vieneto jungiamas mažesnis. Dabar siūloma pertvarka man yra visai nesuvokiama. Manau, kad tai nesąmonė", – žodžių į vatą nevyniojo S.Buškevičius.

Tarybos narys atkreipė dėmesį, kad abiejose įstaigose gerokai skiriasi požiūris į sportininkų ugdymą, vaikų mokymą plaukti. "Girstučio" baseinas dar nespėjo parodyti puikių sporto rezultatų, nes daugiausia užsiima komerciniu plaukimu", – palygino politikas.

Jis stebisi, kad nebuvo atlikta jokių studijų, ir aiškiai įvardyta, kam reikalinga tokia reforma.

"Viskas remiasi tikėjimu, kad bus gerai. Nepavyks, vėl padalysime. O paskaičiavimas paprastas – sutaupys vieną direktorių ir vieną buhalterę. Kyla įtarimų, kad norima pastatyti kažkam prielankesnį žmogų, kuris lanksčiau administruos kokius nors projektus ar dar ką nors", – įžvelgė tarybos narys.

Baksnoja į blogus pavyzdžius

Švietimo ir sporto komiteto narys liberalas Rimantas Mikaitis įžvelgė tokių pertvarkų dėsningumą. "Buvo jungiamos kultūros įstaigos, dabar pereinama prie sporto įstaigų. Pas mus visos pertvarkos taip daromos: šauna vienam žmogui į galvą mintis, ir visi ją uoliai vykdo", – neslėpė ironijos R.Mikaitis.

Jo nuomone, tokių kardinalių sprendimų galima imtis nebent labai kruopščiai viską apskaičiavus.

"Dabar niekur apie tai nediskutuota, niekas jokiais skaičiais nepagrįsta. Dar viena reforma iš lempos", – rėžė liberalas.

Planuojamos reformos nepalaiko ir miesto tarybos "Vieningo Kauno" frakcija. Pasak frakcijos seniūno Povilo Mačiulio, Kauno plaukimo centro veiklos pradžia teikė daug vilčių, pasiekė gerų rezultatų, tačiau nesuprantama, kam dabar reikalinga tokia pertvarka.

"Pirmiausia reikėtų įvardyti to sujungimo tikslus ir kas bus tas autoritetas, kuris prisiims atsakomybę už visus padarinius. Dabar visas tas procesas panašesnis į biurokratinius norus", – pastebėjo Švietimo ir sporto komiteto narys P.Mačiulis.

Jo manymu, nereikėtų jokių drastiškų pertvarkų, jeigu kiekviename baseine būtų įrengtos vaizdo kameros, o lankytojų įėjimą kontroliuotų elektroniniai vartai ir elektroninės lankytojų kortelės.

Kam bus geriau?

"Šiuo atveju jungiamas vienas juridinis vienetas prie kito, o visas turtas yra savivaldybės", – taip kalbas apie bandymą dramblį prijungti prie musės pakomentavo savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Jis negailėjo pagyrų "Girstutyje" veikiančiam Kauno plaukimo centrui: "Finansiniai rodikliai – puikūs, valdymo technologijos pažangios. Norime, kad visi baseinai lygiuotųsi į "Girstutį".
Užsiminus, kad Kauno plaukimo mokyklos darbuotojai nieko nežino apie planuojamas pertvarkas, savivaldybės administracijos vadovas tikino, kad nerimauti nėra dėl ko. "Visi darbuotojai dirbo ir dirbs. Labiausiai gali rūpėti nebent vadovams, nes iš dviejų direktorių liks vienas ir iš dviejų buhalterių – viena. Gyventojai pajus, kad bus geriau", – dėstė D.Ratkelis.
Anot jo, sujungus dvi įstaigas, bus skelbiamas konkursas eiti direktoriaus pareigas.

Ieško naujo valdytojo

Kadangi Kauno plaukimo centras yra gavęs finansavimą iš ES fondų, savivaldybė įsipareigojo ieškoti privataus investuotojo. Apie tai kalbėta praėjusią savaitę savivaldybėje vykusiame pasitarime.

Koks bus koncesininko vaidmuo, jeigu Kauno plaukimo mokykla ir Kauno plaukimo centras taps viena įstaiga?

"Įstaiga nėra tik baseinas. Valdytojo reikia pramoginei daliai, o visi baseinai yra savivaldybės turtas, ir savivaldybė spręs, kam pavesti tuos baseinus valdyti", – dėstė D.Ratkelis.
Investuotojo ieškoma nuo 2009 m., ir vis neatsirasdavo norinčiųjų. "Tai buvo naujas objektas, nebuvo aišku, kokios centro išlaikymo išlaidos. Dabar daugiau mažiau žinoma, kokie kaštai, kiek jis gali sugeneruoti pajamų", – įsitikinęs D.Ratkelis.